Valdžia pasigenda projekto architektūrinio charakterio, tuo metu kaimyninių kvartalų bendruomenė nesupranta vystytojų siūlomos vadinamosios co-living koncepcijos privalumų. Projekto vystytojai ir architektai ramina ir teigia, kad į specialistų pastabas bus atsižvelgta, o naujos koncepcijos gyvybingumą ir naudą miestui bei jo gyventojams rodo analizė ir poreikių studijos.
Vystytojai: projektas tikrai pasiteisins
Fondo „Lords LB Special Fund III“ antrinė įmonė „Vilniaus miesto projektai“ buvusioje „Audėjo“ fabriko teritorijoje, 3 hektarų plote, ketina statyti du 43,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto 5 aukštų biurų pastatus ir 25,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto šešis 5–7 aukštų daugiabučius, kur būtų įrengta virš 500 vieno-trijų kambarių butų.
Pagal projekto koncepciją didžioji butų dalis – 452 – bus skirti ne pardavimui, o ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Likę 56 butai galėtų būti parduoti nuolatiniams gyventojams.
Projekto vystytojai įsitikinę, kad toks sparčiai pasaulyje populiarėjantis nekilnojamojo turto vystymo konceptas, vadinamasis co-living’as, kai daugiabutyje teikiamos viešbučio paslaugos, o bendromis erdvėmis bei paslaugomis, pavyzdžiui, patalpų tvarkymu, rūpinasi namo administratorius, labiau atspindi šiuolaikinio gyvenimo būdą mieste.
Į skeptikų kritiką, jog viešbučio paskirties daugiabučiai galiausiai vis tiek bus parduoti, vystytojai atsako, kad kompleksas bus nedalomas, jį prižiūrės ir administruos nuomos paslaugas biurams ir apartamentams teikianti įmonė.
„Galimybės, kad šis projektas nepasiteisins, nėra. Esant poreikiui koreguosime nuomos kainą, kad mūsų apartamentai nuomai būtų konkurencingi. Esame įsivertinę situaciją rinkoje, išsianalizavę aplinkinių teritorijų kontekstą, todėl blogiausiu atveju turėsime mažesnes nuomos pajamas“, – projekto viešame pistatyme visuomenei praėjusią savaitę teigė „Vilniaus miesto projektų“ direktorius Giedrius Bernotas.
Kritika dėl didelių automobilių srautų
Vis dėlto daugiausia būsimų kvartalo gyventojų ir aplinkinės bendruomenės klausimų bei kritikos projekto vystytojai sulaukė dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, jų lokacijos bei būsimų transporto srautų.
Iš viso komplekse bus įrengta daugiau nei 800 automobilių vietų, didžioji jų dalis – požeminės, bei įdiegta išmani parkavimo sistema, leisianti protingai ir tvariai naudoti vietas. Pavyzdžiui, gyventojams bus skirtos 125 vietos, tačiau ne darbo metu jie galės naudotis daugiau kaip 500 vietų, skirtų biurų darbuotojams.
Projekto vystytojai įsitikinę, jog normalu skirti 125 vietas automobiliams 500-ams butų, nes kompleksas nuo miesto centro bus nutolęs tik 1,5 kilometro, šalia yra visuomeninis transportas.
Statytojo užsakymu kompleksą projektavusios architektūros studijos „Unitectus“ projekto vadovas Povilas Čepaitis sako, jog VGTU mokslininkų atlikta studija vertino, kaip keisis žmonių įpročiai, kiek būsimo kvartalo gyventojų važinės nuosavu, kiek – visuomeniniu transportu, kaip turėtų pasikeisti infrastruktūra, kad eismo pralaidumas aplink būtų pakankamas.
„Pagal šios studijos išvadas, sutvarkius pagrindinės kvartalo Manufaktūrų gatvės įsiliejimą į Drujos gatvės šviesoforinę sankryžą, eismo pralaidumas padidėtų nuo dabar maksimalaus 3800 automobilių per valandą iki 5100. Pagal mokslinę studiją, to pakaktų aptarnauti visą teritoriją, kai joje bus įgyvendintas ne tik mūsų, bet ir kitų vystytojų projektai“, – susitikime su visuomene teigė P. Čepaitis.
Miesto architektas nenori neišvaizdžių stambiaplokščių
Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis sveikina plėtrą buvusioje pramoninėje sostinės dalyje, tačiau pasigenda komplekso architektūrinio charakterio.
„Šalia Senamiesčio ir centro trūksta gyvenamojo būsto, tad tokie projektai, kaip Drujos gatvės daugiafunkcinis kompleksas, laikytini pozityviu reiškiniu. Bet kartu labai svarbu, kad čia vykstanti buvusio pramoninio rajono konversija atitiktų bendrą Vilniuje vykstančių pokyčių dvasią ir reikalavimus“, – BNS sakė M. Pakalnis.
„Taip pat norėtųsi, kad čia projektuojami namai būtų ne kvartaliniai, o individualios architektūros bei neprimintų senųjų stambiaplokščių, o formuotų gyvybingas miesto dalis su skirtingoms funkcijomis ir paslaugomis“, – pridūrė jis.
Projekto vystytojai tikina, jog komplekso architektūroje ir netgi pasirinkdami medžiagas norėję netiesiogiai atspindėti šimtmečiais čia buvusios pramonės praeitį. Vis dėlto jie pripažįsta, kad architektūriškai projektas dar gali būti tobulinamas, atsižvelgiant į būsimas Vilniaus regioninės architektūros tarybos išvadas.
Tarybos vertinimui projektą ketina teikti sostinės savivaldybė. M. Pakalnis praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigė, jog šiai vietai keliami dideli lūkesčiai – projektas bus lyginamas su šalia esančiu Paupiu, todėl jo architektūrinė kokybė yra itin svarbi, juo labiau, kad jį kūrė architektų komanda, Vilniuje sėkmingai suprojektavusi ne vieną didelį objektą.
Anot M. Pakalnio, projekto autoriams išsakyta pastaba dėl pirmųjų pastatų aukštų pritaikymo skirtingoms funkcijoms ir paslaugoms, tikimasi, jog gatvėse prioritetas bus teikiamas pėstiesiems ir dviratininkams.
Be to, savivaldybė planuoja derėtis dėl projekto patalpų įsigijimo ar nuomos ir jose įrengti vaikų darželį ar kitas ugdymo įstaigas.
Skelbta, jog „Lords LB Asset Management“ fondo investicijos Markučiuose sieks apie 105 mln. eurų, čia iškils daugiafunkcis kompleksas su administracinės ir gyvenamosios paskirties kvartalais.
„Vilniaus miesto projektai“ valdo 2016 metų pradžioje „Audėjo“ parduotą didžiąją dalį teritorijos Drujos gatvėje – joje yra 30 tūkst. kv. metrų ploto pastatai, kuriuose veikė baldinių audinių fabrikas ir parduotuvė. Ankstesnė jo valdytoja bendrovė VPH čia planavo 60 mln. eurų vertės prekybos centro „Central Mall“ projektą.
