Prokurorų pastangos pateisinti po dušinių rekonstrukcijos priedanga paslėptą privačios vilos statybą, kurią dar prieš porą metų demaskavo „Lietuvos rytas“, ėmė badyti akis Palangos savivaldybei. Beje, ji pati šiai rekonstrukcijai leidimą buvo išdavusi prieš šešerius metus.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus apskundė Generalinei prokuratūrai vieną neva rekonstruotų dušinių statyboje jokių pažeidimų jau kelintą kartą nematančios Klaipėdos apygardos prokurorės Editos Rutkauskaitės atsisakymą ginti viešąjį interesą.
Kurorto vadovas prašo panaikinti šios aklai užsispyrusios prokurorės nutarimą ir iš naujo ištirti ir įvertinti Palangoje, Meilės alėjoje, atsiradusios vilos statybos teisėtumą.
Meras susikirto su prokurore
Š.Vaitkus prokuratūros išaiškinimo paprašė dar vasarą, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad 2014 metais savivaldybei leidus rekonstruoti dušines iš tiesų jų nebebuvo likę nė pėdsako.
Vietoj sovietmečiu čia stovėjusių dušinių Palangos verslininkas Kęstutis Gecas dar 2007 metais buvo savavališkai pradėjęs statyti poilsio pastatą su didžiuliu rūsiu.
Praėjus beveik trims mėnesiams Klaipėdos apygardos prokurorė E.Rutkauskaitė savivaldybei atsakė, kad ginti viešąjį interesą nematanti teisinio pagrindo.
Prokurorė savo nutarime teigė, kad 2007 metais savavališkai pradėjęs statybos darbus ir atlikdamas rekonstrukciją statytojas turėjęs teisę išardyti visus buvusių dušinių senus pamatų blokus ir juos pakeisti naujais.
Bet, kurorto savivaldybės nuomone, atliekant rekonstrukciją turėjo išlikti nors minimali buvusių dušinių pamatų dalis, nes priešingu atveju tai būtų visiškai naujo pastato statyba.
Savivaldybė buvo apgauta
Palangos vadovas Š.Vaitkus prokurorės išvadą, kad rekonstruojant dušines seni pamatai galėjo būti pakeisti visiškai naujais, pavadino teisine klaida.
„Dėl neteisingo faktų vertinimo buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama kurorto mero skunde.
Kodėl tuomet šio prieštaravimo Palangos savivaldybė nepastebėjo prieš 6 metus išduodama rekonstrukcijos leidimą?
Š.Vaitkaus nuomone, tuomet savivaldybė buvo apgauta dušinių rekonstrukcijos projektą pateikusių architektų: „Mums pateiktuose brėžiniuose buvo rodoma, kad senieji buvusio pastato pamatai yra išlikę ir dalis jų sutampa su numatyto pastato kraštinėmis.
Dabar prokurorė nustatė, kad dušinių pastato likučių jau nebuvo likę 2007 metais, kai jie buvo pakeisti naujais pamatais.“
Dušinėse išvydo prabangą
Tokią griežtą Palangos valdžios reakciją į prokurorės išvadas galėjo nulemti ir vilos savininkės Natalijos Zolotnitckajos elgesys.
Savivaldybė jau seniai buvo pareiškusi norą patekti į vilos vidų, kad galėtų įsitikinti, jog pastatas nėra pritaikytas poilsiui, – pajūrio juostoje esančiuose objektuose gyventi ir net trumpam ilsėtis yra draudžiama.
Porą mėnesių klaipėdietė vilkino savo atsakymą teisindamasi, kad išvykusi į užsienį, vėliau – kad yra saviizoliacijoje.
Pagrasinus, kad leidimo apžiūrėti pastatą ruošiasi prašyti teismo, savivaldybės komisija galiausiai buvo įleista į vidų.
„Tai, ką pamatėme, mus privertė išsižioti. Skulptorių išraižyti baldai – lyg meno kūriniai.
