Žinios pribloškė
Gairinės gatvėje dvibučiame blokuotame name gyvenantis Donatas prieš Kalėdas sužinojo, jog jo kaimynas savo butą pardavė, o netrukus kaimynystėje įsikurs globos namai „Užuovėja“, kuriuose apsigyvens dešimt psichikos negalią turinčių moterų.
Išgirdęs šią žinią pradžioje nepatikėjo nei pats Donatas, nei kiti gatvės gyventojai – viso čia 30 namų. Vilniečiai sutrikę – jie sutinka, jog žmones su specialiasiais poreikiais integruoti būtina, tačiau nesupranta, kodėl apie šiuos planus jie nebuvo informuoti iš anksto, su jais nebuvo tartasi.
„Apie būsimą kaimynystę sužinojome iš kaimyno, vėliau globos namų atstovai artimiausiems kaimynams išdalijo skrajutes, kuriose paaiškino, jog rekonstruos įsigytą butą ir įkeldins gyventojus – šito jie ėmėsi tik po to, kai kaimynas priminė, jog bendruomenė turėtų būti informuota, kokie pokyčiai jų laukia. Manome, jog namas nepritaikytas žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.
„Užuovėjos“ publikuotame skelbime minėta, kad ruošiamasi pirkti namą, bet nupirktas butas dvibučiame blokuotame name. Turėjo įsigyti žemės sklypą, bet nupirko tik jo dalį. Jei mano, kad jame pastatys šiltnamį, įkurdins daržą, tam tikrai nepakaktų vietos“, – svarstė Kristina.
Moteris mano, jog pirkėjai tiesiog nepasidomėjo, ką jie įsigijo. Beje, iki tol bute gyveno trijų asmenų šeima, taigi, ir nuotekų sistema pritaikyta tokiam žmonių skaičiui.
Dvibučio namo gyventojai naudojasi bendru gręžiniu, kuris atiteka per kaimyno vamzdyną. Vadinasi, būsimieji kaimynai neturės nepriklausomo vandentiekio – jį reikės įsirengti.
Kitame bute gyvena šeima. Žmogus, kurio kaimynystėje įsikurs globos namai, yra tikras – jo teisės buvo pažeistos, mat jis laiku nebuvo informuotas apie būsimus pokyčius. Mano, jog jo būsto vertė nukris, butą bus sunku parduoti. Šeima planuoja išsikraustyti, tik abejoja, ar suras nuomininkus.
Baiminamasi ir dėl to, jog abiejų butų balkonai sublokuoti, nesunku iš vieno buto patekti į kitą. Taigi, svarstė moteris, teks gerai pasukti galvą, kaip bus užtikrintas kaimynystėje gyvenančių žmonių saugumas.
„Mes pritariame, kad tokių globos namų reikia, pritariame geriems darbams, kuriuos daro valstybė, tačiau privalo būti užtikrinta tinkama infrastruktūra. Nesena istorija Vievyje, kuomet buvo įsigytas sklypas būsimų globos namų statyboms, ten kiekvienam žmogui suplanuota skirti po kambarį. Kartais valstybė priima gerus sprendimus, kad žmonės galėtų gyventi oriai. Šitoje vietoje komfortą ir gyvenimo kokybę sunku įsivaizduoti“, – apgailestavo vilnietė.
Kol kas gyventojai surašė skundus į įvairias institucijas – Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekciją, prokuratūrą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą. Gyventojai svarsto, kad galbūt viešieji pirkimai, kurie vyko besibaigiant kadencijai, buvo skuboti.
„Labai sunku kovoti prieš valstybę. Ne pats maloniausias būdas tą daryti, bet, manome, kad valstybė pažeidė žmogaus interesus ir galimai pažeis tų, kuriuos atkraustys čia gyventi“, – teigė moteris.
Nuleisti rankų nežada
Vilnietis Donatas, kurio kaimynystėje bus įkurti globos namai, pasakojo, jog pats kalbėjosi su ministerijos atstovais, išgirdo, jog panašūs globos namai bus steigiami visoje Lietuvoje, taip pat, kaip svarbu žmones su psichikos negalia integruoti į visuomenę. Jis teigia tą suprantantis ir pritariantis, tačiau mano, jog, nors norai ir geri, pasirinkta netinkama vieta.
„Atrodo, jog butas buvo nupirktas labai paskubomis. Žmogus už 220 tūkst. eurų niekada taip skubėdamas nepirktų, o pirmiausia viską išsiaiškintų. Taip pat manome, jog už butą buvo permokėta, dengiamasi, jog padedama žmonėms, vykdomi valstybės nurodymai, – mano vilnietis. – Mes turime priimti kitokius žmones. Tačiau, matome, kad prisidengiama tuo, jog rūpinamasi žmogumi, o realiai yra priešingai, būstas nuperkamas neįsigilinus, nepabendravus su aplinkiniais. Jokių pastangų nebuvo įdėta dėl tų žmonių.“
Donato žodžiais, jo šeima atsisako pasilikti bute. „Žada saugoti gyventojas, tačiau, kaip galiu tikėti, kad po pusmečio nesulauksiu dar kokios staigmenos. Juk viskas daroma nesitariant. Mes nesame nusiteikę prieš žmones su psichikos negalia. Tačiau, atrodo, jog norima visus sukiršinti. Tai, kas vyksta – pinigų įsisavinimas, o ne žmonių integracija. Dėl integracijos reikia tartis“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip elgtis šioje situacijoje dar nėra tikri ir teisininkai, mat tokie globos namai tik pradedami steigti. O štai ministerija Donatui pateikė iškalbingą atsakymą – kaimynų nepasirinksi.
