„Trečia diena garažas skęsta išmatose, o jis yra po mano butu, tad galima įsivaizduoti, koks kvapas tvyro namuose“, – skundėsi K.Ladygos gatvės 3-iajame name gyvenantis Irmantas.
Ši problema daugiabutį kamuoja jau septynerius metus, o namą administruojanti įmonė „Adminsta“ nesugebėjo nieko padaryti, kad avarijos nesikartotų.
Nors administratoriui gyventojai turi daugybę priekaištų ir norėtų jį keisti, savivaldybė kol kas nesukūrė tvarkos, kaip tai padaryti. Mat šio namo bėda, kad daug butų yra išnuomoti arba jų savininkai gyvena užsienyje, tad nesiseka surinkti balsų daugumos.
O elektroninės balsų skaičiavimo sistemos išmaniais sprendimais besigirianti Vilniaus valdžia iki šiol nepatvirtino.
Juokino drenažo sistema
Gyventojams viltis, kad vis prakiūrantis nuotekų vamzdis bus užtaisytas, vis dėlto buvo sužibusi. „Adminsta“ neseniai paskelbė konkursą ir gyventojams pasiūlė rinktis iš dviejų įmonių, kurios esą atliktų darbus.
Tačiau du aktyvūs kaimynai, pasidomėję, kokios tai įmonės, nustatė, kad jose nėra nė vieno registruoto darbuotojo.
„Tada nuėjome aiškintis su „Adminstos“ vadovais, klausėme, kaip tokios įmonės gali atlikti palyginti sudėtingus darbus. Juk tektų kasti po namo balkonais, ieškoti, kur pamato viduje įtrūkęs vamzdis. Namas apynaujis, konstrukcijos dar juda, tad tik ten deformuojantis blokams jis galėjo įtrūkti“, – svarstė Irmantas.
Iš „Adminstos“ vadovų gyventojai išgirdo, kad konkurse pasišovusios dalyvauti įmonės be darbuotojų samdytų kitas įmones. Tai namo gyventojus privertė gūžčioti pečiais: už darbus tektų permokėti – atsiskaityti tektų ne su viena, o su dviem įmonėmis.
Irmanto žodžiais, viskas, ką iki šiol „Adminsta“ padarė, kad nuotekos neužpiltų garažo, – įrengė juoką keliančią drenažo sistemą.
Rūsyje yra patalpa namo tvarkytojams, o joje – specialus šulinys, apsaugantis nuo panašių potvynių, vadinamasis trapas. „Adminstos“ darbuotojai nukėlė šio šulinio dangtį ir uždengė jį polietileno plėvele, kad teršalai galėtų sutekėti.
Sumoka iš savo kišenės
Namo administratoriui pirmo aukšto gyventojas jau du kartus reiškė pretenzijas, nes nuotekos buvo pakilusios net iki jo buto. Dėl to jam teko virtuvėje keisti ne tik grindų dangą, bet ir baldus.
Butas buvo draustas, todėl draudikas pareikalavo iš namo administratoriaus atlyginti nuostolius.
Vis besiveržiančios nuotekos kerta per kišenę ir gyventojams. Jiems tenka kviesti įmonės „Grinda“ avarinę tarnybą ir mokėti už nuotekų išsiurbimą.
Tačiau „Adminsta“ apkaltino Irmantą, kad tai jis sustabdė avarijos likvidavimo darbus, nes užginčijo konkursą, kuriam buvo pasiūlytos dvi įmonės, kurios gyventojams sukėlė abejonių.
Sistemą dar kuria
Anot Irmanto, problemos gal ir neliktų, jei pavyktų pakeisti namo administratorių. Tačiau vien laiptinėje, kurioje yra jo butas, nuolatinių gyventojų vos keturi. Kiti trisdešimt butų išnuomoti arba jų savininkai gyvena užsienyje ir jų surasti neįmanoma. Panaši padėtis ir kitose laiptinėse.
K.Ladygos gatvės 3-iojo namo gyventojai bandė rinkti parašus, tačiau paaiškėjo, kad 51 procento, kurio reikia nulemiant administratoriaus likimą, sukrapštyti nepavyks.
Savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė pripažino, kad elektroninio balsavimo platforma, kuri leistų patalpų savininkams balsuoti elektroniniu būdu, dar tik kuriama.
„Kuriama sistema suteiks užsienyje ar kituose Lietuvos miestuose gyvenantiems patalpų savininkams galimybę balsuoti ir būti aktyviems daugiabučių namų savininkams.
Asmeniui atpažinti būtų naudojamos elektroninės identifikavimo priemonės per Elektroninius valdžios vartus arba prisijungus per savivaldybės paskyrą login.vilnius.lt. Apie sukurtą ir veikiančią sistemą gyventojai bus informuoti artimiausiu metu“, – aiškino E.Šlajūtė, konkrečiai nenurodžiusi, kada vilniečiai galėtų tokios naujovės tikėtis.
Sprendžia tik savininkai
Tiesa, savivaldybės atstovė nurodė teisės aktus, kurie numato, kad balsavimo raštu biuletenis gali būti išsiunčiamas tik patalpos savininkui jo nurodytu elektroninio pašto adresu ar kitu su juo sutartu būdu.
