Kai pirmadienį teko iš skilinėjančio Gabijos gatvės 30-ojo namo evakuoti gyventojus, dėmesio centre atsidūrė ir kiti naujos statybos statiniai.
Ekspertai pripažįsta, kad Gabijos gatvės 30-asis namas yra išskirtinis, nuo pat statybos pradžios yra kilę didžiulių problemų.
Ar jų neiškils kitiems po 2000-ųjų statytiems namams? Juolab kad net patyrę specialistai negali pasakyti, kas slypi po apdailos plokštėmis, šiltinimo medžiagomis, kurios bet kada gali pradėti deformuotis, skilinėti.
Puolė raminti gyventojų
Kai evakuoti Gabijos gatvės daugiabučio gyventojai išgyveno nerimo naktį, pastatą apžiūrėję specialistai nutarė, kad jie gali grįžti namo.
Ekspertas Vytautas Elenbergas patvirtino, kad namą laikančios konstrukcijos nepažeistos, o užfiksuotos deformacijos yra lokalaus pobūdžio.
Jo nuomone, deformacijos susijusios su statybos technologijos pažeidimais. Namo grindų danga yra nekokybiška, akmens masės plytelės prastai priklijuotos, o pertvarose neįrengtos deformacinės siūlės, kurios yra privalomos.
Eksperto vertinimu, su konstrukcijų deformacija sienų įtrūkos nesusijusios. Jos pastebėtos tik pertvarų sienose.
Be reikalo panikavo?
Gabijos gatvės 30-ąjį namą stačiusios bendrovės „Tadlita“ vadovas taip pat ramino žadėdamas, kad specialistai atliks nuoseklią ekspertizę.
Jis kaltino gyventojus, paskelbusius apie pavojų. Tai esą padarė didžiulį nuostolį.
Nerimas kilo po to, kai daugiabučio septintajame aukšte atsivėrė plyšys, sutrūkinėjo plytelės.
Iš viso šiame name yra 72 butai, o apačioje veikia prekybos centras „Maxima“.
Siūlė nutraukti sutartis
2006 metais, dar vykstant Gabijos gatvės 30-ojo namo statybai ant jau veikiančio prekybos centro „Maxima“ stogo, darbus teko nutraukti – pradėjo skilinėti parduotuvės sienos. Kurį laiką prekybos centras buvo uždarytas.
Tada statybas vykdžiusi bendrovė „Vilmesta“ nekilnojamojo turto pirkėjus viliojo gražiais vaizdais pro langus, gera infrastruktūra, patogia vieta.
Tačiau 2005-ųjų pabaigoje įmonė staiga pranešė negalinti užtikrinti saugaus daugiabučio eksploatavimo ir pasiūlė jame butus rezervavusiems klientams nutraukti sutartis.
Tuo pat metu parduotuvės „Maxima“ pirkėjai pastebėjo, kad sutrūkinėjo pirmojo aukšto patalpų sienos. Prekybos centrą teko uždaryti rekonstrukcijai vos po metų veiklos. Statybininkai aiškino, kad parduotuvė nutraukė darbą, nes dėl dulkių ir triukšmo negali veikti.
Tik pradėjus statyti daugiabutį ant parduotuvės stogo žmonės ėmė nerimauti, ar tokiame name gyventi bus saugu. Butai buvo statomi lyg ant polių.
Ant „Maximos“ stogo turėjo iškilti 9 aukštų pastatas, bet jam pradėjus irti statybininkai sumažino jo aukštingumą iki 7 aukštų.
Išskyrė vieną laikotarpį
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Aidas Valys priminė, kada statytas Gabijos gatvės namas, – per patį statybų bumą.
Jis pasiūlė visiems gyventojams ypač atidžiai vertinti daugiabučius, kurie pastatyti 1993–1996 metais arba iki ekonominės krizės. Tais laikais teisinis statybų, rangovų reguliavimas, priežiūra, galima sakyti, neegzistavo.
Todėl jis labai atsargiai žiūrėtų į tokių metų statybos namus.
Tiesa, suteikiant Gabijos gatvės daugiabučio statybos leidimą pažeidimų nenustatyta.
Iš pradžių toje vietoje buvo statomas komercinis pastatas, tačiau vėliau išduotas gyvenamosios paskirties statinio leidimas.
A.Valys minėjo, kad ir skundų dėl pastato defektų nebuvo, techniniai prižiūrėtojai taip pat jokių nerimą keliančių ženklų nepastebėjo.
„Gali būti kalta ir statybos darbų kokybė. Nors statyba yra gelžbetoninio karkaso, bet čia jokių pažeidimų, pokyčių nepastebėta. Pažeidimai yra palyginti lokalūs, atskirose patalpose.
Matome riziką dėl nevisiškai įrengtų tokių pastatų. Žmonės pasisamdo atskirus statybininkus, darbus atlieka patys, lipdo pertvaras, jos projektuose nebūna numatytos, tai ir nėra aišku, kokios apkrovos atsiranda. Ir klausimas: kas kaltas?“ – klausė A.Valys.
Įžvelgė kelias problemas
– Ekspertai jau anksčiau yra apžiūrėję ne tik Gabijos gatvės 30-ąjį daugiabutį. Kokia yra naujos statybos namų būklė? – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Juozo Valivonio paklausė „Sostinė“.
– Visokių yra – ir prastesnės, su trūkumais, ir puikios būklės. Mano nuomone, didžiausia ir dažniausia naujos statybos statinių bėda – liaunos perdangos, kurios pradeda linkti. Tada ir paaiškėja, kad taupydami statybininkai monolitinę perdangą įrengė vos 18–20 centimetrų.
