Viena Kauno persvaros prieš Vilnių priežasčių, kurią nurodo ekspertai, yra tai, kad Kauno meras 63 metų Visvaldas Matijošaitis moka kalbėtis su centrine valdžia, o Vilniaus galva 46-erių Remigijus Šimašius sugeba tik priešgyniauti.
Žinoma, svarbi ir merų komandų kompetencija. O rezultatas akivaizdus: kai plačiai apsiskelbęs Vilnius imasi svarbesnių darbų, daug tikimybės, kad jie taip ir liks nebaigti.
Kaunas pernelyg nesireklamuoja. Todėl tyliai ir kantriai dirbdamas jis pastaruoju metu nuveikia daug didesnių darbų nei sostinė.
Ateitis – nedžiuginanti
Prieš pradėdami kalbėti apie Vilniaus projektus vis dėlto turėtume žvilgtelėti ne į praeitį, o į ateitį. O ji sostinei jau šiais metais bus liūdnoka.
Mat nuo 2021-ųjų Lietuva bus padalyta į du regionus. Šie regionai atsiras skirstant septyneriems metams ES struktūrinių fondų lėšas.
Ekonomiškai stipresniam Vilniaus regionui septyneriems metams bus skirta tik 40 mln. eurų ekonomikos gaivinimo ir ES paramos, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui – daugiau kaip 4 mlrd. eurų.
Tad buvusio vicemero Vytauto Mitalo skaičiavimai, kad ES finansavimas susisiekimo, viešųjų erdvių tvarkymo ir kitiems projektams trauksis 41 mln. eurų, – tik smulkmena. Juk kiek projektų marinuoja ši miesto valdžia, kiek tikėtasi finansavimo šiais, kitais ar dar kitais metais.
Akivaizdu viena: Vilniaus savivaldybė, kuri ankstesniais metais taip gyrėsi dviračių takų plėtra, bus priversta gūžtis. Bus sutvarkyta mažiau viešųjų erdvių, lėčiau atnaujinamas miesto transportas. Ko dar bus mažiau – pamatysime.
Daugiausia dabartinei Vilniaus valdžiai kliūva dėl nepradėto statyti nacionalinio stadiono. Ir pelnytai.
Bylinėjimasis bus ilgas
Dabar jau aišku, kad nacionalinio stadiono greitai nesulauksime.
Nors savivaldybė žadėjo, kad šį objektą turėsime 2023-iaisiais, matysime jį kaip savo ausis. Juk po ilgų bylinėjimosi procesų Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė neleisti pasirašyti sutarties su konkurso nugalėtoju.
Savivaldybė su viešųjų pirkimų prievaizdais pasiūlė susitarti taikiai, tačiau jie tokį siūlymą atmetė.
Beje, kalbėdamas apie nacionalinį stadioną Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis apkaltino pačius vilniečius. Esą aplinkiniai gyventojai skundžiasi, kad jiems trukdys stadiono prožektoriai, o rungtyniaujantys sportininkai garsiai keiksis.
Nebėra daugiau pasiteisinimų, kad teko sugalvoti tokią nesąmonę?
Nors ši sostinės valdžia mėgsta girtis rekonstruojamomis Neries krantinėmis, ir čia nėra gerų žinių. Mat Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad rekonstrukcijos konkursas turi būti nutrauktas.
Prieš kelias dienas jis iš dalies tenkino bendrovės „Gensera“ ieškinį, nes konkurso sąlygos buvo netinkamos ir galėjo diskriminuoti tiekėjus.
Kokybė vis dar neaiški
Kitas svarbus objektas – Lazdynų baseinas, kuriame, kaip žadėjo savivaldybė, vilniečiai turėjo plaukioti jau 2020 metais. Bankrutavus rangovui Vilniaus valdžia paskelbė naują statybos rangos užbaigimo darbų tarptautinį konkursą, paskui jį nutraukė, paskelbė kitą.
Ar po viso to dar kas nors tiki, kad Vilnius baseino sulauks bent šių metų pabaigoje?
