Tačiau pradėjęs ieškoti atsakymų į kai kuriuos klausimus, lenktynininkas iškapstė tai, kas jį tiesiog pribloškė: į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Senamiesčio vienas kiemas be skrupulų ir be leidimų buvo tiesiog paverstas pastatu.
Seniausios Senamiesčio gatvės10-uoju numeriu pažymėtame name ketino įsikurti prekybos centras, tad jam žūtbūt reikėjo avarinių išėjimų, kuriuos buvo ketinama iškirsti 10-ąjį ir 12-ąjį namus skiriančioje posesijinėje tvoroje. Viename šių namų butą turi ir A.Juknevičius. Paaiškėjo, kad praėjimai tvoroje būtų griaunami pagal galimai sufalsifikuotus tyrimus.
Aiškindamasis, kaip verslininkai galėjo gauti leidimą kirsti angas barokinėje ugniasienėje, A.Juknevičius buvo priblokštas aptikęs, kad 10-ojo namo kiemas buvo tiesiog uždengtas stikliniu stogu ir taip paverstas pastatu. Projektą rengė tas pats autorius Rimas Valeckas, dabar parengęs ir projektą kirsti angas istorinėje sienoje.
Nors nė viena atsakinga institucija nėra išdavusi leidimų rekonstrukcijai ar statyboms, pastatu virtęs Pilies gatvės 10-ojo namo kiemas net registruotas Registrų centre. Jo stogas vadinamas keramikiniu, nors akivaizdžiai matyti, kad jis yra stiklinis.
Negana to, net pagrindinis prie gatvės esantis XVI amžiaus pastatas tapo neypatinguoju, nors yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o jo fasadas paskelbtas saugomu.
„Tai – akivaizdi vagystė. Geras verslas senamiesčio kiemą paversti kvadratais. Kiekvienas to norėtų“, – atsitokėti negali 46 metų A.Juknevičius.
Siena tapo senovinė tvora
2002 m. Registrų centro dokumentuose Pilies 10-ojo namo kiemas dar vadinamas aikštele. 2007 m. kiemas staiga tapo priestatu, priskirtu kieme išties stovėjusiam mažam pastatėliui.
„Visus tuos metus buvo žaidžiama indeksais – neva tas priestatas priskirtas kitam pastatui. Bet šiemet tas žaidimas indeksais baigėsi ir stogu uždengtas kiemas Registrų centre staiga tapo indeksuotu savarankišku pastatu“, – aiškino žinoma architektė Aurelija Stancikienė.
Indeksai suteikiami tam, kad būtų lengviau atsekti pastatų atsiradimo istoriją. Šių indeksų negalima keisti.
„Šiuo atveju buvo paimtas tikro mažo pastato indeksas, prie to pastato prijungti du priestatai: vienas didesniu, kitas – mažesniu stikliniu stogu, ir šie nauji pastatai – kiekvienas su savo indeksu – priskirti tam mažam indeksuotam pastatui.
Bet taip daryti buvo negalima dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, priestatas negali būti bent kelis kartus didesnis už pastatą, prie kurio jis statomas. Antra, priestatui turi būti gautas leidimas statybai.
Be to, po dalimi kiemo iškastas rūsys. To rūsio dalis eina po kiemu, dalis – po pagrindiniu prie gatvės stovinčiu pastatu. Tas rūsys inventorizuotas mažojo pastato indeksu, nors turėjo būti priskirtas prie priestato, po kuriuo iškastas.
Galiausiai pastatas turi turėti ne tik stogą, pamatus, bet ir savarankiškas sienas. Šiuo atveju dalimi pastato sienų tapo posesijinė tvora, dalimi – prie gatvės stovinčio namo sienos.
Žaista ir su patalpų numeracija. 2007 m. byloje net dvi pastato patalpos yra tuo pačiu unikaliu numeriu. Čia tokia makalynė, kad net sunku paaiškinti. Matyt, taip elgtasi sąmoningai, kad būtų neįmanoma atsekti pastatų kilmės“, – sakė A.Stancikienė.
Šiemet žaidimas staiga baigėsi
Tas žaidimas indeksais baigėsi šių metų kovą, kai didžiulį priestatą, kuris visus tuos metus ir buvo tik priestatas prie nedidelio pastato kieme, nuspręsta performuoti.