„Taigi užsienyje gyvenantys patalpų savininkai galėtų pildyti jiems elektroniniu paštu atsiųstą balsavimo raštu biuletenį ir užpildytą elektroninio ryšio priemonėmis skenuotą ar nufotografuotą grąžinti balsavimo organizatoriui – savivaldybei“, – apie griozdišką procedūrą dėstė E.Šlajūtė.
Jeigu butas yra nuomojamas, nuomininkai apie vykdomą balsavimą raštu turėtų informuoti savininkus, kad jie galėtų laiku balsuoti ir pareikšti savo nuomonę.
E.Šlajūtės žodžiais, bet kuriuo atveju svarbus savininkų sąmoningumas ir supratimas, kad tik jie gali ir turi spręsti jų daugiabučio namo problemas ir kitus su daugiabučio namo valdymu susijusius klausimus.
Pažadai kelia abejonių
Kadangi gyventojams nesiseka išsireikalauti, kad administratorius suremontuotų nuotekų vamzdį, jie kreipėsi pagalbos į savivaldybės Būsto administravimo skyrių. Šis pažadėjo namo administratoriui teikti įpareigojimą remontuoti nuotekų vamzdyną ir kontroliuos, kaip jis vykdomas.
Tačiau tokie savivaldybės pažadai gyventojams kelia abejonių. Ji su „Adminstos“ atstovais rimčiau kalbėjosi tik tada, kai Vilniuje pasipylė legioneliozės atvejai ir mirė žmogus.
Tiesa, savivaldybė pareiškė, kad nuotekų vamzdyno defektas turi būti likviduotas nedelsiant, nes galimi dideli materialiniai nuostoliai. „Adminsta“ valdininkus informavo, kad namo nuotekų vamzdis yra deformuotas, jo nuolydis nors ir leistinas, bet mažas, dėl to į nuotekų tinklą pakliuvus pašaliniam daiktui jis užsikemša.
Tačiau savivaldybė iki šiol nieko nepadarė, kad būtų išvalytas lietaus nuotekų vamzdis ir vanduo nebėgtų į rūsį.
Tuo metu E.Šlajūtė užsiminė, kad dėl „Adminstos“ veiklos gauna skundų ir iš kitų namų gyventojų, tačiau jų nėra daugiau negu nusiskundimų dėl kitų administratorių.
Piktinosi nesaugia rinkimų tvarka
Kad administratorių rinkimo tvarka pasenusi ir netinkama esant karantinui, liudija ir Šiltnamių gatvės 38-ojo namo atvejis.
Šio namo gyventojai pasipiktino, kad siaučiant koronavirusui jie verčiami išeiti iš namų. Mat perrenkama bendrabučio tipo namą administruojanti įmonė.
Daugiabučio gyventoja Gitana savivaldybei prieš kelias savaites išsiuntė prašymą bent laikinai stabdyti balsavimą. Nors dokumentą pasirašė nemažai namo gyventojų, vilnietės žodžiais, valdžia į šį prašymą nesureagavo.
Kodėl gyventojai apskritai ėmėsi žygių keisti įmonę? Paaiškėjo, kad vasarą sulaukę didesnių, nei tikėjosi, sąskaitų jie puolė aiškintis, už ką mokės brangiau. Tuo metu kaip tik buvo paskirtas naujas administruojančios įmonės vadybininkas, kuris į kalbas su jais nesileido, o sąskaitos vis augo. Gyventojai sutarė pakeisti vadybininką, tačiau iniciatyvios kaimynės pasirūpino, kad galiausiai būtų pakeista jų namą administruojanti įmonė.
„Namas bendrabučio tipo, todėl atneštus biuletenius įteikė ne kiekvienam gyventojui, o sumetė į krūvą. Vienus suplėšė, kitus išmetė, kai kurių gyventojų jie taip ir nepasiekė. Mes niekur neskubame, norime skaidrumo. Nesame suinteresuoti, kad viskas vyktų skubos tvarka. Mūsų reikalas, kada keisime administratorių, – šiandien ar po penkerių metų“, – piktinosi moteris.
Biuleteniuose įrašę buto, kuriame gyvena, numerį, vardą, pavardę ir pritarę pokyčiams arba ne juos gyventojai turėjo siųsti į savivaldybę. Kadangi retas vyresnio amžiaus žmogus naudojasi kompiuteriu, jiems teko keliauti į paštą.
Savivaldybės veiksmus žmonės vadino pasibaisėtinais, keliančiais pavojų jų sveikatai, o dėl į duris besibeldžiančių kaimynių svarstė kreiptis į policiją.
Pandemijos įkarštyje panašius balsavimus dėl administratoriaus perrinkimo savivaldybė sumanė rengti ir Žaibo gatvės 15-ajame, 17-ajame, 19-ajame ir 21-ajame namuose, nes valdininkai pavojaus neįžvelgia.
Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja E.Šlajūtė komentavo, kad gavusi ketvirtadalio butų ir kitų patalpų savininkų prašymą organizuoti balsavimą dėl administratoriaus keitimo savivaldybė suorganizavo balsavimą raštu.
„Karantino laikotarpiu savivaldybės funkcijos ir veikla nėra sustabdytos, o namo savininkų teisės į balsavimą negali būti pažeistos“, – nukirto savivaldybės atstovė E.Šlajūtė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė paaiškino, kad kiekvienos savivaldybės atsakingi asmenys privalo įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.
Rinkimus vykdyti nuotoliniu būdu yra geras sumanymas, o dėl balsavimo paštu gali kilti rizika užsikrėsti.