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje paskelbtas naujas statybos darbų užbaigimo viešasis pirkimas, kurio terminas baigėsi prieš kelias dienas. Sulaukta trijų pasiūlymų, bet P.Poderskis pridūrė: „Beveik neabejojama, kad rezultatai bus skundžiami.“
Juokas pro ašaras. Juolab kad P.Poderskis įspėjo, jog kokybė tų 40 proc. darbų, kuriuos prieš bankrotą spėjo atlikti ankstesnis rangovas, naujojo rangovo gali būti įvertinta nepatenkinamai.
„Jei padaryta gerai, atlikta 40 proc. darbų, jei tai, kas buvo padaryta iki tol, padaryta blogai, reikės atlikti galbūt 100 proc. darbų“, – lyg niekur nieko dėstė P.Poderskis.
Jis ramino, kad planuojama kainų skirtumą išieškoti iš buvusių jungtinės veiklos partnerių. Taigi projektas neturėtų brangti, bet čia administracijos direktorius pridėjo žodelį „manoma“.
Kilpinis eismas – gerai?
„Norėčiau, kad projektų vystymas taptų teigiamu dalyku“, – tokia P.Poderskio frazė gali kelti šypseną. Vis dėlto nenorėdami būti šališki atsiverskime savivaldybės interneto svetainėje skirsnį, pavadintą „Projektai“.
Kokie projektai atrodo svarbūs pačiai savivaldybei? Kai kurių net griozdiškus pavadinimus sunku suprasti, tarkim, šio: „Viešosios aplinkos humanizavimas racionalizuojant transporto eismą miesto centrinėje dalyje (Vilniaus senamiesčio pavyzdžiu)“.
Ai, tai čia savivaldybė giriasi kilpiniu eismu, kuris nuo praėjusių metų liepos tapo prakeiksmu vairuotojams ir Senamiesčio verslininkams. Gal apie eismą kilpomis valdžia galvoja ir kituose miesto rajonuose?
Girtis kaip ir nereikėtų
Apie paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo savivaldybėje projektą nėra ko daug kalbėti, nors valdžiai jis kažkodėl taip pat atrodo svarbus.
Iki karantino valdininkai tūnojo užsidarę kabinetuose, parašysi raštą viena tema – jie atsakys kita.
Darnaus judumo planas lyg ir neturėtų būti išskirtinis. Juos kuria ir kitos savivaldybės. Bet Vilniaus valdžia juo didžiuojasi. Tik kuris vilnietis turėjo kantrybės perskaityti bent šio plano santrauką, kuri yra 94 puslapių?
Pavyko sumažinti spūstis
Savivaldybės interneto svetainėje perskaičius apie daugybę smulkių ir nereikšmingų projektų akis užkliūva už dviračių takų. Taip, ši valdžia tikrai daug nuveikė, kad jie vienas po kito atsirastų, kad būtų nutiestos jungtys.
Puiku, kad savivaldybė sugebėjo perimti Trakų Vokės dvaro ansamblį, kad jį pagaliau restauruoja. Ir ne tik jį. Atnaujinamas ir parkas, tad netrukus šis objektas taps ne tik vilniečių pamėgta vieta.
Svarbus ir kitas sostinėje įgyvendinamas projektas – Žirnių, Liepkalnio gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcija. Pagal apimtį jis šiuo metu didžiausias.
Pasak P.Poderskio, aplinkinėje teritorijoje darbai taip pat suplanuoti – netoli oro uosto planus statyti centrinę būstinę yra pristačiusi bendrovė „Girteka“. Telekomunikacijų bendrovė „Teltonika“ taip pat pranešė Liepkalnio rajone statysianti didžiulį technologijų parką „Teltonika High Tech Hill“. Tik P.Poderskis užmiršo pridurti, kad tai – privačių investuotojų planai.
Kalbant apie susisiekimo infrastruktūrą reikėtų neužmiršti ir Vakarinio aplinkkelio. Tačiau Šiaurinės ir Mykolo Lietuvio gatvių, kurios taip pat būtų svarbios miestui, ateitis miglota.
