Saugus ar ne rodo ne tik laikmetis
Po eksperto verdikto, jog namo laikančiosios konstrukcijos nepažeistos, o deformacijos galimai susijusios su statybų technologijų pažeidimais, yra lokalaus pobūdžio, nenurimo nei gyventojai, nei valdininkai.
Aplinkos ministras prakalbo apie griežtesnę atsakomybę projektuotojams ir statybų ekspertams, žmonės socialinėje erdvėje ginčijosi, ar ekspertų žodžiu galima tikėti, sykiu, sovietmečiu ar pastaruosius keliolika metų statyti daugiabučiai saugesni.
Statytojas apeliavo į tai, jog į viešumą prasprūdusi drama labiausiai pakenkė patiems gyventojams, kai kurie prisiminė ir šio namo priešistorę – dar statybų metu jas teko stabdyti ir į pagalbą kviestis ekspertus.
Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius portalui lrytas.lt kalbėjo, jog jam ne paslaptis – kai kurie statinių ekspertai parašus dėdavo lengva ranka.
„Aš esu teismo ekspertas, man reikėjo laikyti egzaminus, turiu nemažą patirtį, bet yra žmonių, kurie būdami ne statybininkai, ekspertuoja pastatus, teikia išvadas ir pan. Išgirstu juos pasisakančius per televiziją, nors jie nėra suprojektavę nė vieno pastato ar jo konstrukcijų“, – stebėjosi ekspertas.
Nors viešumoje nuolat grįžtama prie aršių diskusijų, esą būtent prieš keliasdešimt metų iškilę pastatai prastos kokybės, Č.Ignatavičiaus nuomone, taip nėra.
„Paskelbus nepriklausomybę, užsienyje Lietuvos statybininkai buvo kone paklausiausi specialistai. Lietuvoje dirbo vietiniai žmonės, o dabar atvažiuoja iš kitų šalių. Pats Klaipėdoje esu matęs neteisingai pastatą šiltinusį meistrą, paklausiau, ar daug apšiltino pastatų, jis atsakė rusiškai – tai pirmasis daugiabutis“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau tai, kad prieš įsigyjant reikėtų atidžiau vertinti daugiabučius, statytus 2006–2008 metais, specialistas pritartų. Tuo metu net ir niekuomet plytų nelaikę žmonės dėl didelių atlyginimų suskubo darbintis statybininkais – tas galėjo lemti nekokybiškai atliktus darbus.
Kad sovietmečiu statyti daugiabučiai neskyla ar negriūna, pašnekovas nesutinka, pats savo praktikoje yra susidūręs su įvairiausiomis situacijoms.
Stambiaplokščių namų detalės, mazgai buvo suvirinami, konstruktoriams būdavo leidžiama keletą kartų padidinti medžiagų sąnaudas. „Pavyzdžiui, Elektrėnuose prieš 8 metus teko atlikti ekspertizę, viena siena sovietmečiu statytame daugiabutyje pasislinko į išorę 4–5 cm. Situacija tame name buvo blogesnė nei Gabijos g. daugiabutyje. Tokių pavyzdžių yra visame pasaulyje.
Situacija Gabijos g. daugiaubutyje – gyvenimiškas atvejis, specialiai niekas nieko nepadarė. Buvo toks laikotarpis, kuomet statybų kokybė buvo ne per geriausia, todėl tokie rezultatai, bet didelės tragedijos nėra“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pastatyti tiksliai pavyksta ne visuomet
Viena vertus, šiuolaikinėje statyboje projektuotojai gali labai tiksliai apskaičiuoti konstrukcijas, parinkti armatūros kiekį, betono markę ir pan. Antra vertus, pastatyti taip tiksliai pavyksta ne visuomet, juolab kad statybininkai dirba įvairiomis sąlygomis.
Anksčiau tikslumo projektuojant buvo ne tiek daug, padidindavo medžiagų kiekius, tačiau statybininkų nukrypimai nebuvo tokie reikšmingi. Dabar, kuomet viskas labai tiksliai suprojektuojama, statybininkams būtina itin kokybiškai dirbti.
Anot eksperto, užbaigus pastato statybas, pirmieji treji metai – jo prisiderinimo laikotarpis. Pastatas statomas ant grunto, kuris gali susislėgti ir pan. Tuo metu galimi mikroįtrūkimai, kurie pavojaus pastatui nekelia. Galimi įtrūkimai ir dėl temperatūros pokyčių.
Iš išorės apšiltinus laikančiąsias konstrukcijas, temperatūrų pokyčiai jas veikia nedaug.
Sovietmečiu pastatytiems stambiaplokščiams namams, ypač pietvakarių pusėje, temperatūros pokyčiai itin reikšmingi. Netgi fasado spalva. Baltos ir juodos spalvų fasadų temperatūrų skirtumas vasarą gali siekti iki 40 laipsnių.
Penkių aukštų gyvenamojo namo siena pietvakarių pusėje gali „paaugti“ iki 1 cm. Viršutiniuose aukštuose, ypač laiptinėse, galimi 1 mm plyšiai, bet jie nėra pavojingi.
Dauguma monolitinių sovietmečiu statytų namų supleišėję ne dėl to, kad jie statyti sovietmečiu, bet būtent dėl temperatūros pokyčių.