Kitaip tariant, atlikta amalgamacija – nekilnojamojo daikto pertvarkymo būdas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu. Taip tas milžiniškas priestatas prie nedidelio pastato tapo atskiru nekilnojamojo turto objektu Registrų centre.
Norint atlikti performavimą, nereikėjo jokių ypatingų institucijų derinimų, tik savivaldybės leidimo. „Tai – labiau formalus veiksmas. Tačiau esmė tame, kad po šio pertvarkymo tas kiemo pastatas, kuris buvo tik priestatas, staiga įgavo visai kitą statusą“, – teigė A.Stancikienė.
Dabar Registrų centro duomenų bazėje yra ne tik adresu Pilies g. 10 registruotas viešbutis, bet ir Pilies g. 10A adresu registruotas pastatas, pavadintas kavine-baru. Šio pastato bendrasis plotas – 611 kvadratinių metrų.
Jokių leidimų neišdavė
Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad priežiūros institucijos tvirtina neišdavusios leidimų statyboms ar rekonstrukcijai Pilies g. 10-ojo namo posesijiniame kieme.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas Darius Daunoras pripažįsta, kad prieš gerą dešimtmetį buvo išduotas leidimas tvarkyti pastato Pilies g. 10 fasadą, tačiau šis leidimas tikrai neleido vykdyti jokių statybos darbų Senamiesčio kieme.
„Dar 2008 m. mūsų skyrius pritarė pastato Pilies g. 10 fasado tvarkybos projektiniams pasiūlymams, o 2018 m. buvo pritarta ir tvarkybos darbams. Leidimus tvarkybos darbams išduoda ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Kultūros paveldo departamentas.
Peržiūrėjus mūsų archyvines bazes, adresais Pilies g. 10 ir 10A nebuvo išduotas statybos leidimas. Šiemet spalį Kultūros paveldo apsaugos poskyriui buvo pateiktas tikrinti viešbučio Pilies g. 10 ir kavinės-baro Pilies g. 10A paskirties keitimo į prekybos projektas, sujungiant juos į vieną pastatą ir atliekant paprastąjį remontą. Projektui nepritarėme, buvo pateiktos pastabos ir projektas atmestas“, – teigė D.Daunoras.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė tvirtino, kad jos vadovaujamo teritorinio skyriaus darbuotojai rado Pilies g. 10 vidinio kiemo laikino stogo, naudojant lengvas konstrukcijas, uždengimo projektinius pasiūlymus, tačiau paties rekonstrukcijos projekto, kuriame būtų leistas pastato tūrio ir ploto padidėjimas nėra.
„Neseniai gavome Registrų centro duomenis, iš kurių matyti, kad kiemas, kuris dabar yra uždengtas, nuo 2007 metų Registrų centre registruotas kaip priestatas prie maitinimo paskirties statinio.
Registrų centro duomenų išraše fiksuota, kad rekonstrukcija atlikta 2007 m. Dabar atliekame tyrimą ir aiškinamės patalpų įregistravimo pagrindą. Paprašėme Registrų centro papildomų duomenų, kreipėmės ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tik gavę ir įvertinę visus duomenis, galėsime spręsti dėl tolimesnių veiksmų. Pavyzdžiui, viešojo intereso gynimo.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, visi nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nė viena institucija neturi teises įpareigoti nugriauti turto registre registruoto statinio be teismo sprendimo“, – sakė G.Ožiūnaitė.
Anot KPD Vilniaus skyriaus vedėjos, skyriaus darbuotojai, derindami įvairius tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projektus, juos vertina pagal Senamiestyje veiklą reglamentuojančius teritorijų planavimo dokumentus, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktus.
„Mano nuomone, sprendiniai, kurie įteisintų Senamiesčio vidinių kiemų statusą į patalpas, dažniausiai yra negalimi. Tačiau reikėtų individualiai vertinti kiekvieną Senamiesčio posesiją pagal jai keliamus paveldosauginius reikalavimus“, – teigė G.Ožiūnaitė.
Pastatas, esantis Pilies g. 10, laikomas vienu seniausių Pilies gatvės statinių. Jo plotas – beveik 1400 kvadratinių metrų. Šis pastatas net ir sovietmečiu buvo paskelbtas Respublikinės reikšmės architektūros paminklu. Jokie Lietuvoje galiojantys teisės aktai neleidžia stiklinti kiemų. Tai daryti draudžia ir tarptautiniai įsipareigojimai.