Darbai šiemet galėtų prasidėti, bet klausimas – kaip juos finansuoti? Anot P.Poderskio, ne miesto nosiai tokius projektus įgyvendinti, todėl būsimo finansavimo kryptis dar svarstoma.
Laiką pralenkė ne kartą
P.Poderskis gyrėsi, kad pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta Balsių progimnazija vadinama pralenkusia laiką. Kai kurie jos sprendiniai dar dabar gana modernūs, kitų miestų merai vis dar važiuoja apžiūrėti šios mokyklos.
Žadama, kad Tolminkiemio gimnazija taip pat dešimtmečiams pralenks laiką, užduos toną kitoms mokykloms ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir regione. O savivaldybės tikslas – užbaigti darbus iki kitų metų rugsėjo.
Pralenkė savivaldybė laiką ir griaudama Profesinių sąjungų rūmus – sulygino su žeme vos per du mėnesius, nors būsimos koncertų salės projektas dar nežinia kada bus patvirtintas, o statyba prasidės anksčiausiai 2022-aisiais.
Už rūmų nugriovimą savivaldybė skubiai atseikėjo beveik 2 mln. eurų, kai kiti rangovai galėjo darbus atlikti milijonu eurų pigiau.
Tačiau savivaldybė taip skubėjo, kad netinkamai surengė griovimo darbų konkursą ir dar užsidirbo 55 tūkst. eurų baudą.
Nebeliks ko asfaltuoti
Kai Vilnius valdant R.Šimašiaus komandai vis buksuoja, kaip tvarkosi pagrindinis sostinės konkurentas Kaunas?
Nuo duobėmis visoje Lietuvoje garsėjančių gatvių remonto iki unikalaus mokslo centro „Mokslo sala“ statybų Nemuno saloje – tokį virsmą patyrė Kaunas, kai mero kabinete prieš šešerius metus įsitaisė V.Matijošaitis.
Pažadas suremontuoti apgailėtinos būklės gatves turbūt daugiausia lėmė V.Matijošaičio pergalę mero rinkimuose 2015-ųjų kovą. Ir jis išties iškart ėmėsi vykdyti pažadus.
Praėjus 100 pirmųjų darbo dienų V.Matijošaitis paskelbė, kad gatvių duobių lyginimas kainuos net 40 proc. pigiau, o naujos asfalto dangos klojimas „Remix“ mašina – 7 proc. pigiau.
„Tai reiškia, kad už tas pačias lėšas galėsime sutvarkyti gerokai daugiau gatvių.
Žiemą turbūt teks asfaltuoti Nemuną ir Nerį, nes nebebus darbo“, – tąkart juokavo V.Matijošaitis.
Atidarys mokslo muziejų
Kauno valdžia atkakliai kovojo dėl teisės statyti mokslo centrą ir šią kovą laimėjo. Pagrindinis kauniečių konkurentas buvo Vilnius.
Kauno pasiūlytas projektas Vyriausybei pasirodė patrauklesnis.
Praėjusį rudenį Nemuno saloje prasidėjo mokslo centro „Mokslo sala“ statyba, kuri gali trukti nuo 18 iki 24 mėnesių.
Tai reiškia, kad Nacionalinis mokslo ir inovacijų muziejus lankytojams gali būti atvertas 2022 metais.
Trys geriausi „Mokslo sala“ pavadinto mokslo centro Nemuno saloje projektai buvo paskelbti dar 2016-ųjų spalį.
Geriausiu projektu sutartinai pripažintas Ispanijos ir Australijos architektų bendrovės „SMAR Architecture Studio“ darbas.
Australams vėliau talkino architektas Gintautas Natkevičius. Kauno savivaldybė kaip projekto partnerį pasitelkė mokslo centrą CERN iš Šveicarijos.
Centre bus 150 eksponatų, veiks laikinosios ekspozicijos. Neabejojama, kad mokslo muziejus pritrauks ne tik lietuvius, bet ir svečius iš kaimyninių šalių. Tikimasi sulaukti daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų per metus.
