„Norėtume sugriežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę, kad nebūtų pasirašinėjama nenuvykus į vietą, projektuojama geriausiu įmanomu būdu. Tikrai naujoje Lietuvoje, na, modernioje statyboje tikrai neturi būti broko“, – spaudos konferencijoje prie įskilusio pastato Vilniuje sakė ministras.
Anot jo, kartais dėl pastatų avarinės būklės kalti ir patys gyventojai, todėl reikia ir daugiau pokyčių. Kaip pavyzdį jis pateikė nukritusį balkoną Lazdynuose.
„Jei dvejus metus iš eilės administratoriaus nustatoma, kad būtina šalinti avarinę būklę, o gyventojai nesiryžta to daryti, suteiktume savivaldybėms teisę pačioms nuspręsti už juos“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl Pašilaičių rajone įskilusio daugiabučio, S. Gentvilas teigė, jog tam reikia atlikti išsamų vertinimą.
„Tą inicijuos Vilniaus savivaldybė per daugiabučių administratorių, kad būtų atlikta išsami statinio ekspertizė. Po jos bus aišku, ar yra esminių pažeidimų, ar yra avarijos tikimybė, ar yra tiesiog kosmetiniai pažeidimai“, – kalbėjo ministras.
„Kalbant apie žalos atlyginimą, rangovui už paslėptus, nematomus pažeidimus ir defektus numatyta atsakomybė 20 metų. Tam yra ir statinio draudimai, ir užšaldytos lėšos, pasitelkus kurias būtų galima kompensuoti šituos dalykus. Užbaigiant statinį, yra įšaldoma 5 procentai statybos projekto lėšų ir tą garantiją reikia turėti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad brokas yra akivaizdus, gyventojai jau patyrė žalą, visų pirmą, emocinę.
Sykiu diskutuojama, ar neturėtų būti pastatai parduodami tik su visa apdaila, kad būtų aišku, kas atsakingas už apdailą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos laikinasis viršininkas Vytautas Ambrazas teigė, pastato ekspertizė gali užtrukti nuo mėnesio iki trijų, tačiau pabrėžė, kad už tai yra atsakinga savivaldybė.
V. Ambrazas komentavo, jog rekonstruoti pastatus leidžiama, rizika ta, jog jis statytas statybų bumo metu, kuomet daugelis statytojų skubėdavo statyti kuo mažesnėmis sąnaudomis, piknaudžiaudavo. Projektą vertino ekspertai, jis buvo įvertintas teigiamai, galbūt, turėtų būti keliamas klausimas dėl didesnės ekspertų atsakomybės, kad jie vertintų savo žodį, kvalifikaciją ir darbą.
Nusiskundimų dėl šiame daugiabutyje, galbūt, atliekamų statybos darbų, anot VTPSI laikinojo viršininko, nebuvo gauta.
Statybų inspektoriai peržiūrėjo šiame daugiabutyje vykusių apžiūrų informaciją, defektų techniniai prižiūrėtojai iki šiol nefiksavo. „Gal reikėtų įvertinti ir techninių prižiūrėtojų atsakomybę, antra vertus, jiems suteikti daugiau teisių rizikinguose pastatuose nuolat atlikti apžiūras“, – kalbėjo V.Ambrazas.
Manoma, kad viena galimų incidento priežasčių – atliktų darbų kokybė, nes pastatas gelžbetonio karkaso, tačiau jo pažeidimų nefiksuota. Pažeidimų yra ganėtinai lokalių, atskirose patalpose.
Matoma rizika dėl tokių pastatų pardavimo neįrengus iki galo. Kyla klausimas dėl atsakomybės, mat daugelis gyventojų samdosi atskirus statybininkus, mūrija pertvaras, kurios nebūna numatytos projekte, įsirengia butus savo nuožiūra.
V.Ambrazo žodžiais, tokių rizikngų pastatų neplaniniai patikrinimai atliekami, tačiau ne taip dažnai. Statybų inspekcija yra pateikusi AM siūlymus dėl teisės aktų reglamentavimo tobulinimo, nes VTPSI daugiau dėmesio norėtų skirti rizikingiems pastatams, o ne kaimynų ginčams sodų bendrijoje dėl pastatytos tvoros.
Dėl plytelių, kurios bendrosiose erdvėse išgąsdino gyventojus, manoma, kad jos buvo netinkamai priklijuotos.
V. Ambrazas siūlytų atsargiai vertinti 2006 metų statybos namus. Teisės aktai pasikeitę, dabar daugiau įpareigojimų rangovams nei buvo prieš keliolika metų. „Patys rizikingiausi pastatai, statyti 1993–1996 metais, kuomet statyta, kas kaip norėjo ir tada, kuomet buvo didysis statybų bumas“, – mano specialistas.
Apie įtrūkimus daugiabutyje pranešta pirmadienio vakarą, iš jo laikinai evakuoti gyventojai. Antradienį Vilniaus savivaldybė informavo, kad namas yra saugus eksploatuoti, o žmonės gali sugrįžti į savo butus.
