Orui lauke atšalus ne visų Kauno daugiabučių gyventojai savo namuose jaučiasi gerai. Kai kuriems butuose per šalta ir per drėgna.
Daugiabučių bendrijų pirmininkai ir namus administruojančių įmonių atstovai tvirtino, jog dažniausiai šilčiau gyventi nori mažuma gyventojų, todėl butuose palaikoma ne aukštesnė nei higienos normas atitinkanti 18 laipsnių temperatūra.
Specialistai paaiškino, kas kenkia sveikatai šildymo sezono metu ir ką reikėtų daryti, kad būstuose būtų šilčiau.
Butas pradėjo pelyti
Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje, esančio 119C daugiabučio gyventoja Jolanta tvirtino, kad jos, kaip ir kaimynų, bute yra gana šalta ir drėgna.
Prasidėjus šildymo sezonui bute būdavo 18 laipsnių šilumos, bet tada oras nebuvo labai šaltas, todėl problemų dėl jaukumo būste nekilo.
„Bet kai lauke oras atvėso, bute taip pat pasidarė vėsu. Dabar namuose yra tik 18 laipsnių šilumos ir net 85 procentai santykinės oro drėgmės. Dėl to, kad vėsu ir drėgna, butas pradėjo pelyti. Tokia situacija susidaro ne pirmą žiemą“, – skundėsi kaunietė.
Atsakymo iki šiol nesulaukė
Šis 40-ies butų namas buvo atnaujintas 2013 metais, daugiabutyje yra įkurta būsto savininkų bendrija.
Jai keletą metų vadovauja Sofija Žūtautienė. Dėl to, kad bute šalta, besiskundusi kaunietė teigė, jog būtent namo pirmininkė neleidžia padidinti šilumos gyventojams.
„Anksčiau daugiabučiu rūpinosi įmonė, kurios atstovai namo pirmininkei neleido kištis į šildymo reikalus. Nuo 2018 metų gyventojai pasirinko Kauno butų ūkį. Nuo tada pirmininkė sprendžia, kiek šilumos turi būti mūsų butuose. Ji sako, kad kiti gyventojai už šildymą nori mokėti mažiau, todėl ir šildoma prastai“, – teigė daugiabučio gyventoja Jolanta.
Nenorėdama šalti moteris lapkričio 17 dieną raštu kreipėsi į Kauno butų ūkį, kuris pagal sutartį atsakingas už šilumos sistemos priežiūrą, bet jokio atsakymo negavo, bute šilčiau taip pat netapo.
„Man keista, kad nesirūpinama gyventojais“, – piktinosi gyventoja.
Apklausė dalį kaimynų
Namo bendrijos pirmininkė S.Žūtautienė sakė, kad besiskundžianti moteris yra savito charakterio, esą viskas turi būti taip, kaip nori ji, ir taikytis prie daugumos nesutinka.
„Name yra 40 butų. Kai lauke atvėso, telefonu apklausiau 27 butų gyventojus. Visi apklaustieji sakė, kad temperatūra namuose juos tenkina“, – teigė S.Žūtautienė.
Bendrijos pirmininkė sakė, kad atnaujinant namą buvo įrengtas ir naujas šilumos punktas, temperatūra reguliuojama automatiškai, priklausomai nuo to, kokia yra lauke.
„Aš apie tą automatinį šildymą nesuprantu, jo nereguliuoju, net šildymo punkto raktų neturiu“, – aiškino S.Žūtautienė.
Kauno butų ūkio Administravimo direktorė Danutė Razgūnienė paaiškino, kad daugiabutis R.Kalantos g. 119C yra renovuotas 2013 metais, šildymo ir karšto vandens projektas yra pas šio namo bendrijos pirmininkę.
Sutartį gali nutraukti
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi skundai, kurie buvo gauti nuo mūsų įmonės ir šio daugiabučio bendrijos sutarties sudarymo pradžios, yra vieno buto savininkės, kuri konfliktuoja ne tik su mūsų bendrovės darbuotojais, bet ir su pirmininke bei kitais daugiabučio gyventojais“, – teigė D.Razgūnienė.
Savivaldybės kontroliuojamo Kauno butų ūkio atstovė pridūrė, kad atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir remdamasi sutarties sąlygomis bendrovė gali vienašališkai nutraukti sutartį.
„Sutarties nenutraukėme pirmininkės prašymu, nes įvertinus situaciją racionaliai ir logiškai netinkama šildymo sistemos priežiūra užkliūva tik vieno buto savininkei“, – sakė D.Razgūnienė.
Nuspręsti dėl šildymo turi dauguma
Juozas Krasauskas
Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno padalinio energinio efektyvumo tikrinimo vyresnysis specialistas
„Pastatų patalpų šiluma turi atitikti higienos normas. Žiemomis butuose, kambariuose, kuriuose žmonės praleidžia daugiausia laiko, turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių temperatūra.
Jei gyventojai pageidauja, kad būtų šilčiau, turi rengti susirinkimus ar apklausas. Jei gyventi šilčiau pageidauja daugiau kaip pusė namo gyventojų, jie tai turi patvirtinti parašais ir kreiptis į bendrijos pirmininką arba į namą administruojančią įmonę.
R.Kalantos gatvės 119C name susidarė konfliktinė situacija, nes viena gyventoja nesutaria su bendrijos pirmininke. Tokių atvejų, kai asmeninius konfliktus bandoma spręsti kreipiantis į įvairias institucijas, ieškant priekabių, pasitaiko dažnai.
Pastaruoju metu tokių konfliktų vis kyla ne tik minėtame name, bet ir viename Taikos prospekto daugiabutyje, o viename A.Ramanausko-Vanago gatvės daugiabutyje karas tarp gyventojo ir bendrijos pirmininko vyksta nuo 2013 metų. Į jį įtraukiami ir už šildymą atsakingi specialistai. Skundus privalome tikrinti, bet jie nepasitvirtina.“
Per didelė drėgmė – pavojinga
Romutė Smolskienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja
„Pagal Lietuvos higienos normą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti tarp 18 ir 22 laipsnių šilumos. Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti 2–3 laipsniais žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį.
Oro drėgmė turėtų būti tarp 35 ir 60 proc. Jeigu oro drėgmė didesnė, susidaro palankios sąlygos įvairiems mikroorganizmams gyvuoti. Drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena alergijos, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių.
Šildymo sezono metu sumažėjus oro drėgmei patalpose žemiau rekomenduojamo lygio toks sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.“