Išgelbės šalį nuo gėdos
2022-ųjų pavasarį Kaune laukiama ne ką mažiau svarbaus įvykio – rekonstruoto S.Dariaus ir S.Girėno stadiono atidarymo.
Kauniečiai vylėsi tai padaryti dar 2020-ųjų gegužę ir visiems laikams išgelbėti šalį nuo gėdos – lig šiol Lietuvoje nėra nė vieno europinius standartus atitinkančio futbolo stadiono.
Šis itin svarbus objektas iš pradžių buvo patikėtas Turkijos bendrovei „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“, nors konkursas vyko labai sunkiai, tęsėsi teisme, o Kauno savivaldybei už padarytus pažeidimus buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda.
Vis dėlto konkurso nugalėtoja buvo paskelbta Turkijos įmonė, kuri darbus pasišovė atlikti už 34,95 mln. eurų.
Darbai pradėjo strigti 2019-ųjų rudenį, o prieš pat Naujuosius metus atlyginimų negaunantys darbuotojai atsisakė dirbti ir paskelbė streiką. Su rimtais finansiniais sunkumais susidūrusi Turkijos įmonė sugebėjo atlikti tik apie ketvirtadalį darbų, už juos savivaldybė sumokėjo 8,5 mln. eurų.
Kauno savivaldybei teko skubiai skelbti naują konkursą, jį laimėjo bendrovė „Autokausta“. Su ja pernai rugpjūtį buvo pasirašyta 32 mln. eurų vertės sutartis.
Pabaigtuvės Ledo arenoje
Tuo metu naujojoje Kauno ledo arenoje jau būtų galima rengti atidarymo šventę, trukdo tik karantino apribojimai.
7500 kvadratinių metrų bendrojo ploto arenoje viena iš dviejų aikščių bus skirta treniruotėms, o kita – varžyboms. Joje įrengtos tribūnos, kuriose tilps apie 500 žiūrovų. Arenos statyba kainavo apie 14 mln. eurų, 8 mln. iš jų skyrė kadenciją baigusi Vyriausybė.
Jeigu medikams artimiausiu metu pavyks gauti didesnį vakcinos nuo COVID-19 kiekį, Ledo areną laikinai ketinama pritaikyti kauniečiams vakcinuoti.
O ką Vilnius? Miestas šią savaitę paskelbė, kad ledo areną dar tik projektuos. Kai tokia sparta, jos turbūt ir po penkerių metų nesulauksime.
Rekonstruoja Sporto halę
Baigiami rekonstrukcijos darbai ir istorinėje Kauno sporto halėje, kuri iškilo 1939 metais ir siejasi su svarbiausiomis Lietuvos krepšininkų pergalėmis.
Po rekonstrukcijos naudingasis pastato plotas padidės 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Nors Sporto halė asocijuojasi išskirtinai su krepšiniu, po atnaujinimo joje vyksiančios veiklos sąrašas smarkiai išsiplės. Erdves bus galima pritaikyti ne tik sporto renginiams, bet ir parodoms, koncertams, kongresams, vaikų pramogoms, šokiams.
Atnaujintos Kauno sporto halės atidarymas numatytas šiemet vasarą, darbams planuojama išleisti apie 9,5 mln. eurų.
Vaiduoklio – nė žymės
Praėjusį rudenį Kaune užbaigtas vienas didžiausių pastarojo meto nekilnojamojo turto projektų – verslo centras „Magnum“. V.Matijošaičio šeimos valdomai bendrovei „Vičiūnų grupė“ priklausantis kompleksas iškilo buvusio apleisto viešbučio „Respublika“ vietoje Karaliaus Mindaugo prospekte.
Griauti didžiausiu Kauno vaiduokliu pramintą „Respubliką“ pradėta 2016-ųjų spalį. Pirminiais skaičiavimais, „Magnum“ statybą planuota baigti 2019 metų rudenį, o darbams išleisti 30 mln. eurų. Maždaug tiek verslo centras ir kainavo.
