Kol kas savivaldybės žada, jog naujakuriai, prieš kreipdamiesi statybų leidimo, priklausomai nuo aplink juos išvystytos infrastruktūros, už kiekvieną kv. metrą turės pakloti nuo 5 iki 15 eurų, tačiau, neabejojama, šios sumos – tik pradžia.
Pataria gerai pasiskaičiuoti
Advokatų kontoros WALLESS partneris dr. Evaldas Klimas primena – savivaldybės šiuo metu kaip tik tvirtina arba ruošia tvirtinti prioritetines ir neprioritetines teritorijas bei kokią infrastruktūrą laikys prioritetine ir kokią ne.
„Eiliniam žmogui tas reiškia, jog jei naujakuriui reikalingas kelias, privažiavimas, nuotekos, vandentiekis ir pan., savivaldybė išduos prisijungimo sąlygas, specialistai parengs projektus, savininkas su savivaldybe pasirašys sutartį, kad pats įrengs reikiamą infrastruktūrą, t. y. susimokės didžiulius pinigus, nes juk gali paprašyti nutiesti pusę kilometro gatvės.
Įrengus infrastruktūrą, ją reikės perduoti savivaldybei, o ši per dešimt metų, jei statoma neprioritetinėje zonoje, kompensuos išlaidas, beje, tik su sąlyga – jei kas nors prie tos įrengtos infrastruktūros prisijungs.
Jei niekas neprisijungs – apie kompensaciją galima pamiršti. Jeigu statoma prioritetinėje zonoje, tuomet savivaldybė privalo ir įsipareigoja kompensuoti patirtas išlaidas.
Antra vertus, jei reikalinga infrastruktūra – gatvė, kelias, kurį reikia nutiesti, tarybai nubalsavus, bus pripažinta prioritetine, savivaldybė jos įrengimo kaštus kompensuos per 5 metus arba pati įrengs. Taigi, kreipiantis statybų leidimo, bus privaloma pridėti sutartį, kad įsirengsi infrastruktūrą, arba, kad sumokėjai įmoką.
Jei pirmasis gyventojas įrengs infrastruktūrą, įsikūrusieji vėliau į savivaldybės sąskaitą sumokės įmoką pagal tarybos patvirtintą tarifą, pavyzdžiui, 15 eurų už kv. m, savivaldybė minusuos 5 proc. administravimo išladų ir gautą sumą perves tam žmogui, kuris įrengė ir savivaldybei perdavė infrastruktūrą“, – komentavo advokatas.
Kol kas žinoma, jog Vilnius pasitvirtino 15 eurų už kv. m tarifą, Trakai svarsto 10 eurų už kv. m., Vilniaus raj. savivaldybė pasitvirtino nulinį tarifą.
„Vilniaus rajono savivaldybė kol kas bijo gąsdinti žmones, nustatė nulinį tarifą, bet anksčiau ar vėliau, šįmet arba kitąmet, įmoką turės pasitvirtinti. Žmogus gali nusipirkti sklypą, kad ir dabar, tačiau, kol susiprojektuos, kreipsis statybos leidimo tame pačiame Vilniaus rajone, įmoka jau gali būti patvirtinta, ir bus privalu ją susimokėti“, – kalbėjo advokatas.
Ar nenutiks taip, kad noras besistatančiuosius kur nors laukuose grąžinti į miestus suveiks priešingai – gyventojai puls statytis ten, kur įmokos mažesnės arba jų apskritai nėra? Toks pavojus, anot E.Klimo, yra. Įstatymo tikslas buvo visus sugrąžinti į urbanizuotas teritorijas. Bet kol savivaldybės tarpusavyje nesikalba arba nenori susitarti dėl įmokų dydžio, įstatymas gali veikti priešingai.
Neabejojama, jog įmokos ateityje visose savivaldybėse suvienodės. „Valdininkai nenori gąsdinti, bet, jei žiūrėtume realiai, ypač kalbant apie teritorijas, nutolusias nuo centro, kur infrastruktūra nėra išvystyta, mokestis gali siekti ir 50, ir 70 eurų už kv. m, kas buvo realiai skaičiuota rengiant įstatymą.
Jei teritorija nutolusi dar labiau, mokestis gali siekti ir 150 eurų už kv. m. Tokios įmokos turėtų būti renkamos, kad tam, kas įrengia indrastruktūrą atokiuose rajonuose, atlikti darbai atsipirktų.
Visgi savivaldybės tuo nėra suinteresuotos, nes neprioritetinėse teritorijose surinktos įmokos laikomos specialiose sąskaitose, pinigus galima panaudoti tik kompensacijoms tiems, kas įrengs infrastruktūrą.
Savivaldybėms neįdomu, kad kažkas įrengia ir ar jiems bus kompensuota, ar ne. Bet štai, jei statai prioritetinėje zonoje, surinktomis įmokomis jau gali būti finansuojamas įvairios prioritetinės infrastruktūros įrengimas“, – paaiškino E.Klimas.
Kol kas mokestis – naujakurių naudai
Vilniaus miesto savivaldybė portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme komentavo, jog toks reguliavimas yra naujas Lietuvoje, bet ne pasaulyje.
Surinktos įmokos pateks į Infrastruktūros plėtros fondą, iš jo miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, darželio ar mokyklos statybą.
Nuo įmokos laikinai atleidžiami tik tie gyvenamosios paskirties vieno buto statiniai, kurie yra vieninteliai statiniai sklype. Taip pat ši įmoka netaikoma tik iki tol, kol infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkas bei tarifus priims Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. liepos mėn. 1 d.
Nuo to laiko, kai įmoką patvirtins Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos (o jeigu nepatvirtins – ne vėliau kaip nuo liepos 1 dienos) įmoka bus 15 Eur / kv. m.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis komentavo, jog numatyta, kad visiems Kaune statomiems ar rekonstruojamiems objektams (už padidėjusį plotą) bus taikomas 13,8 eurų už kvadratinį metrą tarifas. Perpus mažesnė suma – 6,9 Eur/ kv. m – numatyta kultūros paveldo objektams ir visiems valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės (senamiesčio) teritorijoje esantiems statiniams.
Rekonstruojamam nekilnojamajam turtui naujo mokesčio suma bus skaičiuojama nuo padidėjusio objekto ploto. „Nulinis“ tarifas bus taikomas įrengiant transporto priemonių stovėjimo aikšteles.
