Vadinamųjų dušinių statybos teisėtumą vertinančiai Lietuvos prokuratūrai ir toliau rodant palankumo ženklus skandalingojo pastato savininkė klaipėdietė Natalija Zolotnitckaja vėl po truputį išdrąsėjo.
Matyt, pajuto, kad ir naujoji generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kaip ir jos pirmtakas Evaldas Pašilis, nedrįsta judinti įtakingos ir turtingos klaipėdietės vilos.
Pajūriu vaikštinėjantys palangiškiai vilos kieme vis dažniau gali išvysti prabangų „Porsche“ automobilį, o vakarais pastato viduje įjungiamos šviesos. Po šeimininkų viešnagės ne kartą pastebėta pajūrio viloje apsilankanti namų tvarkytoja. Viloje įrengtuose židiniuose galima kūrenti malkas – jos kieme tvarkingai sukrautos į rietuves, skirstymo dėžėje ūžia pastatui šildyti tiekiamos dujos.
Valdžiai teks kontroliuoti
Tačiau ramiai ilsėtis išskirtinėje Lietuvos pajūrio vietoje ir mėgautis šalia esančios jūros ošimu vilos šeimininkams neleidžia akylai pastatą stebinti visuomenė, kuri yra pasipiktinusi tokiu statybų įžūlumu.
Valstybei griežtai ribojant pajūrio juostos urbanizaciją, prisidengus tariama daugiau nei prieš 20 metų išnykusių dušinių rekonstrukcija čia iškilo privati vila, kurios tikroji paskirtis nebekelia abejonių ir apgautai Palangos savivaldybei.
Pagal statybos dokumentus, ši vila buvo statoma poilsiui aptarnauti, nors tokios statinių paskirties teisės aktai iš viso nenumato, o pajūrio juostoje atsiradusiame pastate draudžiamas net ir trumpalaikis apgyvendinimas.
Deklaruojama pastato paskirtis šeimininkus verčia jį atverti visuomenei, o prieš 6 metus priekopėje vilos statybą palaiminusi kurorto valdžia dabar turi naują rūpestį – prižiūrėti, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį.
Neparodė dalies patalpų
Tačiau dar spalį po ilgų savininkės atsikalbinėjimų į pastato vidų patekusi ir patalpas apžiūrėjusi savivaldybės komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas.
Į keturias patalpas neįleista ir jų nepamačiusi komisija nusprendė, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai.
Paprašyta atsiųsti neapžiūrėtų patalpų nuotraukas ir žadėjusi netrukus tai padaryti vilos savininkė N.Zolotnitckaja po dviejų mėnesių apsigalvojo ir savivaldybei pareiškė patalpų nerodysianti, nes tai jos privati nuosavybė.
Savininkės atsakyme teigiama, kad patalpos bus naudojamos pagal paskirtį, kai pasibaigs koronaviruso pandemija, nes šiuo metu pastato „įveiklinimas yra negalimas“.
Situacijai pasikeitus apie numatomą veiklos vykdymo pradžią ir jos turinį savivaldybė esą būsianti informuota.
Žada atakuoti baudomis
Po tokio akibrokšto už statinio naudojimą ne pagal paskirtį savininkei atstovaujančiai advokatei buvo įteiktas administracinis nurodymas per 30 dienų sumokėti 70 eurų baudą.
Už šį nusižengimą įstatymas numato nuo 140 iki 1500 eurų baudą. Laiku nesumokėjus pusės minimalios baudos ir neradus lengvinamųjų aplinkybių savivaldybė gali skirti numatytos baudos vidurkį – 820 eurų.
Nepraėjus metams nustačius pakartotinį nusižengimą numatoma nuo 200 iki 3000 eurų bauda.
„Tikrinsime ir skirsime baudas tol, kol šis pastatas nebus atvertas visuomenei ir nepradės veikti pagal statybos leidime numatytą paskirtį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Naują baudą būtų galima skirti tik po pakartotinio patalpų patikrinimo, tačiau abejojama, ar vilos šeimininkė savivaldybės komisiją taip lengvai įsileis į vidų.
Artimiausiu metu N.Zolotnitckaja turėtų sulaukti ir daugiau svečių. Pastatą patikrinti ketina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai buvo pranešta apie pastebėtus nukrypimus nuo savivaldybėje esančio pastato projekto.