Registravo vieną, atsirado kita
Vis dėlto KPD Vilniaus skyriaus vadovė neatsakė į klausimą, ar buvo derintas Pilies g. 10 namo kiemo dangos – grindinio – skelto granito trinkelių pakeitimas šlifuoto granito plokštėmis ir nuo kada kiemų dangos nėra saugomos?
„Grindinys, kurį minite, nėra įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą. Iš rastų projektų matome, kad 1997 m. buvo rengtas patalpų restauravimo ir pritaikymo svečių namams su parduotuvėmis ir baru projektas, jame buvo numatytas kiemo sutvarkymas, kurį svarstė ekspertų taryba ir parengtiems dangų plano sprendiniams pritarė“, – teigė G.Ožiūnaitė.
Tačiau, „Lietuvos ryto“ žiniomis, 1997 m. kiemo dangas svarsčiusi ekspertų taryba vis dėlto nesvarstė šlifuoto granito dangos įrengimo. Greičiausiai buvo pritarta betono trinkelių dangai, kuri savo struktūra ir piešiniu artima grindiniui. Tokia danga kiemas–aikštelė ir registruoti 2002 metų inventorinėse bylose.
Neaišku, kada ir kaip ji virto šlifuoto granito plokštėmis? Jei ekspertų taryba būtų pritarusi šlifuoto granito dangai, tai 2002 m. registruotas kiemas–aikštelė ir būtų granito dangos. Tačiau tokia naudojama tik vidaus patalpose, nes gavusi drėgmės yra labai slidi, be to, ant jos matosi purvas ir dulkės, todėl laukui ji netinka.
Ką norėjo, tą ir darė
Pastatą Pilies g. 10 dar praėjusio amžiaus pabaigoje įsigijo prieštaringa veikla pagarsėjęs Gruzijos verslininkas Valerijus Gelašvilis.
Ten veikė viešbutis „Atrium“ ir Kaukazo regiono maisto restoranas „Kaukazo gėrybės“, kuriems vadovavo verslininko žmona Danguolė. Tame pat pastate 2017 m. savo grožio saloną „Sophistique“ atidarė viena Gelašvilių dukterų Sofio.
Kai pastate ėmė šeimininkauti V.Gelašvilis, pradėjo kilti aibė klausimų, ar vertingas pastatas nėra niokojamas.
2008-ųjų rudenį paveldosaugos specialistai ėmė nerimauti, kad viešbučio „Atrium“ rekonstrukcija neatitinka paveldosaugininkų iškeltų reikalavimų, nors verslininko atstovai tvirtino visus reikalingus dokumentus ir leidimus turintys.
Iki rekonstrukcijos buvo du įėjimai į pastatą, nes buvo dvi parduotuvės. Užsakovo prašymu, projektuotojai padarė vieną įėjimą vietoj vienos vitrinos.
Už rekonstrukcijos projektą atsakingos įmonės „Elvora“ vadovas Jakovas Mendelevičius tada tikino, kad šis projektas jau suderintas su KPD ir miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriumi. V.Gelašvilis norėjo, kad iš dviejų patalpų būtų viena, todėl ir pakito įėjimo vieta – atsirado įėjimas į rūsį.
Tuomet savivaldybės Kultūros paveldo skyriui vadovavęs Vitas Karčiauskas teigė, kad šio pastato projektų pasiūlymai iš tiesų buvo derinti. „Buvo keli variantai. Galiausiai atsisakyta vieno įėjimo – vietoj jo daroma vitrina. Naujas įėjimas su laipteliais įrengiamas dešinėje pastato pusėje ir gilinamas per sienos storį. Viskas logiška“, – aiškino V.Karčiauskas.
Nors vėliau KPD Vilniaus teritorinio padalinio specialistai įrodinėjo, kad departamento atstovų parašo ant leidimo nėra, todėl būtina pastatui grąžinti buvusią jo išvaizdą, įveikti įtakingo Gruzijos verslininko nepavyko – jis istorinį pastatą pakeitė taip, kaip norėjo.
Savavališkai išvalė rūsį
1996-aisiais V.Gelašvilio įsigytas ir imtas rekonstruoti pastatas jau tada buvo gerokai pakeistas. Pirmiausia uždaryta kiemo arka ir joje įrengtos patalpos: holas ir registratūra. Kieme buvo lauko restoranas, o kiemo gilumoje esančiame mažame pastate, prie kurio vėliau jungti priestatai, buvo kavinė-baras.
