Galbūt klausimas, ar pastatytą namą būtina tvarkingai užbaigti ir įteisinti, daugeliui atrodo savaime suprantamas, bet gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų. Pasirodo, žmonės šią procedūrą atlieka ne visada arba atlieka netinkamai. Portalo pridavimai.lt vadovas Mantas Milašauskas pasidalijo girdėtais argumentais už ir prieš namo įteisinimą.

Argumentai, kodėl reikia įteisinti namą

Gresianti bauda

M.Milašausko teigimu, vienas labiausiai žmones gąsdinančių argumentų yra bauda už neregistruotą namą. Daugelį valstybę kamuojančių problemų bandoma spręsti pasitelkus baudų ir sankcijų mechanizmą. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto sektorius.

Gali grėsti bauda už nelegalias statybas, už nepranešimą apie statybas, už draudžiamus nukrypimus statybose ir netgi už gyvenimą neįteisintame name ar bauda už neregistruotas nebaigtas statybas.

Nors šiuo metu išduoti statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, remiantis Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 punktu, nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR) ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos.

Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 punktu, atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras (gavus statybos užbaigimo aktą ar surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą), statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre (NTR) privaloma įregistruoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo akto gavimo dienos.

Statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 290 iki 580 eurų.

Savivaldybių administracijos turi teisę administracinę atsakomybę taikyti ir už registruotinų negyvenamosios paskirties statinių naudojimą, neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų ir neįregistravus NTR. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo 144 iki 1 448 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 1 448 iki 7 240 eurų.

Specialistas įsitikinęs, kad atsisakius vykdyti šią prievolę gali tekti rimtai papurtyti piniginę. Patekti į tikrinančių institucijų akiratį galima tiek atsitiktinai (reguliariai organizuojami reidai), tiek tikslingai, pavyzdžiui, pavydaus ir pikto kaimyno dėka.

Gyvenamosios vietos registravimas

Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimo kokybę gerinančių veiksnių, tokių kaip vaikų darželiai, mokyklos, galimybė balsuoti, dalyvavimas bendrijos veikloje, registracija gydymo įstaigose, GPM lengvata ir pan.

Norint džiaugtis šiais dalykais reikia turėti deklaruotą gyvenamą vietą. Kad turėtum, kur ją deklaruoti, reikalingas registruotas NT. Jeigu namas pastatytas, tačiau neįteisintas? Deja.

Koks namo baigtumas procentais privalo būti registruotas norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą?

Šiam klausimui atsakyti neužtenka vien skaityti įstatymus. Gyvenamosios vietos deklaravimą nusako įstatymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo. Tačiau jame nėra detalizuotas toks niuansas kaip namo baigtumas procentais.

Teko skambinti atsakingoms institucijoms ir aiškintis. Pasirodo, kad čia turėtų galioti protingumo kriterijus. Kaip ir aišku, kad namo baigtumui esant, tarkime, 20 proc. (pamatai ir sienos) – jame gyventi dar nėra įmanoma.

Tą patį sakyčiau ir apie 85 proc. Dar neteko sutikti šeimos, kuri gyventų esant betono-dalinei apdailai. Tačiau praktikoje atsakingi seniūnijų / savivaldybių darbuotojai priima deklaruojamą vietą net ir nebaigtos statybos name. Kadangi įstatymu konkretus baigtumo procentas nenustatytas, kiekvienas daro kaip nori. Praktikoje teko matyti deklaruotas gyvenamas vietas ir su 40 proc., ir su 90 proc. baigtumu.

Taigi, ar privalu įteisinti baigtą namą norint registruoti gyvenamąją vietą? Ar užtenka nebaigtos statybos registravimo? Dažniausiai tam užtenka ir nebaigtos statybos – 70 proc. ir daugiau. Tačiau, atsižvelgus į visus argumentus, 100 proc. įteisinimas vis tiek reikalingas.

Mokestinės prievolės parduodant NT

Pastačius namą ir turint minčių ateityje jį parduoti – tai labai rimtas argumentas. Jau daug metų GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas dešimt metų, t. y. įsigytas arba užregistruotas prieš dešimt metų.

„Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.“

Arba gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne trumpiau nei dvejus metus. Cituojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 53 punktą „pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.“

Taigi, jei neatmetate galimybės ateityje namą parduoti, neabejotinai pravartu jį įteisinti ir palaikyti nustatytą terminą.

Įkeitimas bankui

Specialistas tikina, kad šiuo klausimu viskas labai paprasta. Jei reikalingas banko finansavimas, registruoti ir įkeisti turtą būsite priversti net kelis kartus.

Užbaigus namo statybas pateikiamas terminas, nurodantis per kiek laiko namas privalo būti teisiškai užbaigtas. Nesilaikant susitarimų, bankas gali pakelti palūkanas ar kitaip bausti už kreditavimo sutarties pažeidimą. Remiantis pridavimai.lt praktika, apie pusė visų darbų skirti gauti finansavimą ir įkeisti turtą bankui.

Dovanojimas, paveldėjimas

Argumentas, kurį dažnu atveju tenka išgirsti iš vyresnio amžiaus žmonių. Namai pastatyti, bet ne iki galo sutvarkyti. Susimąstę apie testamentą, ką palikti vaikams, kaip padalinti turtą – tėvai nenori palikti nesutvarkytų galų, todėl pradeda tuo rūpintis patys.

„Būna ir taip, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms senatvėje tenka keisti būstą. Apsižiūrima, kad namas neįteisintas ir tada jau tenka spręsti detektyvus, aiškintis ir tvarkyti“, – patirtimi dalijosi M. Milašauskas.

ES parama

Pašnekovas pamena, kad šiemet net keli klientai atskubėjo su prašymu kuo skubiau padėti įteisinti namą, nes norėjo patekti į paramos saulės jėgainėms įsirengti programas.

„Detaliai nesigilinau į tų programų aprašus, bet, kiek supratau, vienas iš reikalavimų – visiškai įteisintas namas. Šis reikalavimas taikomas saulės jėgainėms, norintiems gauti paramą pasikeisti šildymo katilą ir galbūt net norint keisti šiferio dangą.“

Niekas nežino, kokių programų sulauksime ateityje. Tačiau praktika rodo, kad, norint pretenduoti į oficialią paramą, privalu turėti oficialiai registruotą turtą.

Argumentai prieš namo įteisinimą

Yra situacjų, kuomet žmonės atsisako įteisinti savo namą. Būna atvejų, kai namai statomi iš nelegalių pinigų. Prisibijoma registruoti, kad nesukeltų įtarimų atsakingoms institucijoms.

„Nuo to neišsisuksite, kažkada vis tiek tą klausimą reikės spręsti. Kodėl ne dabar? – klausia ekspertas. – Kartais prisibijoma NT mokesčio. Esu girdėjęs ir tokį pasiteisinimą.

Tačiau gyvename teisinėje valstybėje ir visi turime laikytis jos įstatymų. Daugelis taip pat mano, kad namo įteisinimas yra brangi procedūra. Taip, įteisinti namą kainuoja, bet, žiūrint istoriškai, daugelis paslaugų Lietuvoje tik brango. Ne išimtis ir visos įteisinimo paslaugos. Nesu tikras, ar palaukus kurį laiką, bus galima sutaupyti. Greičiausiai, atvirkščiai.“

Jeigu dėl tam tikrų priežasčių namas pastatytas nelegaliai, pavyzdžiui, neturint projekto, statybos leidimo, statomas neleistinoje teritorijoje ar pan., namą įteisinti gali būti komplikuota arba įteisinimas gali būti iš viso neįmanomas.

Bet kuriuo atveju, kiekvienoje situacijoje reikia gilintis ir rasti optimalų sprendimą. Praktika rodo, kad dažniausiai kelias nėra trumpas ir pigus. Bet vertas nueiti.

M. Milašauskas pasidalijo net girdėtu gana komišku argumentu – šiukšlių išvežimo mokesčio vengimas. „Argumentas tikras. Tiesa, per dešimt metų girdėtas gal tik du kartus. Tokiu atveju sunku net kažką pakomentuoti“, – šyptelėjo vyras.