Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali paralyžiuoti miestų plėtrą ir pramoninių objektų konversiją, reikšmingai išauginti nekilnojamojo turto kainą.
Pasak R. Šimašiaus, miestuose valstybinė žemė vis dar tvarkoma atžagaria ranka, Nacionalinė žemės tarnyba priima su miestų plėtra nesuderinamus sprendimus, o dabar dar ir siekiama valstybinę žemę padaryti apskritai nepatrauklią vystytojams.
„Seimui pateiktame įstatymo projekte numatoma, kad norint jau išsinuomotoje valstybinėje žemėje vykdyti statybas, tektų pakloti papildomą sumą – iki 105 proc. žemės rinkos vertės. Žinome, kiek žemė kainuoja sostinėje, tad tai iš esmės atbaidytų vystytojus, sustotų pramoninių objektų konversija, miesto plėtra, į viršų šautų būsto kainos“, – aiškina R. Šimašius.
Anot sostinės mero, Vilnius mato keturias pagrindines įstatymo projekto ydas: sustos buvusių pramonės zonų konversija, mat vystytojams projektai taps nepatrauklūs. Taip pat, kaip prognozuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ekspertai – tikėtina, kad būstų kainos išaugs ketvirtadaliu. Ekspertų teigimu, taip pat lėtės efektyvumo bei plėtros augimas gamybos ir logistikos srityje, mažės investicijos regionuose, mat įmonės nebus suinteresuotos iškelti gamybą iš miestų centrų.
Be visa to, nukentės kraštovaizdis ir gyvenimo kokybė mieste – iškyla ilgalaikių pastatų-vaiduoklių grėsmė.
Atsižvelgiant į galimas įstatymo pataisų pasekmes, tačiau siekiant spręsti įsisenėjusias problemas, Vilnius siūlo:
Nustatyti tokį mechanizmą, kad konversija, ypatingai centrinėse miestų dalyse, būtų skatinama, ir tam arba atsisakyti Nacionalinės žemės tarnybos prieš kelerius metus pradėtos praktikos trukdyti konversiją, arba įstatymo projekte aiškiai įtvirtinti, jog naujai numatomos nuostatos netaikomos miestų dalims, kuriose suplanuota konversija.
Teisėsaugos institucijų veiklą nukreipti į tuos atvejus, kai žemės sklypai buvo suformuoti po to, kai buvo privatizuoti menkos vertės pastatai ar jų fragmentai be žemės sklypų, įvertinant visas sklypų formavimo aplinkybes, jų dydžius ir pan.
Įstatymo projekte, be jau siūlytų nuostatų, tikslinga nustatyti, kad nebūtų numatomas paskirties ir (ar) būdo keitimo mokestis, jei paskirtis ir (ar) būdas keičiami taip, kad tai atitinka savivaldybės bendrojo plano nuostatas, arba taikyti kuo mažesnį mokestį.
