Kalnėnų rajone, kuriame dominuoja nedideli privatūs namai, bendrovė „Callida“ buvo suplanavusi statyti penkiaaukštį, nes bendrajame plane paliekama galimybė iki 20 proc. gyvenamosios paskirties teritorijos aukštingumą numatyti nuo 6 iki 9 aukštų.
Teismas nutarė, kad Bendrojo plano sprendiniai, konkrečiai – užstatymo reglamentas, tam tikromis aplinkybėmis konkrečioje teritorijoje gali būti griežtinamas.
Sprendime rašoma, jog akivaizdu yra tai, ką ir teigė Vilniaus miesto savivaldybė, – kad nekilnojamojo turto plėtotojas, planuodamas statyti daugiabutį penkių aukštų gyvenamąjį namą, neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypas yra jautrioje gamtinėje situacijoje – šalia Pavilnių regioninio parko, o aplink sklypą dominuoja mažaaukštis (iki 3 aukštų), sodybinio pobūdžio, smulkių tūrių užstatymas, tad trečiųjų asmenų teisės ir interesai yra saugotini.
„Vilniui tai yra reikšmingas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad teisinga mūsų nuostata ginti bendruomenės interesą siekiant išvengti agresyvios nekilnojamojo turto plėtros ir su tuo susijusių pasekmių“, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
