„Reikia pažymėti, kad ŽŪM siūlo įvesti žemės mokestį, o Vyriausybė ir Seimas turi apsispręsti, koks jis bus. Politinė diskusija dar priešaky. Šiandien nekilnojamojo turto sandoriuose, kur pastatai yra valstybės valdomoje žemėje, valstybė iš tokio sandorio negauna nieko, ji tame nedalyvauja.
Manome, kad tai nėra teisinga ir sąžininga. Ši problema buvo pradėta spręsti nuo 2017 metų ir vis vienais ar kitais variantais atsiranda projektai. Šis paskutinis projektas jau kelis kartus yra teiktas Vyriausybės išvadai gauti. Manau, kad jis vienaip ar kitaip subalansuos situaciją“, – teigė jis žurnalistams antradienį.
Reaguodamas į NT vystytojų kritiką, kad priėmus įstatymo projektą NT vystytojams gali tekti sumokėti iki 105 proc. planuojamo statyti statinio vertės, K. Navickas pažymėjo, kad taip galėtų atsitikti tik tam tikrais atvejais keičiant naudojamos žemės paskirtį.
„Tai gąsdinantis skaičius – 105 proc. nuo kainos, bet jis atsiranda tais atvejais, jei 5 proc. keičiama žemės paskirtis (...), jeigu sklypo užstatymo ploto prasme intensyvumas didėja daugiau nei 40 proc., tuomet atsiranda 50 proc. žemės vertės mokestis“, – aiškino ministras.
„Jeigu valstybės žemė iš pramoninės paskirties sklypo yra konvertuojama į gyvenamąją, tai didžiąja dauguma atveju savivaldybė tokį pastatą atleidžia nuo žemės nuomos, ir valstybė iš tokių sandorių nieko negauna“, – pabrėžė jis.
K. Navicko teigimu, toks žemės apmokestinimas paskatintų maksimaliai užstatyti NT vystytojų išsipirktą plotą.
„Taip yra atremiamas vystytojų argumentas, kad skatiname „skystesnį“ miestų vystymąsi. Priešingai, manau, kiekvienas vystytojas yra taip skatinamas maksimaliai užstatyti turimą sklypą, (...) taip pat skatinamas sutankinimas, kas yra ypač svarbu miestams. Kaip tik matome, kad jis (įstatymų projektas – ELTA) turėtų tai skatinti“, – sakė jis.
K. Navickas taip pat pridūrė, kad inicijuojamas mokestis būtų vienkartinis.