Interjeras papuoštas marmuru, meniniais metalo dirbiniais. Viskas dvelkia prabanga“, – įspūdžiais dalijosi vadinamosiose dušinėse apsilankę savivaldybės darbuotojai.
Kambariuose buvo matyti minkštasuoliai, stalai, krėslai, tačiau tikrinimo metu nebuvo užfiksuota patalpų ar įrangos, skirtos visuomenės poilsiui aptarnauti.
Komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas. Buvo padaryta išvada, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai.
Kaltę vertė valytojoms
Abejonių pastato savininkės atvirumu savivaldybės darbuotojams sukėlė ir tai, kad komisijos nariai nebuvo įleisti į keturias patalpas mansardiniame aukšte.
Į pastatą komisiją įsileidęs N.Zolotnitckajos įgaliotas asmuo teisinosi, kad šių patalpų raktus išsinešusios valytojos.
Gali būti, kad užrakintose patalpose buvo paslėpta ir dvigulė lova, kurios čiužinį, neapdairiai atremtą į mansardinio aukšto langą, praėjusią vasarą matė žurnalistai.
Viduje nutolta nuo projekto
Komisija aptiko ir nukrypimų nuo projekto: kai kurios nedidelės pagalbinės patalpos buvo užmūrytos, o mansardiniame aukšte kambarių viduryje buvo įrengti du židiniai, kurių projekte nebuvo numatyta.
Dabar tampa aišku, kodėl jau paskelbus apie statybos darbų pabaigą ir atlikus vidaus patalpų kadastrinius matavimus po pastatą dar ilgą laiką zujo darbininkai.
Apie pastebėtus nukrypimus nuo projekto Palangos savivaldybė informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Be to, bus pareikalauta, kad statinio savininkė pateiktų neapžiūrėtų kambarių nuotraukas ir informuotų, kokia veikla bus vykdoma poilsio aptarnavimo patalpose.
Skundžia ir asociacija
Generalinės prokuratūros nuomonės dėl šios skandalingos statybos vis dar laukia ir Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija.
Ištyrę viešai prieinamus dokumentus jos teisininkai priėjo išvadą, kad Palangoje dušinių rekonstrukcijai statybos leidimas išduotas neteisėtai, ir vasaros pabaigoje taip pat kreipėsi į prokurorus prašydami ginti viešąjį interesą.
Ta pati prokurorė E.Rutkauskaitė atmetė asociacijos prašymą, nors ir buvo pateikti visi įrodymai, kad privačios vilos statyba prieštarauja įstatymams.
Asociacija paprašė šį nutarimą panaikinti ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Generalinei prokuratūrai teks atsakyti, ar gali 2014 metais savivaldybės išduotas rekonstrukcijos leidimas įteisinti pajūrio kopose 2007 metais tame pačiame žemės sklype pradėtą savavališką statybą?
Kaip valstybės griežčiausiai sergimoje teritorijoje – pajūrio juostoje be Vyriausybės pritarimo pradėta naujo pastato statyba po 7 metų stebuklingai pavirto rekonstrukcija, nors tuomet paprasčiausiai buvo pratęsta to paties naujo pastato statyba?
Rekonstravo tai, ko nebebuvo
Anot prokurorės E.Rutkauskaitės, 2014 metų pabaigoje išduotas rekonstrukcijos leidimas buvusi ne naujų statybos darbų pradžia, o 2007 metų rudenį pradėtos statybos tęsinys.
Esą beveik prieš 6 metus statybą leidžiantis dokumentas, patvirtinęs, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, ir buvo išduotas žemės sklype jau esant rekonstruotam statiniui.
Tokia Klaipėdos prokurorės išvada pribloškė asociacijos teisininką advokatą Rimantą Jonyną: „Nugriautų dušinių vietoje 2007 metų rudens pabaigoje savavališkai buvo pradėtas statyti naujas pastatas. Tai yra nustatę teismai.
Statytojui buvo duotas dvejų metų terminas teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą šiai statybai.