Už maždaug 190 kv. m ploto butą sumokėta 219 tūkst. eurų. Namas pastatytas prieš 14 metų. Komunikacijos pasenusios, nuotekų įrenginys pritaikytas trims asmenims. Sklypas 8 arų, globos namams priklausys pusė jo.
Mano, jog viskas atlikta teisingai
Globos namų „Užuovėja“ vadovė Gytė Bėkštienė portalui lrytas.lt komentavo, jog Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka. Siekiama užtikrinti neįgaliųjų asmenų poreikius, suteikiant galimybę jiems gyventi ne įstaigoje, o bendruomenėje, gauti joje teikiamas paslaugas taip, kaip gauname ir mes, gyvendami savo namuose, su savo artimaisiais.
Šiam tikslui įsigyjami butai, gyvenamieji namai, juose asmenys gyvena mažomis grupėmis, jaukioje aplinkoje, neatskirti nuo bendruomenės, pagal galimybes įsidarbina, lanko užimtumo centrus ir kt.
Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami blokuotame name, to nedraudžia jokie teisės aktai. Globos namų „Užuovėja“ įsigytas NT atitinka reikalavimus, užtikrinant saugią, gerai sutvarkytą aplinką, kasdieniam gyvenimui būtinas patalpas, nepažeidžiant asmens privatumo ir orumo, kuriant gyvenamąją aplinką, kiek galima artimesnę namų aplinkai.
Įkurtuose grupinio gyvenimo namuose gyvens 9 proto ir / ar psichikos negalią turinčios moterys. Patalpų plotas yra net didesnis nei reglamentuoja teisės aktai. Moterims pagalbą teiks 24 val. per parą dirbantys kvalifikuoti socialinių paslaugų srities specialistai.
Moterys, kurios bus apgyvendintos grupinio gyvenimo namuose, Gairinės g., yra pakankamai savarankiškos, dalis jų turi darbus, geba savarankiškai apsipirkti, naudotis viešuoju transportu ir pan.
Globos namai „Užuovėja“ (Palydovo g. 29A) įsikūrę mokyklos bei darželio kaimynystėje, nuo pat įstaigos veiklos pradžios nebūta jokių nusiskundimų dėl gyventojų elgesio ar kontakto su aplinkiniais žmonėmis.
Globos namams prieš perkant turtą buvo žinoma, jog yra vietinis vandentiekis bei vietinis nuotekų šalinimas. Manoma, jog jis yra pakankamas, o, jei pasirodys priešingai, šis klausimas bus sprendžiamas.
Žemės sklypas yra suformuotas, pusė jo priklauso fiziniam asmeniui, kita pusė – valstybei. Kontaktas su kaimynais ir jų informavimas, nors ir nereglamentuojamas jokiais teisės aktais, yra svarbus ir reikšmingas.
Globos namų atstovai, tik po to, kai įsigijo turtą (2020 m. gruodžio mėn.), kontaktavo su artimiausiu kaimynu, jis buvo įsigyto turto viduje, kalbėta apie buitinius dalykus (gręžinį, liepos nukirtimą ir kt.), taip pat apie būsimas gyventojas, aptarti kiti jam rūpimi klausimai. Su kaimynais dialogas vyko ir vyksta iki šiol.
„Globos namai siekia darnios kaimynystės, yra pasirengę atsakyti į visus kaimynams rūpimus klausimus. Įstaigos iniciatyva buvo pasamdyta sniego valymo technika, kuri nuvalė ne tik įsigyto turto bet ir aplink esančią teritoriją. NT pirkimas buvo vykdytas neskelbiamų derybų būdu – tokį pirkimo būdą numato teisės aktai“, – komentavo globos namų vadovė.
Siūlo daugiau kalbėtis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiųstame komentare teigiama, jog ministerija ragina savivaldybes ir socialinės globos įstaigas palaikyti dialogą su visuomene, nuolat informuoti vietos bendruomenę apie planuojamus statyti ar įkurdinti grupinio gyvenimo namus, dalintis gerąja patirtimi apie jau veikiančius grupinio gyvenimo namus kitose savivaldybėse.
Ministerijos žiniomis, socialinės globos namai „Užuovėja“ inicijavo susitikimą su kaimynais ir juos informavo apie planuojamus kaimynystėje įkurdinti socialinės globos namus.
Lėšos grupinio gyvenimo namų įsigijimui buvo skirtos iš valstybės biudžeto.
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, jog „Užuovėja“ yra SADM įstaiga, teisės aktai nenustato ir nereguliuoja derinimo su savivaldybe ir gyventojais įsigyjant NT.
