Pavyks Laisvės kovų-Miško brolių draugijai su laisvės kovų dalyviu Albinu Kentra priešakyje apginti nuosavybę ar ne?
Temidės svarstyklės krypo tai į vieną, tai į kitą pusę, o paskutinis teismo sprendimas laisvės kovotojams buvo nepalankus. Tačiau jie nežada pasiduoti.
Nesileidęs į ilgas diskusijas 92 metų A.Kentra pareiškė, kad teismo sprendimą, kuriuo draugija iškeldinama iš pastato Totorių ir Labdarių gatvių kampe, skųs. Tuo metu nešildomas pastatas, kuriam prižiūrėti trūksta lėšų ir pajėgų, yra, griūva.
Valdžia perdavė griuvėsius
A.Kentra „Sostinei“ aiškino, kad dar yra laiko pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 29 dienos sprendimo, įpareigojančio iškeldinti šio laisvės kovų dalyvio įkurtą draugiją iš pastato.
Tiktai tada, kai teismas išnagrinės skundą, A.Kentra žadėjo papasakoti apie kovų dėl pastato peripetijas.
A.Kentrai ir jo draugijai atstovauja advokatas Saulius Dambrauskas. Jis prisiminė, kaip Vyriausybė dar 1992 metais perdavė draugijai pastato griuvėsius Vilniaus senamiestyje.
Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu draugija tuos griuvėsius įregistravo, remontavo kaip savo nuosavybę.
Kvietė talkas, išvalė griuvėsių teritoriją, parengė statinio rekonstrukcijos projektą, rinko užsienio lietuvių aukas, kad pastatą prikeltų.
Tam buvo skiriama ir Vyriausybės parama.
Anot S.Dambrausko, faktiškai draugija pastatė naują pastatą Senamiestyje. Jis turėjo tapti Laisvės kovų-Miško brolių draugijos rūmais.
Pasitelkė ekspertų išvadas
Anot S.Dambrausko, kai pastatas buvo atstatytas, prasidėjo teisminiai procesai dėl jo nuosavybės.
Čia A.Kentra sulaukė pirmo smūgio, kai teismas pripažino, kad pastato griuvėsiai draugijai buvo perduoti ne nuosavybėn, bet panaudai, todėl pastato įregistravimas draugijos vardu buvo panaikintas.
Vyriausybė pastatą 2012 metais įregistravo Lietuvos Respublikos vardu, o A.Kentra sulaukė ieškinio dėl iškeldinimo.
Tačiau ekspertai įvertino, kad draugija sukūrė maždaug 80 proc. pastato dalies, o 20 proc. šio pastato yra buvęs turtas, kurį valstybė 1992 metais perdavė draugijai.
Nors pastatas yra atkurtas, jis iki šiol neįrengtas, nešildomas. A.Kentrai nepavyko įgyvendinti to, ką buvo užsibrėžęs, – kiekvienai salei suteikti savo pavadinimą, įprasminti miško brolių veiklą.
Gynėjai – konservatoriai
Teismui nusprendus A.Kentrą iš pastato iškraustyti jo ginti stojo įvairios politinės jėgos. Daugiausia reiškėsi konservatoriai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė socialiniame tinkle žadėjo: „Tikrai ieškosime būdų išspręsti šį klausimą. Gali būti įvairių variantų. Tačiau faktas tas, kad miško brolių namai atstatyti ir Amerikos lietuvių aukomis, žmonės įdėjo daug širdies į šią iniciatyvą, todėl ji turi gyventi.
Sprendimas, kuris dabar siūlomas, yra gal ir teisėtas, bet tikrai neteisingas.“
Premjerė Ingrida Šimonytė komentavo, jog sprendimas bus rastas ir yra apmaudu, kad „taip toli nuriedėjo situacija“, kuri nebuvo pagauta anksčiau.
Beje, 2012 metais pastatą Totorių ir Labdarių gatvių kampe iš A.Kentros atėmė ir Lietuvos Respublikos vardu įregistravo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.
O dabar konservatoriai yra didžiausi A.Kentros gynėjai.
