Kitas viešumoje nagrinėtas pavyzdys – Šlapaberžės dvaro Kėdainių rajone. Po gaisro, kuris, galimai, kilo dėl netvarkingos krosnies, paveldosaugininkai pažadėjo dvaro likučius išsaugoti. Aiškėja, kad savivaldybė norėjo iš gyventojų išpirkti rūmuose esančius butus, tačiau šiems, pakėlus kainą, to padaryti nepavyko.
Auklėja tik baudomis
Portalui lrytas.lt pateiktame Kultūros paveldo departamento komentare teigiama, jog apie senuose dvaruose gyvenančius žmones, kokiomis sąlygomis jie ten įkelti, ar gavę socialinius būstus, geriausiai žino kiekvieno rajono savivaldybė.
Jos dažniausiai ir būna kultūros paveldo objekto valdytojai. Savivaldybėse dirba už paveldosaugą atsakingi specialistai, bėda kita – šios ne visada turi lėšų tinkamai pasirūpinti paveldo objektais.
Ką gali KPD?
Jei tikrinimų metu matyti, kad objektas blogai prižiūrimas, paveldosaugininkai dvarų savininkams ar valdytojams gali surašyti reikalavimą tvarkyti pastatą. Jei jo netvarko – skirti baudas.
Teisės aktai numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, blogai jį prižiūrintys, privalo, kiek įmanoma, atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė.
Neatlyginus padarytos žalos, KPD suteikta teisė teikti ieškinius teismui. Kito kelio, kaip sustabdyti paveldo objektų niokojimą, nėra.
Valstybė neturi jokių teisių nacionalizuoti griūvantį kultūros paveldo objektą.
Lietuvoje žinomi tik trys atvejai, kai valstybės žinion buvo perimti nykstantys paveldo objektai: 2011 metais perimta Joniškėlio mokykla, 2012 metais buvo perimtas Kalnaberžės dvaras (Kėdainių rajone), taip pat Palangos kurhauzo medinė dalis. Po to teisės aktai pakeisti.
Situacija kol kas – be išeities
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič paaiškino, jog Šriubiškių dvaro rūmų pastatas, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, neturi savininkų.
Pastatas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ten gyvenančios šeimos neturi jokių pastato nuosavybės dokumentų. Žmonės dvare gyvena nuo seno, ir dabar niekas negali pasakyti, kada ir kokiomis sąlygomis jie ten įsikėlė. Turto perdavimo klausimas tarp ankstesnio savininko ir ten įsikėlusių žmonių anuomet nebuvo išspręstas tinkamai.
Suprasdami šio būsto svarbą gyventojams, kad tai jų namai, Vilniaus rajono savivaldybė teigia vykdanti reikalingas procedūras, kad galėtų šį pastatą perimti savivaldybės nuosavybėn. Seniūnija, savo ruožtu, geranoriškai, kiek gali (tiek teisine, tiek finansine prasme), padeda šio namo gyventojams sutvarkyti gyvenamąją aplinką.
2019 metais buvo užsakyti pastato kadastriniai matavimai. 2019 m. gegužę Turto bankas leido savivaldybei apskaityti Šriubiškių dvaro sodybos fragmentų pastatus ir pradėti jų pripažinimo bešeimininkiais procedūras.
Teisės aktai numato, kad tik po metų galima kreiptis į teismą ir tik teismo sprendimu bešeimininkis turtas gali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn. Tas ir buvo padaryta, tačiau teismas atmetė pareiškimą dėl dvaro rūmų pripažinimo bešeimininkiais, kadangi Registrų centras savo atsiliepime teismui nurodė, kad visas pastatas negali būti pripažintas bešeimininkiu, tik butai jame. Todėl tenka kartoti pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą.
Šiuo metu suteikiami adresai pastatams (rūmams ir oficinai), tuomet vėl bus surašytas butų apskaitos aktas ir po metų kreipiamasi į teismą dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Tik teismui pripažinus pastatus bešeimininkiais ir perdavus savivaldybei galima bus spręsti dėl gyventojų įteisinimo ir dėl būtiniausių pastato remonto darbų.