Daugelis mano, kad namo tvirtumas priklauso nuo aukštų skaičiaus. Tai klaidinga nuomonė.
Svarbu – atstumai tarp kolonų. Jeigu tarp jų kokie 8 metrai, tai galima įtarti, kad liauna perdanga įlinks.
Svarbu ir pertvaros. Jeigu jos jautrios įlinkiams, turi būti nustatomi ribojimai. Tačiau statybininkai į tai ne visada atsižvelgia. Dėl to pertvaros ir trūkinėja.
Tokios yra svarbiausios pastatų laikančiųjų konstrukcijų deformacijos priežastys. Bet dar yra kitų konstrukcijų. Ten taip pat galima įžvelgti problemų, broko.
– Specialistams pamatų būklė užkliūva rečiau?
– Labiau priklauso nuo to, kur namas statomas. Jeigu pelkėje, netinkamai įrengus pamatus problemų bus. Tokių pavyzdžių Vilniuje turime.
Taip, pamatai gali truputį sėsti. Bet jeigu teisingai suprojektuoti, jie sėda vienodai.
Apskritai Vilniaus gruntas nėra labai palankus statyboms.
Ypač į įvairius veiksnius turėtų atsižvelgti tie statytojai, kurie pastatus stato Neries senvagėse. Be to, miesto teritorijoje gausu šaltinių, požeminių upių.
Kas kita Pilaitėje ir aplinkiniuose rajonuose. Ten gruntas – tiktai molis ir žvyras.
Išorė nieko nereiškia
– Ar nekvietęs ekspertų buto naujame name pirkėjas gali nustatyti, ar statinys tvirtas?
– Kaip mėgstu sakyti, yra pastato kaulai, griaučiai ir yra visokie švarkeliai, marškinėliai.
Pirkėjas mato tik išorę, apdailą. O visos rimtos problemos būna dėl griaučių.Taip, ir apdaila gali kelti problemų, bet tai pataisomi dalykai. Apdailą ir net šiltinimą nesunku pakeisti.
Griaučių taip lengvai nepakeisi, o bet koks jų stiprinimas yra brangus ir kelia daug problemų. O ir gyvendami tokiame bute žmonės visą gyvenimą jaus nepatogumų.
Tarkime, sustiprinus perdangą nukentės kambario aukštis, gali sumažėti buto naudingasis plotas.
Bet pirkėjai susivilioja tuo, kad naujas butas gražiai atrodo.
– Tai jeigu dairaisi buto, reikia stebėti namo statybą nuo pamatų?
– Manau, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie rimtą pastato techninę priežiūrą.
Atiduoti eksploatuoti taip pat reikėtų taip, kaip priklauso. Tada niekam nekils bėdų.
Kai į šiuos dalykus žiūri pro pirštus, daugiausia tų bėdų kyla būtent pirkėjui.
– Kaip manote, tokių atvejų kaip Gabijos gatvėje daugės?
– Gabijos gatvės pastatas buvo problemiškas iš pat pradžių. Prisiminkime, koks rimtas jo sustiprinimo projektas buvo rengiamas.
Nemanau, kad tokių pastatų Vilniuje yra daug. Yra namų, kurių perdangos liaunos, bet jie negriūva. Tik gyventojai visą laiką turės bėdų, nes kambarius teks vis remontuoti. O kiekvienas remontas juk kainuoja.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai ekspertų prašoma nustatyti namo būklę vos vizualiai jį apžiūrėjus. Nueini – pakabinamosios lubos, sienų apdaila atlikta, grindys sudėtos. Ką apie tokį namą gali pasakyti? Nieko.
Todėl nelabai ir sutinku patarti žmogui – geras namas ar ne.
Kai atliekame rimtą ekspertizę, užsakovus įspėjame, kad bus daug išlaidų, nes reikia įvertinti pastatą laikančias konstrukcijas. Tai reiškia, kad teks ardyti apdailą, plėšti šiltinimą.
Kalbu apie naujos statybos namus, pastatytus prieš kelis mėnesius ar metus.
Kas kita senesni pastatai, įvertinti jų būklę lengviau. Jeigu nėra būdingų įtrūkių, pažeidimų, toks namas tvirtas.
Parduotuvės projektui rengti trūko tyrimų
2017-ųjų balandį teko uždaryti prekybos centrą „Rimi“ Geležinio Vilko gatvėje. Jis buvo atidarytas prieš 2 metus.
Bendrovės „Rimi Lietuva“ užsakymu įmonė „Ekspertika“ atliko parduotuvės patikrinimą ir nustatė, kad pastatas nėra avarinės būklės, tačiau turi avarinės būklės požymių – buvo nustatyti pamatų ir grindų defektai.
Kaip pagrindinę priežastį, kodėl atsirado pastato deformacijos, „Ekspertikos“ specialistai nurodė išsamių inžinerinių geologinių tyrimų trūkumą rengiant statinio konstrukcijų darbo projektą, kaip to reikalauja teisės aktai.
Pagal išsamių geologinių tyrimų rezultatus ir ekspertų rekomendacijas pastato savininkas sudarė ir įgyvendino pamatų sutvirtinimo planą.
Tokie sutvirtinimai išsprendė geologijos tyrimų trūkumo problemą, todėl ekspertai pripažino pastatą saugiu.
Po rekonstrukcijos prekybos centras „Rimi“ vėl duris atvėrė 2017-ųjų rugsėjo mėnesį.