Pavyzdžiui, statinį jau pripažinus tinkamu naudoti jo viduje atsirado du židiniai.
Tiesos ieško visuomenininkai
Jokių statybos pažeidimų neradusi Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, o Generalinė prokuratūra atmetė visus skundus.
Tačiau rankų dar nenuleido visuomenininkai – dėl šios statybos teisėtumo savo tyrimą atlikusi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (NNTVA).
Sulaukę visuomenininkų skundų prokurorai asociaciją bandė užčiaupti pareikšdami, kad dušinių rekonstrukcija pajūrio juostoje tiesiogiai nepažeidžia šios asociacijos interesų, ji nėra susijusi su šiuo statiniu ir dėl jo prokurorų atliktais tyrimais.
Anot prokurorų, NNTVA nėra tinkamas pareiškėjas, galintis kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Asociacija net nėra gavusi prokuratūros nutarimų, kuriais buvo atmetami jų skundai.
Tačiau galutinį Generalinės prokuratūros atsakymą visuomeninė asociacija apskundė teismui.
„Lietuvos rytas“ pakalbino ginčą dėl skandalingosios statybos pajūryje į teismą perkeliančios visuomeninės asociacijos prezidentą kaunietį Valdą Matulį.
– Įsivėlę į šią istoriją jūs iš prokurorų tiek kartų jau gavote per nagus, kad, regis, būtų laikas sustoti. Ko jūs tikitės?
– Akivaizdu, kad prokuratūra įklimpo į savo versiją ir jau nebegali į šią statybą pažvelgti nauju žvilgsniu.
Aš tikiuosi, kad teismas sugebės objektyviai įvertinti mūsų surinktus įrodymus ir prokuratūrą privers pripažinti, jog pajūrio juostoje šitaip rekonstravus sovietmečiu čia stovėjusias dušines viešasis interesas vis dėl to buvo pažeistas.
– Tuo labiausiai turėtų rūpintis Palangos savivaldybė, kurios teritorijoje šis pastatas iškilo.
– Taip turėtų būti, tačiau savivaldybė visuomenės interesus čia gina labiau dėl akių, nes ar per aplaidumą, ar sąmoningai pati yra išdavusi leidimą šiai statybai.
Regis, aiškinantis dėl šios vilos statybos teisėtumo su savivaldybe turėtume eiti koja kojon, tačiau asociacijos tyrimo metu Palangos valdžia mums atsisakė net pateikti statybos dokumentus.
– Kuo jums ta vila taip parūpo? Juk asociacija iš tiesų su ja niekaip nėra susijusi ir ją statant galimai padaryti pažeidimai jums neturėtų rūpėti.
– Lietuvos visuomenė atidžiai sekė aistras dėl Druskininkuose pastatyto Vijūnėlės dvaro, dėl restorano „Nidos seklyčia“ Neringoje. Vienas jau nugriautas, kitas dabar griaunamas, o savininkams patirta žala turėtų būti atlyginta visų mokesčių mokėtojų pinigais.
Palangoje vadinamosios dušinės iškilo dar griežčiau saugomoje teritorijoje – unikalioje pajūrio juostoje, bet prokuratūra čia kažkodėl užėmė vilos savininkų gynėjų poziciją.
Kodėl taikomi dvejopi standartai? Kodėl pro pirštus žiūrima į asociacijos teisininkų surinktus įrodymus, kurie akivaizdžiai rodo, kad savivaldybė statybos leidimą išdavė neteisėtai, o vila pastatyta pažeidžiant įstatymus?
Nutarėme ginti teisybę ir visuomenės teisę į tai, kad pajūris netaptų statybviete.
– Prokuratūra jau du kartus vertino asociacijos argumentus ir pripažino, kad jie neįrodo jokio pažeidimo.
– Tačiau prokuratūra abu kartus numojo ranka į esminį prieštaravimą: jos teigimu, 2014 metais savivaldybės išduotas statybos leidimas suteikė teisę rekonstruoti dušines pagal tariamai išlikusius pamatų fragmentus, todėl rekonstrukcija virto ir 2007 metais čia pradėta savavališka statyba, kai ankstesnis objekto savininkas be leidimo čia buvo pradėjęs statyti viešbutį.
Tačiau pagal 2007 metais galiojusius teisės aktus išlikusių pamatų fragmentų pastato rekonstrukcijai nepakako – turėjo stovėti ir pats rekonstruojamas pastatas.
