Tokio kreipimosi projektą įregistravę parlamentarai Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Žemės įstatymo pakeitimas, pagal kurį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tenkinant viešąjį interesą, reikalingą socialinei infrastruktūrai plėsti, – „viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas“, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šių metų balandžio 22 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios nuo lapkričio 1 d. Šiuo dokumentu įstatymo leidėjas išplečia galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams.
„Vadovaujantis nauja, nuo 2021-11-01 įsigaliosiančia, Žemės įstatymo redakcija, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų galės būti paimama tenkinant papildomą viešąjį interesą, reikalingą socialinei infrastruktūrai plėsti, – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas“, – sakoma kreipimosi į KT projekte.
Jame pažymima, kad Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
„Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tokie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas, paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros.
Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar žemės paėmimas iš savininkų visuomenės poreikiams, atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose yra proporcingas neliečiamos nuosavybės principui“, – sakoma kreipimesi.
Jame pažymima, kad KT yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė yra viena pamatinių žmogaus teisių, todėl „kyla pagrįsta abejonė, ar želdynų įrengimas ir tvarkymas yra išties visuomenei būtinas konstituciškai svarbus tikslas, kuriam pasiekti būtų galima taikyti tokias kraštutines priemones, kaip privačios žemės paėmimas“.
Be to, kreipimosi iniciatoriai pažymi, kad želdynų privalomas plotas iš anksto yra nustatomas teritorijų planavimo etape, teritorijų planavimo dokumentuose, todėl manytina, kad želdynų įrengimas ir tvarkymas gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę.
„Egzistuoja teisiškai pagrįsta abejonė, ar tokiu Žemės įstatymo reglamentavimu yra paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus“, – sako kreipimąsi inicijuojantys parlamentarai.
Jie atkreipia dėmesį, kad želdynų įrengimo bei tvarkymo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių.
„Tikslas įrengti ir tvarkyti želdynus nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Šį tikslą galima būtų pasiekti mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis. Abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas iš privačios žemės savininkų paimti žemę ir privačios bei valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimas prieš terminą aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu“, – sakoma kreipimosi tekste.
Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT įregistravo Seimo nariai Artūras Skardžius, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas, Vigilijus Jukna, Vaida Giraitytė, Aidas Gedvilas.
