Praėjusiais metais šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dominavo sostinė ir konkrečiai vienas naujas projektas – „Misionierių sodai“ Subačiaus gatvėje.
Brangiausių butų sąraše atsidūrė keturi čia praėjusiais metais parduoti butai. Už kiekvieną jų nepagailėta daugiau nei po milijoną eurų.
Svajonių būsto laukia kantriai
Sąrašo viršuje – 400 kvadratinių metrų ploto butas su daline apdaila „Misionierių soduose“ parduotas už 2,4 mln. eurų. Tiek kainavo vienas iš 11 didesnių šiame projekte esančių butų.
Šis įsigytas butas, skaičiuojant pagal bendrą įsigijimo sumą, yra trečioje vietoje tarp brangiausių asmeniniam naudojimui parduotų butų daugiabučiuose Lietuvoje per visą istoriją.
Jo išskirtinumas – panoraminiai langai ir pro juos atsiveriantis vaizdas, itin didelė terasa-kiemelis, aukštos lubos, siekiančios beveik septynis metrus.
Pastarieji sandoriai rodo, kad išskirtinius būstus perkantys žmonės yra kantrūs – ilgai laukia jiems tinkamo projekto, o tada jau būna pasiryžę mokėti tiek, kiek reikia.
„Dauguma šio brangaus būsto pirkėjų – 40–50 metų lietuviai.
Vyresni žmonės dažnai jau yra išsprendę savo būsto klausimus, o jaunesni – dar nepakankamai mokūs“, – įžvalgomis dalijosi nekilnojamojo turto bendrovės „Rebaltic“, kurios specializacija – prabangaus NT pardavimas Vilniuje, partneris Ignas Vaitkunskas.
Kliūtis – ribota pasiūla
Pastarieji keleri metai Vilniuje pasižymėjo itin didele prabangaus būsto paklausa centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje, Užupyje, bet pasiūla šiame segmente gana ribota.
„Žvalgomasi įdomesnių, išskirtinių vietų, ypatingas dėmesys skiriamas ir būsto kokybei bei individualioms techninėms charakteristikoms.
Toks būstas įsigyjamas asmeniniam naudojimui, taigi perkamiausi palyginti didelio ploto – nuo 200 kvadratinių metrų – būstai“, – sakė nekilnojamojo turto projekto pardavimų vadovė Julija Štaras.
Brangiausi butai ir namai
Per paskutinius tris 2020 metų mėnesius, be „Misionierių sodų“, į brangiausių butų sąrašą pateko 198 kvadratinių metrų butas Birutės gatvėje, parduotas už 1,3 mln. eurų, 206 kvadratinių metrų būstas Aguonų gatvėje esančiame „Šaltinių namų“ komplekse, parduotas už kiek daugiau nei milijoną eurų, už milijoną įsigytas 274 kvadratinių metrų butas Didžiojoje gatvėje, o Saulės gatvėje už beveik 800 tūkst. eurų pirkėjas įsigijo 346 kvadratinių metrų ploto butą.
Brangiausias namas, parduotas praėjusių metų paskutinį ketvirtį, – 470 kvadratinių metrų ploto su 20 arų sklypu yra Valakampiuose, Kiškių gatvėje. Jis pirkėjui atsiėjo 2,25 mln. eurų.
Kiti brangiausi per tą patį laikotarpį parduoti namai: 187 kvadratinių metrų ploto namas su 24 arų sklypu sostinės Linkmenų gatvėje parduotas už kiek daugiau nei milijoną eurų, Meškeriotojų gatvėje 564 kvadratinių metrų ploto namas su 10 arų sklypu pirkėjui kainavo taip pat per milijoną, 800 tūkstančių eurų buvo sumokėta už Lvovo gatvėje, 6,5 aro sklype, stovintį 266 kvadratinių metrų ploto namą.
Gaigalų gatvėje 209 kvadratinių metrų ploto namas su 20 arų sklypu parduotas už 725 tūkst. eurų.
Antrinė rinka kiek susitraukė
Antrinėje butų pardavimo rinkoje sudaryta 14 proc. daugiau sandorių nei trečiąjį 2020 m. ketvirtį, iš viso parduoti 2087 butai.