– O kaip dėl prokuratūros išaiškinimo, kad jūsų vadovaujama asociacija negali ginti viešojo intereso ir, kitaip tariant, domisi ne savo reikalais?
– Lietuva yra ratifikavusi 1998 metais priimtą Orhuso konvenciją, kuri visuomenei suteikia teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir teritorijų tvarkymo srityse.
Ši konvencija apibrėžia teisę gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
Pagal Orhuso konvenciją suinteresuota visuomenė yra visuomenė, kuriai daro ar gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota tokių sprendimų priėmimo procesu.
Pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, laikomos suinteresuotomis.
Aiškiau tariant, pagal Orhuso konvenciją aplinkosaugai galinti iškilti grėsmė yra svarbi visai visuomenei, todėl ji turi teisę aktyviai dalyvauti priimant visus su aplinkosauga susijusius sprendimus.
Šiuo atveju tariama dušinių rekonstrukcija pasikėsino į visuomenei priklausančią pajūrio juostos gamtą.
– Jūsų asociacija vienija nekilnojamojo turto vartotojus. Vadinasi, visi būstą turintys Lietuvos gyventojai gali būti šios asociacijos nariai?
– Taip ir yra. Visi gyventojai galėtų priklausyti ir, pavyzdžiui, duonos valgytojų asociacijai, kuri, gindama savo narių teises, galėtų rūpintis duonos kokybe.
Nekilnojamojo turto vartotojų asociacija taip pat gina savo narių interesus atstovaudama jiems valdžios ir valdymo institucijose, teismuose siekiant sąžiningo nekilnojamųjų objektų statybos proceso, atskleidžia ir skelbia apie ydingus statybų verslo modelius, nesąžiningas statybas.
Šiuos tyrimus atlieka du asociacijos pasamdyti advokatai.
– Kada jūsų asociacija įsteigta, kiek turi narių?
– Veikiame jau penktus metus. Įsteigti asociaciją privertė bylinėjimasis dėl vienos statybos, kurioje viešąjį interesą galėjome ginti tik nevyriausybinės organizacijos vardu.
Kol kas asociacija turi keliolika narių, tačiau sulaukiame vis daugiau prašymų apginti žmonių interesus, kuriuos pritariant valdžios institucijoms pažeidžia pelno besivaikantys nekilnojamojo turto plėtotojai.
– Dėl kokių kitų objektų asociacija atlieka savo tyrimus?
– Aiškinamės Kauno rajone, Vaišvydavos tvenkinio apsaugos zonoje, padarytus pažeidimus statant individualius namus.
Atskleidėme, kad Vilniaus mieste, Tarandėje, vienbučio sklypo vietoje projektuojamas daugiabutis. Įrodinėjame, kad Palangoje, Daujoto gatvėje, toks daugiabutis jau pastatytas neteisėtai.
Aiškinamės Palangoje vietoj buvusios Seimo poilsiavietės statomų gyvenamųjų namų teisėtumą. Nagrinėjame Klaipėdos gyventojų skundą dėl ant greta esančio namo stogo įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.
Leido statyti, po to liepė nugriauti
Kad Lietuvoje galioja dvejopi standartai, rodo šią savaitę Nidoje pasirodžiusi sunkioji technika.
Pradėtas griauti vienas populiariausių Kuršių nerijoje restoranų „Nidos seklyčia“ (nuotr.). Stiklo galerija sujungtų dviejų namų komplekse įsikūrė svečių namai, informacinis centras, 32 vietų konferencijų salė – viskas virs nuolaužų krūva.
Teismai patvirtino, kad „Nidos seklyčios“ savininkai dėl nustatytų pažeidimų nekalti, – už juos tiesiogiai atsakingos projektą derinusios, statybos leidimą išdavusios valstybės institucijos.
Savininkai dar bandė ginti savo turtą, kuriam įsigyti net buvo gauta Europos Sąjungos parama. Aplinkos ministerijai siūlytoje taikos sutartyje nurodyta, kaip ištaisyti trūkumus negriaunant statinių, bet ji nesutiko.
Į teismą dėl nuostolių atlyginimo neva nelegaliai iškilusių statinių savininkai galės kreiptis tik savo lėšomis juos nugriovę. Kompensaciją teks sumokėti statybą laiminusioms valstybės įstaigoms. „Nidos seklyčios“ savininkai valstybei rengia 2,5 mln. eurų ieškinį.
