Gąsdina gaisras po gaisro
„Sunku protu suvokti: 100-mečio senumo mūsų daugiabutis pirmąkart per savo gyvavimo istoriją kapitališkai remontuojamas, o, kaip Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pripažino, ir toks raštas buvo išsiųstas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ renovacijos projektų vadovui Kęstučiui Motijauskui, avarinės būklės kaminai palikti likimo valiai“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė Birutė Malakauskienė.
Jos žodžiais, statybininkai pasielgė kaip liepta pagal projektą: virš stogo kyšančius vėjo papučiamus kaminus apskardino, ir tiek žinių. O kas tuose kaminuose giliau, niekam nerūpi. Pašnekovė teigė pati krosnių kuru nekūrenanti, yra įsirengusi šildymą dujomis, kai kurios šeimos turi sistemą „oras–oras“, tačiau įtampa dėl galimų gaisrų nė vienam nėra maloni.
Neatsitiktinai kaimynų akys krypsta į butą, kuriame gyvena nuomininkai – pastarąjį kartą būtent dėl šiam butui priklausančiame kamine susikaupusių suodžių balandžio 3-iąją ir įsiplieskė gaisras, pusnuogius žmones išvijo į kiemą. Ugniagesiai gesinti gaisrų, kuriuos sukėlė tame name užsidegę suodžiai, į šį namą yra važiavę ne kartą. Nuomojamo buto savininkė Danutė Žukovskienė ir jos dukra Vilma „Pajūrio naujienoms“ teigė su kaimynais nors ir pasiginčijančios, bet visada siekiančios draugiško dialogo.
„Birutė skundėsi, kad neva dėl mūsų neatsakingumo į jos kambarius patenka dūmai – vieną dieną specialiai atvažiavom, įsiprašėm, kad leistų patikrinti – vaikščiojom, žiūrėjom, sienas uostinėjom – kaip tyčia nieko panašaus tuokart nesijautė. Bet juk suprantam: nors žinom, kad mūsų nuomininkai kūrena briketais, bet, jei kamino nebegalima eksploatuoti, privalėsim kažką keisti“, – sutiko pašnekovės.
Norėdamos kompetentingo atsakymo, mama ir dukra dėl suodžių jau anksčiau kreipėsi į namą administruojančią įmonę „Kretingos būstas“ – paskutinį sykį kaminas buvęs išvalytas vasarį. Taip pat kvietėsi ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovus – specialistė Sandra Vasiliauskaitė vizualiai patikrinusi ir leidusi krosnį kūrenti. „Norėjom kaimynams tai įrodyti, specialistės prašėm šiuos žodžius užfiksuoti raštu, bet ji atsakė aktų nerašanti“, – kalbėjo Danutė ir Vilma. Joms iki šiol neaišku, ką daryti toliau?
Papildomi darbai – papildomi ir pinigai
Kaip atsitiko, kad, renovuojant tokį seną daugiabutį, į projektą liko neįtraukti kaminai? Už daugiabučių namų renovaciją atsakingas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovas Kęstutis Motijauskas į šį klausimą atsakė taip pat klausimu: kodėl problemos gyventojai nekėlė tuomet, kai renovacijos projektas buvo aptariamas pačiuose pirmuosiuose susirinkimuose? Dabar „išsimiegojo“, bet jau šaukštai – po pietų, nėra kaip rangovą priversti atlikti papildomus darbus, už kuriuos apmokėti nenumatyti pinigai.
Toks K. Motijausko komentaras gyventojas Birutę Malakauskienę, Vidą Palionienę ir Zofijos Alšauskienės dukrą Daivą ir nustebino, ir papiktino. Jos kaip susitarusios tvirtino, kad problema seniai buvo keliama. Pašnekovių nuomone, renovacijos projektų vadovas tikriausiai bus pamiršęs savo juokelius vieno susirinkimų metu: „Jeigu kaminas toks netvirtas, tai koja paspirsim, nugriausim ir atstatysim“, – atkartojo Daiva. Anot jos, keista, kaip avarinė kaminų būklė pro akis galėjo praslysti renovacijos projektuotojui?
Bet bendrovės „Altanas“ direktorius Antanas Valatka paaiškino, kad projektuotojo pareiga yra vadovautis projektavimo užduotimi, investiciniu planu. „Šiuo atveju kaminų kapitalinio tvarkymo plane nebuvo numatyta, o kas su jais blogai, išryškėjo statybos darbų metu“, – sakė jis.
Įmonės „Techkonsta“ atstovas Edgaras Šiuparis teigė, jog jam, kaip techniniam renovuojamo namo prižiūrėtojui, taip pat svarbu, kad būtų paisoma projektinių sprendinių, kad kokybiškai būtų atliekami darbai, kuriuos pateikė užsakovas. Anot E. Šiupario, namo renovacijos projektas parengtas toli gražu ne šiandien ir ne vakar. Kokia kaminų būklė buvo prieš dvejus metus, nebeįmanoma pasakyti. Kad būtina remontuoti, fiksuojama dabar, o projekte to nenumatyta. „Įsivaizduokit, kad koks nors namas statomas ant juodžemio, bet, nukasus tą juodžemį, atsiranda smėlis.
Tokiu atveju nei statybininkai, nei techninis prižiūrėtojas neprisiims atsakomybės, nes niekas nežinojo, kas po juodžemiu bus. Taip ir čia – užsakovas įsivertino, ką ir už kiek name remontuoti, suformulavo užduotį projektuotojui, ir šis atliko projektą“, – kalbėjo E. Šiuparis.
Pasiūlė susimokėti arba nugriauti
K. Motijauskas nesutiko, kad kaminų problema buvo aptarta pirmuosiuose susirinkimuose, suorganizuotuose dėl daugiabučio renovacijos. „Dvi valandas kieme šnekėjom, tarėmės, ko ir kiek namui reikia, bet apie kaminus niekas neužsiminė nė puse žodžio, o iš akies pamatyti, ar viduje suskilinėję, ar praleidžia smalkes, – neįmanoma, tokius dalykus gali žinoti tik patys namo savininkai“, – sakė jis.
Gyventojų atsiųstą raštą su išvadomis, kad kaminai – avarinės būklės, K. Motijauskas laiko pavėluotu – kai jį gavo, rangos darbai jau buvo nupirkti ir pradėti vykdyti. Be to, raštas – neoficialus, nes be parašų.
„Įsivaizduoju, kad turėjo būti sudaryta komisija, kurioje – ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, ir namo administratoriaus „Kretingos būstas“ atstovai. Turėjo būti surašytas bent kažkoks protokolas, sudėlioti parašai. Dabar susidaro toks įspūdis, kad egzistuoja tarsi žodinė teisė – visi tartum bijo prisiimti atsakomybę už kaminų įvertinimą“, – apmaudą liejo projektų vadovas.
Jo žodžiais, šis namas Klaipėdos gatvėje yra mažas ir renovacijos biudžetas – taip pat mažas, stebuklas, kad apskritai dar rangovas darbus nupirko. Rangovo įmonė negalinti gyventojams daug paslaugų atlikti už ačiū. Kaminų remontas projekte nenumatytas, vadinasi, pinigų tam neskirta. Jeigu žmonės sutiks papildomai mokėti, padėtį dar galima ištaisyti. Tačiau, pašnekovo nuomone, geriausia išeitis vis dėlto būtų kaminus nugriauti, juolab kad iš 10-ies name gyvenančių šeimų jais besinaudoja vos viena kita.