Banko pasiūlymas neįtiko
Bylinėjantis dėl pastato valstybei atstovauja Turto bankas. Jo atstovas Tomas Bagdonas apgailestavo, kad panašius ginčus tenka spręsti teismine tvarka.
„Ir Turto bankas, ir Laisvės kovų-Miško brolių draugija yra priversti minti teismų slenksčius ir pateikti įrodymus dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, kai priimti sprendimai nebuvo aiškiai teisiškai formalizuoti, todėl iš to neaiškumo kilusius lūkesčius tenka aiškintis teismuose“, – aiškino T.Bagdonas.
Aptikę, kad pastatai registruoti Lietuvos Respublikos vardu, Turto banko atstovai 2017 metais kreipėsi į Laisvės kovų-Miško brolių draugiją, geranoriškai siūlydami jiems įteisinti situaciją pasirašant neatlygintinos panaudos sutartį.
Draugija galėjo pretenduoti į valstybės paramą nekilnojamuoju turtu – patalpose likti neatlygintinai, tik sutvarkius teisinius formalumus.
Tačiau draugija atsisakė Turto banko pateikto jokio pasiūlymo. Kadangi nebuvo teisinio pagrindo, kaip jiems likti valstybei priklausančiose patalpose, Turto bankas kreipėsi į teismą dėl draugijos iškeldinimo.
Vertė – daugiabučio namo
Tad jau daug metų į didžiulį pastatą Totorių ir Labdarių gatvių kampe užsuka tiktai pats A.Kentra – išima iš pašto dėžutės laiškus ir pranešimus, kartais pakeičia balkone plevėsuojančią trispalvę.
Paklaustas, kokia gali būti tokio pastato Vilniaus Senamiestyje vertė, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis susimąstė.
Anot jo, tokio pastato kvadratinio metro kaina gali siekti 1,5–2,5 tūkst. eurų. Panašiai tiek už kvadratinį metrą prašoma ir aplinkiniuose Senamiesčio pastatuose.
„Tokio pastato pirkėjas turbūt jame įrengtų tai, kas populiariausia, – daugiabutį namą ir į vertę reikėtų žvelgti per šią prizmę“, – aiškino S.Vagonis.
Nuosavybės teises reiškė ir niujorkietė
Kad pastatas Totorių ir Labdarių gatvių kampe yra gardus kąsnis, aiškėja iš dar vieno bylinėjimosi, trukusio šešerius metus.
Tik 2011-aisiais Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) išsprendė ginčą dėl šio pastato nuosavybės.
Išnagrinėjęs administracinės bylos pagal Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių ir Miros Kowarski Rothenberg Goldsman skundus savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir jo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus VAAT nusprendė pareiškėjo Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių skundą tenkinti iš dalies, o pilietės iš Niujorko skundą atmesti.
2005 metų rudenį savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo M.Kowarski Rothenberg Goldsman buvo atkurtos nuosavybės teisės į pastatus Totorių ir Labdarių gatvių kampe.
Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugija iš karto kreipėsi į teismą prašydama panaikinti savivaldybės įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M.Kowarski Rothenberg Goldsman.
Skunde teismui draugija paaiškino, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas teisiškai nepagrįstas, nes jį priimant savivaldybė neturėjo patikėjimo teisės į pastatus Totorių ir Labdarių gatvių kampe, jų nevaldė.
M.Kowarski Rothenberg Goldsman 1997 metais paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo šie pastatai buvo draugijos nuosavybė. Pastatus draugija atkūrė ir rekonstravo savo lėšomis, pakeisdama ir sustiprindama pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų santykį daugiau nei 75 proc., o daugiau kaip 30 proc. ploto sukūrė naujai.
Įvertinusi visas administracinės bylos aplinkybes, įrodymus, ekspertų išvadas VAAT teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog pastatas Totorių ir Labdarių gatvių kampe yra pertvarkytas taip, kad jame pakeista daugiau kaip 50 proc. pagrindinių konstrukcijų, o sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, todėl šis pastatas yra valstybės išperkamas.