Ar pasivaikščiojęs po pastatą eskpertas gali atsakyti, kokia jo būklė?
„Žmogus, turintis didelę patirtį, gali spėlioti, kaip ir medikas, pažiūrėjęs į žmogų, tačiau toks įvertinimas mėgėjiškas. Jeigu rimtai, žinoma, reikia pereiti, pažiūrėti, įvertinti deformacijas, patikrinti, kur sudėta armatūra. Tą turi įvertinti rimti specialistai, kurie suprojektavo arba pastatė pastatų, sukaupę patirties. Be abejo, norint tinkamai įvertinti pastato būklę reikia naudoti laboratorinę įrangą“, – reziumavo Č. Ignatavičius.
Siūlo priežasčių ieškoti kitur
Po aplinkos ministro pasisakymo, jog reikėtų griežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laisvūnas Bartkevičius komentavo, jog, kalbant apie statinių kokybę, svarbiausia pasirinkti tinkamos kvalifikacijos projektuotoją, o ne mažiausią kainą pasiūliusį, kuris, tikėtina, neturi nei tinkamos patirties, nei kvalifikacijos.
Apie ydingą sistemą, kuomet projektavimo paslaugos perkamos už mažiausią kainą, nors projektuojami pastatai, kuriais naudosis daugybė žmonių, prieš kurį laiką pasisakė ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.
Užsakovas, anot L. Bartkevičiaus, turi numatyti pakankamą biudžetą kvalifikuotam projektavimo darbui atlikti. Savo ruožtu ekspertai turi profesionaliai atlikti projekto ekspertizę bei nurodyti taisytinas vietas, jei tokių yra. Atitinkamai tolesniame etape turi būti parinkta kvalifikuota statybos organizacija ir tinkamai pareigas atliekantis kvalifikuotas techninis prižiūrėtojas. Tada, tikėtina, problemų bus žymiai mažiau.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas mano, jog pirmiausia reikia žvelgti į visą statybų įgyvendinimo procesą ir statinio gyvavimo ciklą.
„Šiandieninė situacija liudija statybų sektoriaus skaitmenizavimo poreikį Lietuvoje ir visuotinio statinio informacinio modeliavimo (BIM) naudojimo būtinybę. BIM leidžia kokybiškiau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, užtikrinti aukštesnę darbų kokybę, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. Tai – vienoje vietoje esanti informacija, kuri naudotina tiek statybos, tiek pastatų remonto ar renovacijos darbams.
BIM šiandien dažnai įvardijamas kaip įrankis ar metodas, norint pasiekti kokybišką ir tvarų rezultatą“, – komentavo LSA prezidentas.
Daugiabutį sostinės Gabijos gatvėje plėtojusios bendrovės vadovas žiniasklaidai komentavo, jog paskelbta informacija apie pavojų šiame daugiabutyje padarys didžiulių nuostolių, ypač patiems gyventojams. Ar nenutiks taip, jog galintys sau leisti suskubs išsikraustyti, o namas įgis prastą reputaciją?
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas mano, jog kol išsami ekspertizė neatlikta, reikėtų nagrinėti kelis scenarijus. Artimiausiu metu, iki ekspertizės paviešinimo ir aptarimo, veikiausiai, gyventojams, panorusiems parduoti būstus šiame pastate, neužtektų ir geriausios iškalbos.
Po ekspertizės, priklausomai nuo jos rezultatų, perspektyva bus dvejopa. Jeigu ekspertizė nustatys esminių trūkumų, situacija taps tikrai problemine. Jeigu pažeistos laikančiosios konstrukcijos, butų ne tik sėkmingai neparduosi, net ir paties namo eksploatacija gali tapti neįmanoma.
Jeigu ekspertizė esminių trūkumų nenustatytų, poveikis vis vien bus neigiamas, tačiau, tikėtina, trumpalaikis, ir palaipsniui jis išnyks. „Abejoju, ar po penkerių metų daugelis atsimins, kad problemos buvo būdingos būtent šiam daugiabučiui, ypač jei potencialus pirkėjas bus ne vilnietis. Kalbėti apie tai, kad turtingesni gyventojai namą paliks, o turintys mažiau lėšų pasiliks ir tokiu būdu susiformuos socialinė atskirtis, nemanau, kad yra labai pagrįsta.
Visu pirma, tai – nepriklausomybės laikotarpiu statytas būstas, kuriame būstą gyventojai įsigijo savo lėšomis ir pagal savo pajamų lygį. Esminių socialinių ir finansinių skirtumų tarp gyventojų nėra daug. Nuo statybų praėjo nemažai laiko, todėl potenciali migracija galėjo vykti jau ir anksčiau, tad trumpuoju laikotarpiu galimos nebent pavienės korekcijos, juolab kad ir namo problemos aptariamos ne pirmą kartą.
Hipotetiškai kalbant, net jei turtingesni gyventojai ir išsikraustytų iš šio namo, jų nuosavybė niekur nedings. Jeigu būstą galima parduoti, tą padaryti gali ir mažesnes pajamas turintys gyventojai. Jeigu ne, tuomet nuostolis būtų juntamas ir turtingesniems“, – mano NT ekspertas.