Pajūrio juostoje naujai statomam pastatui buvo būtinas Vyriausybės pritarimas, tačiau pateiktas naujos statybos projektas buvo atmestas.
Nesuprantu, kaip prokurorė galėjo išmąstyti, kad pradėta nauja statyba, kurios metu buvo išbetonuotas rūsys ir sumontuotas būsimojo pastato karkasas, po 7 metų galėjo pavirsti rekonstrukcija?“
Vietoj dušinių 2007 metų lapkričio pabaigoje jau stovėjo 36 proc. baigtumo naujas statinys, kuriam buvo suteiktas atskiras kadastro numeris.
Kad dušinių pamatų likučių jau nebebuvo likę, patvirtina 2008 metų sausį atlikti kadastriniai matavimai ir matininko fotofiksacija.
Po 7 metų savivaldybei išduodant dušinių rekonstrukcijos leidimą rekonstruoti jau nebuvo ko.
Logikos ieškojo ir politikas
R.Jonyno teigimu, 2007 metų rudenį K.Geco savavališkai pradėtų statybos darbų rekonstrukcija pavadinti neįmanoma dar ir dėl to, kad, pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą, viso pastato išardymas ir naujų statinio konstrukcijų statyba buvo kvalifikuojama kaip nauja statyba.
Tuo metu statinio rekonstravimas numatė tik esamo statinio pertvarkymą, jo buvusį plotą padidinant ne daugiau kaip 10 proc.
Rekonstravimo sąvoka įstatyme pasikeitė tik 2010 metais, kai rekonstrukcijai jau nebereikėjo nė paties pastato. Užteko to, kad ne giliau kaip pusę metro po žeme būtų išlikę pamatų fragmentai, kuriuos įstatymas leido pakeisti naujais.
Kieno iniciatyva buvo pakeista pastato rekonstravimo sąvoka ir kokie tam buvo pateikti argumentai, Seimo dokumentuose nepavyko aptikti ir Seimo nariui Simonui Gentvilui.
Dabar naujuoju aplinkos ministru tapsiantis politikas tada negalėjo suprasti, kokia logika vadovaujantis prieš dešimtmetį buvo iš esmės pakeistas rekonstravimo apibrėžimas, kuris dabar beveik niekuo nesiskiria nuo naujos statybos sąvokos.
Įtartinas sandoris nesudomino
Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija buvo atkreipusi prokuratūros dėmesį į įtartiną 2015 metų lapkričio viduryje sudarytą K.Geco ir N.Zolotnitckajos pirkimo–pardavimo sutartį.
Pagal ją, palangiškis turtingai klaipėdietei pardavė du nekilnojamojo turto objektus – faktiškai neegzistuojančių dušinių 6 proc. likučius ir nebaigtą statyti rekreacinį pastatą su poilsio aptarnavimo patalpomis.
Abiem objektams buvo suteikti atskiri kadastro numeriai, bet būsimosios vilos rūsys su pastato karkasu nebuvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto registrą.
Pagal Notariato įstatymą, notaras negalėjo tvirtinti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto – rūsio ir pastato karkaso perleidimo kito asmens nuosavybėn.
Įdomu tai, kad N.Zolotnitckajos nupirkta nebaigta statyba taip ir liko neįregistruota, o baigta statyti vila perėmė į Nekilnojamojo turto registrą įtrauktų dušinių pamatų unikalų numerį.
Tačiau prokurorė E.Rutkauskaitė tokio susitarimo teisėtumo net nebandė aiškintis, pareiškusi, kad tarp dviejų privačių fizinių asmenų sudarytas sandoris nepatenka į viešojo intereso sritį.
„Nuo kada prokurorams yra leista ignoruoti pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą? Jei, anot prokurorės, įtartinas sandoris neįdomus viešojo intereso gynybai, kodėl viešai paskelbtas šis faktas nesudomino baudžiamosios teisės prokurorų?“ – klausė advokatas R.Jonynas.
