Kauno valdžia užsimojo smarkiai pagerinti miesto centre stovinčių pastatų vaizdą, ir šis darbas neblogai sekėsi.
Kauniečiai itin palankiai įvertino „Svajonių kiemo“ ir fasadų atnaujinimo programas. Pastaroji suteikia galimybę gauti 50 proc. fasadui atnaujinti reikalingų lėšų, jeigu kitą dalį skiria pats savininkas.
Apleistų ir neprižiūrimų pastatų savininkams savivaldybės administracija turi teisę nustatyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį ir tuo aktyviai naudojamasi.
Vis dėlto kai kuriais atvejais miesto valdžia – bejėgė. Finansinio poveikio priemonių negalima taikyti, jeigu pastatas oficialiai nebaigtas statyti arba valdomas tradicinės religinės bendruomenės.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis premjerei I.Šimonytei pateikė pasiūlymą pakeisti šią nuostatą.
Neturi svertų pokyčiams
„Metų pradžioje seniūnijos sudarė apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Pavyko aptikti daugiau kaip šimtą tokių objektų“, – pranešė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Statinių savininkams taikomas didesnis negu įstatyme numatytas bazinis nekilnojamojo turto mokestis, tačiau jis gali būti paskirtas ne visiems pastatams.
Pagal galiojančias įstatymo nuostatas nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jei nėra užbaigtos pastato statybos, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, atnaujinimas arba pastatas yra faktiškai nenaudojamas.
„Tokių darbų užbaigimo terminai nėra aiškiai apibrėžti įstatymu, o viso to rezultatas – kritinės būklės pastatų savininkai ir toliau nesiima jokių veiksmų“, – pareiškė A.Palionis.
Pasak jo, Kaune galime suskaičiuoti keletą dešimčių didesnių ar mažesnių vaiduoklių, kurie ryškiai išsiskiria tvarkomo miesto fone.
Vyksta amžinos statybos
Tarp tokių pavyzdžių – Panerių gatvės 1 numeriu ir Šiaulių gatvės 30 numeriu pažymėti pastatai, kurių statyba nesibaigia kelis dešimtmečius.
Panerių gatvėje esančio pastato įregistruotos statybos prasidėjo dar 1994 metais ir tęsiasi iki šiol.
Vilijampolės seniūnijos vadovybė ne kartą kreipėsi į pastato savininką, ragindama užbaigti statybas, tačiau į šiuos prašymus neatsižvelgta. Savininkai teisinosi lėšų trūkumu ir 2017 metų gegužę gavo naują leidimą statyboms.
Pasak A.Palionio, vadinamosios statybvietės aplinka nėra tvarkinga: fasado langų erdvės atviros, teritorija neaptverta.
Daugiau kaip 23 tūkst. kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų su rūsiu nebaigtas statyti prekybos ir paslaugų kompleksas Šiaulių gatvėje priklauso bendrovei Stoties turgui. Būtent šiame pastate planuota įkurdinti pagrindinę turgavietę, tačiau planai žlugo.
Šis pastatas pradėtas statyti dar 1998 metais, tačiau darbai visiškai sustojo 2003-iaisiais. Kartą juo rimtai domėjosi vienas prekybos tinklas, tačiau sandoris neįvyko.
„Matome pasikartojantį reiškinį: seniūnija kreipiasi į valstybines įstaigas, kurios tikrina ir įvertina nesibaigiančių statybų atitiktį teisės aktų reikalavimams, savininkas užtveria „Stop“ juostomis ar minimaliai pasitvarko ir vėl grįžtama į pradžios tašką“, – kalbėjo A.Palionis.
Jo nuomone, įstatymo spragos leidžia pastatų savininkams piktnaudžiauti esamomis lengvatomis ir toliau nesitvarkyti.
Sinagogoje veikia dirbtuvės
Dar viena opi problema yra kritinės būklės pastatai, kurie dėl savo statuso – bankrutavusios įmonės, tradicinės religinės bendruomenės, valstybei priklausantis turtas – nekilnojamojo turto mokesčių išvengia, tačiau naudojami komerciniams tikslams.
Vienas tokių pavyzdžių – Birštono gatvėje stovinti sinagoga. 1900 metais užbaigtas pastatas yra vienas iš nedaugelio išlikusių žydų maldos namų Kaune.
Nors buvusi sinagoga neturi ryškių skiriamųjų bruožų žiūrint į ją iš Birštono gatvės, vidiniame kieme vis dar galima rasti išlikusius autentiškus pastato elementus – smailiaarkius langus, tinkuotas plytas.
2018 metais atlikus pastato patikrinimą buvo nustatyta, kad statinio būklė yra kritinė: pamatai sutrūkinėję, plytų mūras paveiktas erozijos, šlaitinis stogas smarkiai susidėvėjęs, o jį laikančios konstrukcijos paveiktos drėgmės.
„Savininkams buvo surašytas aktas su reikalavimu pašalinti defektus, tačiau jokių veiksmų nesiimta“, – tikino Kauno vicemeras A.Palionis.
Kadangi buvę žydų maldos namai turi tradicinės relig
Nemato noro bendradarbiauti
Sinagogą valdančios Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas stebėjosi dideliu dėmesiu šiam objektui ir svarstė, kad galbūt statinys su 12 arų ploto žemės sklypu itin patrauklioje miesto vietoje atsidūrė kieno nors akiratyje.
„Mums pastatas priklauso, mes juos ir rūpinsimės“, – tikino M.Bairakas ir pridūrė, kad bendruomenė ne tik norėtų, bet ir ruošiasi pastatą atnaujinti, parengtas net preliminarus projektas.
Didžiausia problema esą lėšų trūkumas ir biurokratiniai trukdžiai.
„Kelerius metus laukiame, kol Kultūros paveldo departamentas sinagogai suteiks valstybės saugomo paminklo statusą, o tuomet teiksime paraišką rekonstrukcijai finansuoti“, – kalbėjo M.Bairakas.
Jam atrodo, kad miesto valdžiai taip pat turėtų labiau rūpėti tokių statinių išsaugojimas, tačiau geranoriško bendradarbiavimo esą pasigendama.
„Britaniką“ siekiama žūtbūt išsaugoti
Kęstučio gatvėje iškilęs viešbutis „Britanika“ pradėtas statyti dar 1986 metais, tačiau po ketverių metų darbai nutrūko.
Statinys kelis kartus keitė savininkus, o galimybė atsikratyti šio vaiduoklio sužibo prieš kelerius metus, kai jį įsigijo bendrovė „K26“ ir paskelbė planus įrengti „Hilton“ tinklo viešbutį.
Kauno taryba iš pradžių palaimino projektą, tačiau po kelių mėnesių sprendimą atšaukė, o miesto valdžia nepateikė jokių aiškių argumentų.
Visi bandymai keisti projektą ir gauti miesto valdžios palaiminimą taip pat baigėsi nesėkme.
Regionų apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino bendrovės „K26“ skundą ir panaikino savivaldybės administracijos pernai sausį priimtą sprendimą nepritarti viešbučio projektiniams pasiūlymams.
Teismas nustatė, kad pateikiamuose projektiniuose pasiūlymuose numatyti pastato ir sklypo užstatymo intensyvumo rodikliai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
Teismas taip pat konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepritardama projektiniams pasiūlymams elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai.
Savivaldybės administracijos atstovai pranešė neatmetantys, kad sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
