Neliks nei žalumos, nei ramybės
Pagal projektą, nutiesus šią gatvę, planuojamas dar intensyvesnis ir taip tankiai apgyvendintų mikrorajonų užstatymas, nepaliekant žaliųjų zonų ir viešųjų erdvių, nors jau dabar šie rajonai itin užteršti. Šiaurinės g. pirmojo etapo poveikio aplinkai vertinimas, anot šio projekto peripetijas stebinčių gyventojų, nėra atliktas. Šiaurinės gatvės tiesimas tik padidins automobilizaciją, kas reikš neigiamą poveikį gyventojų sveikatai.
Greta Šeškinės ozo yra termokarstinis ledyninės kilmės ežerėlis (Šeškiukas), o jo šiaurėje – Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis. Jau seniai yra numatyta steigti valstybinį Šeškinės ozo kraštovaizdžio draustinį (51,31 ha), tačiau iki šiol planai ir liko planais.
Šiaurinė gatvė perskirtų šį gamtiniu ir geologiniu požiūriu vieningą kompleksą. Ji suniokotų saugomų teritorijų grožį ir unikalumą, pakenktų augalijai ir gyvūnijai, užterštų paviršinius ir požeminius vandenis: greta Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinio veikia aplinkinių mikrorajonų gyventojus vandeniu aprūpinanti vandenvietė, o būtent per ją ketinama tiesti Šiaurinę gatvę.
Saugotinas termokarstinis Šeškiuko ežerėlis atsidurs šalia gatvės ir nunyks dėl geologinių biraus grunto savybių – tokius argumentus, prašydami pasirašyti peticiją, skirtą sustabdyti Šiaurinės gatvės tiesimo planus, dėstė aktyvūs vilniečiai.
Vilniečiai mano, jog esamas Šiaurinės gatvės projektas morališkai pasenęs, parengtas sovietmečiu ir nebeatitinka laikmečio poreikių. Esama žalioji zona nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. galėtų tapti puikiu bulvaru, žaliąja jungtimi.
Neramina bendruomenę ir skelbimų portale pasirodęs skelbimas, kuriame Šeškinės ozo ir Cedrono draustinio apylinkėse palei planuojamą Šiaurinę g. siūlomi pirkti net keletas sklypų. Didžiausią iš jų, kurio plotas 3,27 ha, siūloma įsigyti daugiau nei už 3 mln. eurų. Baiminamasi, jog nutiesus Šiaurinę g. palei ją iškils biurų pastatai ar daugiabučiai.
Abejoja viešai dėstoma tiesa
Vienas Šeškinės ozo bendruomenės narių, Laurynas Juozas Liutkus svarstė, kad jei sklypai šioje teritorijoje grąžinti žmonėms, kodėl parduodamas didesnis nei 3 hektarų ploto sklypas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Vilniaus mieste atkurti nuosavybės teisę į žemę turėtoje vietoje ar perkėlimo būdu galima į ne didesnį kaip 0,2 ha žemės plotą.
Siūlomi pirkti žemės sklypai yra daug didesnio ploto. Dėl šių paaiškėjusių faktų VšĮ „Šeškinės ozo bendruomenė“ kreipėsi į Vilniaus m. tarybos Antikorupcijos komisiją su prašymu pradėti tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų atlikimo atkuriant nuosavybės teisę į žemę Šeškinės oze.
Anot pašnekovo, pagal viešai prieinamas duomenų bazes matyti, kad visas Šeškinės ozas yra suformuotas sklypais (viso 36 sklypai), o pagal šiuo metu rengiamo Vilniaus m. bendrojo plano keitimo sprendinius nuo PC „Akropolis“ į sodų bendriją „Šeškinė“ planuojamas tiesti kelias.
Oficialus Vilniaus m. savivaldybės atsakymas dėl šio planuojamo kelio, anot pašnekovo, yra tas, kad šiuo metu sodų bendrijos „Šeškinė“ gyventojams yra apsunkintas patekimas į ją nuo miesto centro pusės (nėra kairiojo posūkio G.Vilko g. ties SB „Šeškinė“). L.J. Liutkaus žodžiais, kas galėtų paneigti, kad planuojamas kelias į sodų bendriją „Šeškinė“ yra su perspektyva šalia statyti gyvenamuosius namus.
Sodų bendrijos „Šeškinės sodai“ atstovė Olga Prūsaitienė tikino, jog patekimas gyventojams nėra apsunkintas, kelias jiems nereikalingas, priešingai nei saugi pėsčiųjų perėja ir viešojo transporto stotelė.
Šeškinės ozui nekenks
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis komentavo, jog parduodamas sklypas bendrajame plane didžiąja savo dalimi įvardytas kaip intensyviam naudojimui skirtas želdynas.
Siaura sklypo juosta tarp esamos Vilniaus vandenų vandenvietės ir būsimos Šiaurinės gatvės antro etapo trasos tiek galiojančiame, tiek naujajame miesto bendrajame plane nurodyta kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija. Esant reikalui, joje galėtų būti plečiama greta esančios vandenvietės infrastruktūra. Kitokių teritorijos plėtojimo galimybių nėra.
M. Pakalnis pabrėžė, jog miestas neplanuoja jokio sprendimo, kuris naikintų draustinį. Šis Šiaurinės gatvės etapas bus įgyvendinamas, kai bus rastas tvarus teritorijos rekreacinio potencialo neardantis sprendinys.
Kadangi antrame etape gatvės trasa kerta rekreacines teritorijas, čia užstatymo nėra numatyta, rengiamuose gatvės antro etapo projektiniuose pasiūlymuose numatoma gatvės įrengimo tunelyje galimybė. „Ozo draustinio niekas naikinti neplanuoja, net tokios galimybės nesvarsto, gatvės antro etapo trasa numatyta už draustinio ribų“, – aiškino vyr. architektas.
Tokių teritorijų, kurios nepaisant miesto bendrajame plane nurodytų želdynų teritorijų, buvo grąžintos buvusiems savininkams, yra apie 600 ha, jas grąžino NŽT, vykdydama valstybės įsipareigojimą atkurti nuosavybę. Jos visos, anot M.Pakalnio, turėtų būti išpirktos iš dabartinių savininkų ir pritaikytos visuomenės rekreacijai.