V.Gelašvilio nurodymu, po pastatu esantys senoviniai rūsiai išvalyti net nepakvietus archeologų, nors netoli Katedros aikštės esančio pastato požeminėje dalyje galėjo būti rasta daug išskirtinių dalykų.
Už šią savivalę V.Gelašviliui teko susimokėti baudų, bet turtingam veikėjui tai netapo sunkia našta.
1998 m. liepos pabaigoje baigiamą įrengti „Atrium“ viešbutį niokojo ugnis. Gaisrą sukėlė palėpėje dirbę statybininkai. Per gaisrą apdegė 10 kvadratinių metrų stogo dangos ir stipriai aprūko remontuojamos patalpos. Gaisrininkai išardė 40 kvadratinių metrų smilkstančių čerpių. Gaisras kilo montuojant viešbučio kondicionavimo sistemą.
Grįš prie istorinių ištakų
Baigiantis 2019 m. pastatus, esančius Pilies g. 10 ir Pilies g. 10A, V.Gelašvilis pardavė bendrovei „Senamiesčio idėjos“. Sandorio vertė – 4,5 milijono eurų.
Pardavus pastatą, jame nustojo veikti 21 metus ten buvęs viešbutis „Atrium“, Kaukazo virtuvės patiekalų restoranas, savo grožio saloną uždarė ir S.Gelašvili.
„Šiuo metu čia esame numatę paprastojo remonto projektą su patalpų paskirties keitimu iš viešbučio su maitinimu į gyvenamąją su prekyba – planuojame įrengti devynis apartamentus ir keturias komercines patalpas. Būtent tokia – gyvenamoji ir komercinė – pastato paskirtis buvo susiklosčiusi ir istoriškai. Jokių papildomų statinių ar pastatų nestatėme, neregistravome ir to daryti neplanuojame.
Prieš mums įsigyjant šias patalpas tuometis patalpų savininkas pateikė tvarkingus registracijos dokumentus – tai, kad visi įrašai Registrų centre atitinka standartus, pateiktos tvarkingos kadastrinės bylos, nebuvo registruota jokių administracinių pažeidimų, patvirtino ir notarai.
Be to, prieš mums įsigyjant patalpas, įstatymų nustatyta tvarka buvo atliktas patalpų paveldosauginis vertinimas su fotofiksacija. Jo metu visos patalpos, taip pat – ir patalpa stikliniu stogu, buvo užfiksuotos nuotraukose. Vertinimo metu surinktą informaciją gavusios institucijos patvirtino, kad viskas gerai, jokių pastabų pateikta nebuvo“, – teigė bendrovės „Senamiesčio idėjos“ direktorius Paulius Dubickas.
Vis dėlto „Lietuvos rytą“ konsultavę specialistai tvirtina, kad keičiantis pastatų savininkams atliekamas tik formalus pastatų būklės patikrinimas, kad būtų aišku, ką pakeitė naujieji savininkai. Tačiau šią informaciją fiksuoja tik Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyrius ir ji neteikiama derinti jokioms institucijoms.
Paklaustas, kaip pavyko registruoti kavine-baru pavadintą pastatą adresu Pilies g. 10A, jei priežiūros institucijos tvirtina neturinčios statybų leidimo, P.Dubickas teigė, kad pagal bendrovės turimus dokumentus, šios patalpos buvusio savininko yra įregistruotos Registrų centre dar prieš 14 metų – 2007-aisiais.
„Papildomai kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl archyvinių duomenų, išnagrinėjome viešus Kultūros paveldo departamento įrašus. Pavyzdžiui, stiklinis stogelis juose buvo minimas jau 2003-iaisiais, taip pat minimas ir 2011-aisiais šalia kitų saugomų pastato vertybių, o tarp 1999 ir 2007 metų matome net kelis statybų leidimus“, – sakė P.Dubickas.
Tačiau „Lietuvos ryto“ duomenimis, 2003 m. dokumentuose didžiojo kiemo stiklinis stogas minimas kaip laikinas. O 2011 m. dokumentuose minimas stogas yra stogelis virš balkono tik įėjus pro buvusią arką. Tas stogelis buvo nuardytas, pakeista jo kryptis ir nuolydis, tad apie vertingųjų savybių saugojimą negali būti kalbos.
