Specialistai sutinka – dabartiniai teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų valdymo klausimus, gerokai atsilieka nuo šių dienų realijų. Jų nuomone, gyventojų problemas pavykstų išspręsti, jei būsto priežiūros klausimus būtų galima spręsti saugiu, skaitmeniniu būdu.
Balsuoti – tik akis į akį
Teisės aktuose iki šiol nėra įteisintos saugios sprendimų priėmimo alternatyvos, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, nors technologijos leidžia nuotoliniu būdu vykdyti apklausas, organizuoti balsavimus, gyventojų susirinkimus.
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka pabrėžė, jog problema, kuomet net ir esant itin sudėtingai situacijai gyventojai priimti bet kokį jiems svarbų sprendimą galėtų tik rizikuodami sveikata – būriuodamiesi daugiabučių laiptinėse, rūsiuose ar kiemuose, buvo aktuali dar šių metų pradžioje. Pirmojo karantino metu, balandžio mėnesį, uždraudus būriuotis, neįvyko bendrijų ataskaitiniai susirinkimai.
Prireikus priimti su daugiabučiu susijusius sprendimus, gyventojai jau tuomet nežinojo kaip elgtis, mat rizikuoti sveikata nesinori, o galimybė balsuoti nuotoliniu būdu neįtvirtinta įstatymu.
„Savivaldybės, kitos valdžios institucijos dirba, balsuoja ir sprendimus priima nuotoliniu būdu. Daugiabučių gyventojai įsprausti į rėmus – jie privalo fiziškai dalyvauti susirinkimuose. Arba atsakymus pateikti raštu, bet tuomet nelieka jokios diskusijos, – apgailestavo G. Komka. – Manau, kad jei žmogus bent kažkiek moka naudotis kompiuteriu, tikrai nebūtų sudėtinga „įdarbinti“ skaitmenines priemones. Aišku, yra dalis vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikėtų pagalbos, mat jie visiškai nesinaudoja kompiuteriu, tačiau tokių nėra dauguma arba jiems galėtų padėti labiau raštingi artimieji.“
G. Komka apgailestavo, kad iki šiol daugiabučių gyventojams neleidžiama rekšti sprendimų per skaitmeninius kanalus. Esą norint suderinti didesnės apimties remonto darbus žmonės neturi pasirinkimo – tik dalyvauti fiziniuose susirinkimuose arba balsuoti raštu. O tai, anot jo, reiškia pavojų gyvybei.
„Valdininkai, ypač šioje sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje, turėtų nedelsiant priimti sprendimą, kuris būsto priežiūros klausimus leistų spręsti saugiais, nuotoliniais kanalais. Turime suprasti, kad šiandien tai yra gyvybiškai svarbu ir, neabejoju, įmanoma technologiškai“, – komentavo pašnekovas.
Anot G.Komkos, kone 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, tad nepadaryti tvarkos šiame sektoriuje yra apsileidimas. „Labai svarbu, jog būtų suteikta galimybė rūpintis gyvenamąja aplinka ne tik fiziškai dalyvaujant susirinkime, bet ir prisijungus nuotoliniu būdu“, – kalbėjo Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas.
G. Komka pasakojo pats susidūręs su atvejais, kuomet, steigiant bendrijas daugiabučiuose, kuriuose – daugiau nei po šimtą butų, žmonės susirinkimuose negalėjo dalyvauti dėl įvairių priežasčių. Surinkus iš anksto pasirašytus balsavimo biuletesnius, notarė jų nepatvirtino, nes galimybė balsuoti ne gyvai susirinkime, neįteisinta. Antra vertus, neapibrėžta ir kaip turi būti steigiama bendrija.
Žada pokyčius daugiabučiuose
Naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas ragino visus varbius būsto priežiūros klausimus fiziškai spręsti pasibaigus Vyriausybės paskelbtiems ribojimams, sykiu pažadėjo, jog artimiausiais metais ministerijoje bus paruošta internetinė platforma, naudojantis kuria sprendimus galės priimti visų 40 tūkst. Lietuvos daugiabučių gyventojai. Platformoje bus pateikta visa namo gyventojų sprendimų istorija, išlaidų ataskaitos. Tai, anot aplinkos ministro, užtikrins išlaidų ir sprendimų priėmimo skaidrumą.
Aplinkos ministerijos vyresnysis patarėjas būsto klausimas Ramūnas Šveikauskas komentavo, jog karantino sąlygomis bendrijos galėtų priimti sprendimus elektroninėmis priemonėmis, jeigu tokia galimybė būtų numatyta bendrijos įstatuose ir toks sprendimų priėmimas nepažeistų bendrijos narių ar butų ir kitų patalpų savininkų teisių, teisėtų interesų, asmens duomenų apsaugos reglamentavimo. Bendrijos turėtų užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimą protokoluodamos ir patvirtindamos sprendimą.