Registrų centro duomenimis, metinis parduotų butų skaičius yra 15 procentų mažesnis negu 2019-aisiais.
Augimas fiksuotas ir pirminėje rinkoje, parduota 18,6 proc. daugiau butų nei per trečiąjį 2020 m. ketvirtį.
Bendrovės „Eika“ skaičiavimais, buvo pasiektas 2020 m. pirmojo ketvirčio naujų butų kainų lygis, kuris buvo aukščiausias per pastaruosius keletą metų.
Tiesa, prestižiniai būstai pastaraisiais mėnesiais nebrango, kaina per ketvirtį net šiek tiek krito (apie 1,2 proc.) ir šiuo metu ji yra maždaug 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Per tris paskutinius 2020-ųjų mėnesius buvo parduota 200 prabangių butų, tai yra 25 butais mažiau nei per ketvirtį prieš tai.
Registrų centro duomenimis, 2020 metais butams ir gyvenamiesiems namams Lietuvoje iš viso išleista apie 2,2 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Vien tik butams įsigyti skirta suma per metus ūgtelėjo 2 proc. iki 1,6 mlrd. eurų, tuo tarpu gyvenamųjų namų praėjusiais metais įsigyta už 14 proc. daugiau – iš viso už 0,6 mlrd. eurų. Brangiausių būstų dešimtuke taip pat galima rasti gyvenamuosius namus ir butus Neringoje, Trakų rajone ir Kaune
Už nuomą kloja tūkstančius
Prestižinio būsto nuomos sandorių skaičius kol kas išlieka itin didelis.
Paskutinį metų ketvirtį „Rebaltic“ sudarė 2,2 karto daugiau butų ir namų nuomos sandorių nei per ketvirtį prieš metus.
Kainos per šį laikotarpį paaugo 1,7 proc. – iki 10,8 euro už kvadratinį metrą, tačiau aukščiausias 2020 m. pirmojo ketvirčio kainų lygis dar nepasiektas.
„Prabangių būstų nuomininkus surandame maždaug per 74 dienas“, – sakė I.Vaitkunskas.
Brangiausiai per pastaruosius mėnesius buvo išnuomotas 350 kvadratinių metrų ploto namas Valakampiuose. Naujieji gyventojai už jį moka 3,5 tūkst. eurų per mėnesį.
2,5 tūkst. eurų per mėnesį nuomininkai sutiko mokėti ir už butą sostinės Teatro gatvėje.
Sovietmečio statybos patrauklumas mažėja
Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas:
„Manyčiau, jau drąsiai galime kalbėti apie tai, kad pandemijos poveikis pirminei būsto rinkai arba išnyko, arba jis buvo atsvertas kitų veiksnių.
Tęstinis aktyvumo padidėjimas pirminėje būsto rinkoje gali simbolizuoti jos perkaitimą, tačiau vienareikšmiškas išvadas daryti kol kas sunku.
Dabartinę naujų būstų situaciją derėtų vertinti ne kaip jos perkaitimą, bet kaip senos statybos butų patrauklumo mažėjimą.
Didžiąją dalį esančio būstų fondo sudaro sovietmečiu statyti gelžbetonio blokų konstrukcijų pastatai, kurie didėjant energinio naudingumo reikalavimams ir keičiantis žmonių poreikiams bei pomėgiams tampa vis mažiau likvidūs.
Būsto kokybinės kartelės pakilimą liudija ir kitas rodiklis – likučių skaičius projektuose. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2018 metais projektuose vidutiniškai buvo galima rinktis iš 45–50 proc. visų butų, 2019 metais – iš 35–40 proc., o 2020 metais – jau tik iš maždaug 35 proc. visų butų.
Dabar didžiausias aktyvumas fiksuojamas projekto pradžioje, kai pirkėjai išsirenka jiems labiausiai patinkančius butus, o vėliau lieka ne tokie patrauklūs būstai.
Taigi šiuo metu didesnė ne rinkos perkaitimo, o nelikvidžių būstų pertekliaus susiformavimo problema, nes rinkos pasiūla atsilieka nuo pirkėjų lūkesčių.“