Šiuo projektu ne tik galutinai užbaigtas architektūrinis naujamiesčio ansamblis tarp Laisvės alėjos, „Akropolio“ ir „Žalgirio“ arenos, bet kartu su aplinkiniais verslo pastatais suformuotas šiuolaikiškas Kauno verslo rajonas Karaliaus Mindaugo prospekte.
Priglaudė „Laisvės karį“
Daugybę aistrų sukėlęs ir iš Ukrainos atkeliavęs Vilniui skirtas paminklas „Laisvės karys“ 2018-ųjų liepos 5-ąją, prieš pat Valstybės dieną, įsitaisė Kauno pilies pašonėje.
Beveik septynių metrų aukščio bronzinė skulptūra stovi ant granito pagrindo.
Skulptūros autoriai – profesorius Arūnas Sakalauskas bei du ukrainiečiai – Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas.
Skulptūros iniciatorius buvo Vyčio paramos fondas, jis rinko lėšas skulptūros statyboms.
Iš pradžių planuota tai padaryti Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau projektas sostinei neįtiko.
Tuomet iniciatyvą perėmė Kaunas. Viso projekto vertė siekė 675 tūkst. eurų. Didžiąją dalį išlaidų sudarė liejimo darbai Ukrainoje. Vyčio paramos fondui pavyko surinkti daugiau kaip 200 tūkst. eurų – pinigus aukojo pavieniai žmonės, įmonės.
Likusią lėšų dalį skyrė Kauno savivaldybė. O Vilnius trypčioja ir Lukiškių aikštė – pusiau skusta, pusiau lupta jau daugelį metų. Jos rekonstrukcija iki šiol nebaigta, o koks monumentas iškils – vienas Dievas težino.
Sostinė praėjusiais metais išgarsėjo nebent tuo, kad Lukiškių aikštėje įrengė paplūdimį. Bet jis buvo laikinas.
Kelionės – patogesnės
Kauno gatvėmis riedantys autobusai ir troleibusai nepadarytų gėdos gerokai turtingesniam Europos miestui. Miesto transporto parką pastebimai atnaujino ir Vilnius, savivaldybei neužmirštant pridurti žodį „rekordiškai“.
Tačiau vėlgi – sostinė daugybę metų neapsisprendžia dėl troleibusų ateities. Kiek dėl to studijų prikurta ir kiek tūkstančių eurų ištaškyta. Nelabai aišku ir kiek naujų autobusų Vilnius sulauks artimiausiais metais.
Kauno savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno autobusai“ už 23,5 mln. eurų nusipirko net 100 naujų hibridinių autobusų „MAN Lion’s City 12“, kurie bus pristatyti iki šių metų gegužės.
Per pastaruosius 5 metus bendrovė investavo daugiau nei 65 mln. eurų į transporto parko ir infrastruktūros atnaujinimą: nupirkta 50 mažųjų „Mercedes-Benz“ ir 125 standartiniai autobusai, 85 „Solaris“ troleibusai.
Stočių lyginti neįmanoma
Prieš ketverius metus atidaryta naujoji Kauno autobusų stotis primena nedidelį oro uostą.
Nekyla abejonių – tokios autobusų stoties nė vienas Lietuvos miestas neturi ir artimiausiu metu neturės.
Autobusų stotį valdančios bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tikino, kad naujos stoties atidarymas buvo ilgai puoselėta ir pagaliau išsipildžiusi svajonė.
Statybos vyko sparčiai, užtruko 1 metus ir 2 mėnesius. Investuota 9 mln. eurų.
Stotyje keleiviai informaciją apie atvykstančius bei išvykstančius autobusus gauna esamu laiku – tokia sistema taikoma oro uostuose.
Statybai panaudota daug stiklo, medžio (beržo) bei betono. Pastato fasadas padengtas specialiai būtent Kauno autobusų stočiai Vokietijoje pagamintomis keramikos plokštėmis.
Į ką panaši Vilniaus autobusų stotis? Ji tiesiog baisi. Ne tik Kaunas, bet ir provincijos miestai jau įsirengė naujas stotis, o sostinė vis kuria vizijas ir tiktai skelbia apie stoties rajono konversiją.