Galimybių yra, trūksta noro
Informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius pabrėžė, jog galimybių daugiabučių gyventojams sprendimus priimti nuotoliniu būdu tikrai yra – egzistuoja įvairios interneto svetainės, programėlės ir kitos priemonės.
M. Pereščius, pats būdamas Trakų krašto bendruomenės pirmininku, pasakojo savo praktikoje kol kas išbandęs šiuo metu populiariausią būdą – bendravimą socialinių tinklų grupėse. Jei sprendžiama, kurią gatvę asfaltuoti, seniūnaičiai, seniūnas ar savivaldybė nuotoliniu būdu informuoja apie planus, skirtą finansavimą, sykiu gauna iš žmonių nuomones. Jei atsiranda poreikis organizuoti balsavimą, jis vyksta savivaldybės tinklapyje. Vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems internetu, palikta alternatyva balsuoti seniūnijoje. Tiesa, karantino metu šios alternatyvos ateiti įstaigą ir padėti savo parašo neliko.
„Vyresnio amžiaus žmonės naudojasi telefonu ir kojomis, kitas priemones renkasi nenoriai. Būdų, kaip technologiškai neišprususį žmogų paskatinti balsuoti nuotoliniu būdu, neturime. Reikia pripažinti – informacinių technologijų neišmanymo problema tarp vyresnio amžiaus žmonių egzistuoja. Technologiškai labai norėtume padėti, norėtume, kad, prireikus, anūkas pastovėtų už nugaros močiutei, bet kol kas tas neveikia, kad ir kaip tikėtumės.
Kol vykdavo gyvi bendruomenės susitikimai, daliai žmonių, kurie negalėdavo juose dalyvauti, siūlydavome galimybę nuomonę išsakyti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, susirinkimus transliuodavome tiesiogiai, leisdavome stebint transliaciją užduoti klausimus. Visgi tokiais atvejais žmogus turėtų būti bent šiek tiek išprusęs technologiškai. Jei tokių žinių neturi, jis lieka be informacijos, tarsi užmirštas. Būčiau linkęs kaltinti valstybę, kad mes savo piliečių neišmokome bendrauti virtualiai, surasti reikiamos informacijos ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot IT eksperto, šiuo metu aktyviai kuriamos programos, įrankiai, leidžiantys tarpusavyje bendrauti, pavyzdžiui, namų bendrijų nariams. „Prireikia keisti laiptinės duris, nes šalta, vaikšto pašaliniai žmonės, priimant sprendimą, praverstų programėlė, naudojantis kuria galima nesunkiai išspręsti įvairius namo gyventojams aktualius klausimus. Jei prireikia fiziškai susitikti, bet galima tik virtualiai, tokia programėlė išties pagelbėtų“, – pasakojo M. Pereščius.
Pašnekovo žodžiais, balsuoti galima ir el. paštu, net ne specialioje platformoje – to irgi pakaktų. Dar viena galimybė – balsavimas telefonu. Tik tokiu atveju reikėtų pasirūpinti, kad žmonės neprieštarautų, jog pokalbis su bendrijos pirmininku būtų įrašomas, o, prireikus, išsitraukiama pokalbio išklotinė.
M. Pereščius neabejoja – kai kurie vyresnio amžiaus žmonės protestuotų prieš balsavimą nuotoliniu būdu, tokią pareigą, jo žodžiais, reikėtų įteisinti Seime ir savivaldybėse. Kaip išeitį, jis matytų bendrą visai valstybei platformą arba įrankius, kuriuos nebrangiai sukūrusi bendrovė nuomotų bendrijoms. Jeigu įrankis bus brangus, IT ekspertas tikras – bendrijos stengsis jo nenaudoti.
Įspėja – pavojus realus
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė pabrėžė, jog nuo gruodžio 16 d., įsigaliojus karantino sugriežtinimams, bendravimas leidžiamas tik tarp vienos šeimos ar vieno namų ūkio narių. Negalimi artimi kontaktai tarp daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio narių. Šie reikalavimai nėra taikomi, jei situacija yra neatidėliotina, jei reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.
Langų keitimas ar kitos problemos daugiabutyje, nors ir svarbios, nelaikomos neatidėliotinomis. Jei vis tik situacija išties skubi ir būtina kuo greičiau dėl ko nors susitarti, pasitarimus primygtiniai prašoma vykdyti nuotoliniu būdu: telefonu ar nuotolinių susirinkimų programėlėmis.
„Tikimybė užsikrėsti koronavirusu didelė daugelyje vietų, taip pat ir daugiabutyje, ypač, jei žmonės nesilaiko saugaus atstumo reikalavimų. Lygiai taip pat, kaip ir užsikrėsti, reali tikimybė, kad virusas išplis daugiabutyje, tad privaloma vengti bet kokio net ir visiškai minimalaus kontakto su pašaliniais asmenimis, ne šeimos nariais, su kuriais nuolat bendraujama“, – ragino NVSC atstovė.
