Bendrovės vadovas pritarė, kad NT rinkoje šiuo metu sujudimas iki begalybės. Vystytojai nori kuo greičiau parduoti pastatytus daugiabučius. Šiuo metu didelis ir projektų poreikis, tikimasi, jog projektuotojai kuo greičiau juos parengs, kad būtų galima pateikti rinkai.
Kodėl šiandien projektuojami daugiabučiai nuobodūs, ypač miegamuosiuose rajonuose, tik vienas kitas išsiskiria architektūriniais sprendimais? Anot K.Sankausko, deja, bet prioritetas šiuo metu yra kv. metrai ir pelnas. Kone pagrindinis į projektuotojus besikreipiančių plėtotojų lūkestis, kad tam tikro ploto sklype jis sutalpintų kuo daugiau kv. m. Mat sklypai brangsta, kaip ir statybų kaštai.
„Jeigu padarytume tai, ką norime – kuo daugiau terasų, žaliųjų erdvių, kuo didesni kiemai, atstumai nuo langų, prarasime auksinius kv. m. Deja, bet Lietuvoje tokia tendencija, kad svarbiausia kuo daugiau kv. m, antraeilis dalykas – kaip visa tai atrodys ir kokia bus gyvenimo kokybė. Mažiau kv. m automatiškai būtų brangesni. Tuomet prasidėtų priekaištai, kodėl taip brangiai parduodami butai“, – kalbėjo projektuotojas.
Jeigu pirkėjas nuspręs šiuo metu būsto nepirkti, jis tikrai išlauks savo svajonių projekto, kuris jo lūkesčius atitiks 110 proc. Kita vertus, esant didelei paklausai, pirkėjai mažai ką sprendžia. Plėtotojai rinkai stengiasi pasiūlyti kuo daugiau butų, todėl nukenčia aspektai, kurie pagerintų projektų kokybę.
Anot K.Sankausko, dėl konkurencijos mes galime pasistiebti, pasiekti geresnių rezultatų – tas galioje ir NT srityje. „Pamenu projektavome vieną didesnių gyvenamųjų projektų Vlniuje, kvartalo viduryje suprojektavome fontaną. Nepaisant to, kad pučiant vėjui purslai aptaško langus, juos reikia dažniau valyti, žiūrint praktiškai, atrodo, vieni minusai, visi butai, suprojektuoti arčiausiai fontano, buvo išgraibstyti kaip karštos bandelės. Svarbiausia – emocija.
Dabar kiekvienas NT projektas turi savo pavadinimą, nori būti unikalesnis, išsiskirti. Neseniai vienam didesnių plėtotojų suprojektavome kvartalą, kur pasiūlėme įrengti 22 sporto rūšių žaidimų aikštelę. Kiek teko domėtis, teliko vienas neparduotas butas, nors projektas dar net nepastatytas.
Rinka nori to, ką jaunimas galėtų rodyti socialiniuose tinkluose ir sakyti „aš čia gyvenu“. Pasididžiavimas būstu, kuriame gyveni, darosi vis svarbesnis. Žmonės nebenori gyventi blokinėse dėžutėse. Kokia vieno kv. kaina – nebėra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia, ką mes gauname pirkdami tuos kv. m“, – komentavo pašnekovas.
Dirbant su plėtotojais, kurie sukaupę nemažai patirties, jie jau žino, ko nori iš projektuotojų. Pasižiūri bendruosius planus, žino, koks galimas sklypo užstatymas, projektuotojai įsivertina, kiek butų ir stovėjimo vietų galima sutalpinti. Plėtotojai pateikia savo viziją, kiek kv. m ir kokių butų pageidauja.
Jei kreipiasi plėtotojai, kurie žengia pirmuosius žingsnius, anot K. Sankausko, atsineša labai daug kriterijų, kokį būsimąjį projektą jie įsivaizduoja. Žada pastatyti išskirtinius būstus, būti tobuli.
Pradėjus projektuoti tampa aišku, kad tas tobulumas atitinkamai kainuoja. Jei Pilaitėje nori pastatyti daugiabutį, kuris – įprastas Žvėryne, jo tiesiog neparduosi. Visi nori aukštesnės kokybės, gražesnio fasado, gražių laiptinių, erdvesnių terasų, kol prasideda skaičiavimas ir realybė.
Didžiausia pradedančiųjų klaida – ieškoti projektuotojo, kuris pasiūlys mažiausią kainą. Pigiausius projektavimo darbus gali pasiūlyti neturintys daug patirties, neįsigilinę, ko reikia rinkai.
Tokie projektuotojai padaro daugybę klaidų, kurios sprendžiamos statybų eigoje. Projektuotojo patarimas – svarbiausia išsirinkti tinkamą projektuotoją, nes jis – projekto vedlys.
Kas madinga NT rinkoje? Pirkėjai ieško didesnio ploto butų arčiau gamtos. „Daugumai pandemija asocijuojasi su karantinu. Jei karantiną leidi 20–30 kv. m ploto lofte, sėdėjimas mėnesį gal ir smagus, bet vėliau supranti, kad visą savo laiką leidi būdelėje, ne tik nakvoji.
Tuomet ir prasideda erdvesnių butų, projektų su terasomis paieškos, iš daugiabučių kėlimasis į kotedžus ar namus, kur gaunamas ne tk plotas miegui, bet didesnė pridėtinė vertė. Tai, kas buvo prieš metus, galimai, nebegrįš, tad žmonėms norisi daugiau erdvės, žalio ploto ir vaizdo pro langus“, – kalbėjo pašnekovas.
Peržiūrėjus skelbimų portalus matyti tendencija, kad nėra ką pirkti. Išpirkti sklypai prie vandens telkinių, senos sodybos, žmonės dažnai keičia būstą į kitokį nei planavo prieš metus. Kiek tokios tendencijos tęsis, priklausys nuo pandemijos. Geresnės gyvenimo kokybės lūkestis atsveria tai, kad gyvenant užmiestyje tenka daugiau laiko praleisti spūstyse, vežioti vaikus į mokyklas.
Dalis žmonių, pasibaigus pandemijai, grįš į miestus. „Iš to, kiek per pastarąjį pusmetį buvo išduota statybų leidimų namams, supranti, kad šiuo metu yra jų bumas. Panašu, kad jei ir grįš į miestus, tai tikrai negrįš bent jau į butus be virtuvių“, – mano pašnekovas.
Viena didesnių bendrovių darbuotojams projektuos butus prie vandens telkinio, kur aplink daug žalios erdvės. Darbdaviai mąsto, kur darbuotojai gyvens. Poreikis tik kepti kvadratus mažėja.
