„Vilniui tai yra reikšmingas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad teisinga mūsų nuostata ginti bendruomenės interesą siekiant išvengti agresyvios nekilnojamojo turto plėtros ir su tuo susijusių pasekmių, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Tokia nuostata įtvirtinta ir formuluojant dešimt esminių mums šiuo metu miesto architektūros ir urbanistikos taisyklių – pastatų ir viešųjų erdvių sąrangos principai privalo atitikti teritorijoje susiklosčiusią ar tikslingai formuojamą užstatymo tipologiją ir jai būdingus užstatymo rodiklius.
Šiuo atveju vystytojai vienbučių ir dvibučių namų apsupty planavo „miegamosioms“ miesto dalims būdingos architektūros penkiaaukštį.“
Projekto vystytoja, bendrovė „Callida“, teismui apskundusi savivaldybę, nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas pagal bendrąjį planą priskirtas intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, kurių vyraujantis požymis – mišrios teritorijos, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla, daugiaaukštė daugiabutė statyba. Bendrajame plane numatyta galimybė iki 20 proc. gyvenamosios paskirties teritorijos aukštingumą numatyti nuo 6 iki 9 aukštų. Vystytojai tvirtino, kad galimybę statyti šioje teritorijoje daugiabučius gyvenamuosius namus yra pripažinusi ir savivaldybė, bet vis dėlto ji atsisakė patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuria bendrovė „Callida“ planavo 5 aukštų pastatą.
Teismas atkreipė dėmesį į bendrovės „Callida“ teiginį, kad jai priklausantis žemės sklypas Gurių gatvėje yra tuščiame lauke – tą turėjo įrodyti pridėta kadastro žemėlapio ištrauka. Bet apeliacinės instancijos teismas įvertino savivaldybės pateiktą ortofotonuotrauką, kuri atskleidė, kad aplinkiniuose žemės sklypuose vyrauja mažaaukštė statyba – vienbučiai, dvibučiai gyvenamieji namai. Be to, šalia bendrovės žemės sklypo (iš Serbų g. pusės) taip pat leidžiama tik mažaaukštė statyba (ten jau suplanuoti sklypai), panaši situacija ir kitoje Serbų g. pusėje.
Teismas konstatavo, kad bendrovė „Callida“ nepateikė jokios medžiagos, įrodančios, kad šiame kvartale būtų pastatyti, statomi ar suprojektuoti aukštesni nei 3 aukštų statiniai, ir padarė išvadą, kad aplink ginčo objektu tapusį žemės sklypą vyrauja mažaaukštė statyba.
Sprendime pažymėta, jog akivaizdu yra tai, ką teigė Vilniaus miesto savivaldybė – kad nekilnojamojo turto vystytojas, planuodamas statyti daugiabutį, penkių aukštų gyvenamąjį namą, neatsižvelgė į gretimybes – tai, kad žemės sklypas yra jautrioje gamtinėje situacijoje – šalia Pavilnių regioninio parko, o aplink sklypą dominuoja mažaaukštis (iki 3 aukštų), sodybinio pobūdžio, smulkių tūrių užstatymas, tad trečiųjų asmenų teisės ir interesai yra saugotini.
Teismas priminė, kad bendrojo plano sprendiniai, konkrečiai – užstatymo reglamentas, tam tikromis aplinkybėmis konkrečioje teritorijoje gali būti griežtinamas.
„Atvejai, kai vystytojai nenori „pastebėti“ bendrojo plano tekstinio reglamento, kad galėtų taikyti savo projektuose maksimalius reglamentus, nėra reti“, – sakė M. Pakalnis.
Teisėjų kolegija reziumavo, kad NT vystytojo ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, vystytojui buvo įvardinti galimi statinio ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai, tad jo skundas yra nepagrįstas. Ši teismo nutartis yra galutinė. „Laukiame, kad nekilnojamojo turto vystytojas pagaliau atsižvelgs į savivaldybės pastabas ir pateiks derinti su aplinka bei užstatymo kontekstu derantį projektą“, – sakė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis.
