Nemažai įtarimų kelianti valstybinės žemės sklypo nuoma Melioratorių gatvėje gyvenančius kretingiškius sudomino po to, kai netikėtai paaiškėjo, kad jų kvartale tarp daugiabučių namų įsiterpusiame laisvame žemės sklype numatyta įsprausti keturių aukštų 24 butų namą.
Jį užsimojo pastatyti vienoje rajono gimnazijoje mokytoja dirbanti kretingiškė Dalia Puškorienė.
Tačiau paaiškėjo, kad be jokių statinių esantis gyvenamųjų namų statybai skirtas tuščias valstybinės žemės sklypas nuomojamas dar nuo 1993 metų. Nuo to laiko nuomininkė pagal paskirtį sklypu iki šiol nesinaudojo.
Žemės nuomininkės neliko
Negana to, naujo daugiabučio statybai prieštaraujančių gretimų namų gyventojų atstovė Daiva Zigmantė įsitikinusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba su čia jokios veiklos nevykdžiusia nuomininke sutartį privalėjo nutraukti daugiau nei prieš 20 metų.
Kiek didesnis nei 18 arų ploto žemės sklypas 1993 metų kovą neterminuotam laikotarpiui buvo išnuomotas D.Puškorienės komercinei – ūkinei įmonei „Galėja“, kuri aukcione pasiūlė didžiausią nuomos kainą.
Pagal žemės paskirtį sklypas šiai įmonei buvo išnuomotas gyvenamųjų namų statybai.
Tačiau „Galėjos“ įmonė pradėti ūkinę veiklą šiame sklype nesiskubino, o po ketverių metų 1997 metų kovo pradžioje savininkės sprendimu iš viso buvo likviduota.
Teisininkės išsilavinimą turinčios D.Zigmantės teigimu, pagal Civilinį kodeksą nelikus nuomininko, žemės sklypo nuomos sutartis privalėjo būti nutraukta. Juo labiau, kad iki likvidavimo valstybine žeme nuomininkas nesinaudojo pagal paskirtį.
Savininkė atsibudo po 10 metų
Tačiau praėjus kiek daugiau nei dešimčiai metų – 2007 metų balandį sutartis buvo pakeista: vietoj nebeegzistuojančios „Galėjos“ įmonės nuomininke tapo buvusi jos savininkė ir buvo nustatytas 99 metų žemės nuomos terminas.
Anot civilinės teisės advokato Rimanto Jonyno, sklypo nuomos aukcioną laimėjusią įmonę žemės nuomos sutartyje privatus asmuo pakeisti galėjo tik tuo atveju, jei po likvidavimo jis perėmė individualios įmonės teises ir pareigas. Toks įmonės likvidavimo aktas per 30 dienų privalėjo būti užregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Tačiau tokio įrašo registre nėra. Kokiu pagrindu individualios įmonės turėta valstybinės žemės nuomos teisė atiteko privačiam asmeniui?
Pataisytą sutartį pasirašiusio ir dabar šiose pareigose dirbančio NŽT Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus teigimu, tam pakakę 2007 metais sausį pristatyto D.Puškorienės pareiškimo, kad įmonės prievolės perėjo jai kaip vienintelei savininkei.
„Nebuvo jokių įrodymų, kad įmonės turtinės teisės galėjo pereiti kažkam kitam. Be to, aš negaliu prisiminti visų prieš 13 metų pakeistos sutarties smulkmenų“, – dabar teigia D.Vitkus.
Tai, kad per 10 metų sklypas ir toliau buvo nuomojamas neegzistuojančiai įmonei, skyriaus vedėjui nepasirodė svarbu. Svarbiausia, kad D.Puškorienė visą tą laiką mokėjo už žemės nuomą.
Nuomos sutartis su pažeidimais
Melioratorių gatvės gyventoja D.Zigmantė išsiaiškino dar vieną 1993 metais pasirašytos nuomos sutarties pažeidimą.
Pagal tuo metu galiojusį Vyriausybės nutarimą, naujų žemės sklypų nuomos sutartyse buvo privaloma numatyti, kad per pusantrų metų turi būti atlikti šiuose sklypuose pagal projektą numatomo statyti objekto nulinio ciklo darbai.
Kitaip tariant, valstybė buvo įpareigojusi nuomininką gyvenamojo namo statybai skirtame per pusantrų metų pradėti statybos darbus.
Jei nuomininkas šios prievolės neįvykdo, Vyriausybės nutarimas numatė žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui net negrąžinant sumokėtų mokesčių.
Tokios prievolės 1993 metais su „Galėjos“ įmone pasirašytoje sutartyje nėra. Ar nuomininkė laikėsi Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos, Kretingos rajono žemėtvarkininkai nekontroliavo.
Ar gali būti teisėta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kurioje nėra Vyriausybės nutarimu priimtų įpareigojimų nuomininkui?
D.Vitkaus teigimu, tuomet tokios buvusios visos sklypų nuomos sutartys, tad negalima būtų jų visų laikyti negaliojančiomis.
Žemėtvarkininkams viskas gerai
NŽT Kretingos skyriaus vedėjas pripažino, kad papildomus įpareigojimus naudoti sklypą pagal paskirtį sutartyje buvo galima įrašyti ją taisant 2007 metais.
„Tačiau sutarties sąlygų keitimui būtinas abiejų pusių sutikimas“, – teigė D.Vitkus, nors jo atstovaujamai valstybei turėjo būti svarbu, kad išnuomota žemė nenaudojama 14 metų.
Nuo 2007 metų nuomininke tapusiai D.Puškorienei valstybinės žemės neprireikė dar 13 metų. Nuomojamas tuščias sklypas vasarą dažnai net šienaujamas būdavo tik paraginus savivaldybei.
Tačiau NŽT vis tiek laikosi tos nuomonės, kad nutraukti nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo, nes 1993 metais pasirašytoje sutartyje ir 2007 metais padarytame pakeitime nėra nustatyto termino, per kurį turi būti pastatytas daugiabutis namas išnuomotame žemės sklype.
„Sklypas išnuomotas 99 metams. Vadinasi, nuomininkė turi teisę jį pradėti naudoti net ir šiam terminui besibaigiant“, – savo nuomonę dėstė D.Vitkus.
NŽT įstatymą aiškina ir kitaip
Tačiau kitiems nuomininkams NŽT nėra tokia atlaidi.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose pradėtas nagrinėti NŽT prašymas Šventojoje žemės sklypą iš valstybės nuomojančiai bendrovei „Serenitė“ nutraukti žemės nuomos sutartį.
Prieš šios įmonės nuosavybės teise priklausančių poilsio statinių 2012 metų gegužę valstybė išnuomavo 1,06 hektaro ploto žemės sklypą, tačiau pagal nustatytą būdą nuomininkas žemės sklypo nenaudojo.
Sklypą patikrinęs NŽT specialistas nustatė, kad valstybinė žemė yra apaugusi žole ir krūmais, joje sudėti betoniniai blokai, rasti pamatų fragmentai, gyvenamasis vagonėlis ant ratų.
Prašydama teismo anksčiau termino nutraukti žemės nuomos sutartį NŽT atstovė Virginija Vermontaitė remiasi Civiliniu kodeksu, pagal kurį nuomos sutarties pažeidimu laikytinas daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu.
„Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas gali būti ir tuomet, kai žemės naudojimo laispnis yra menkas, palyginti su tuo, kokio buvo tikimasi pagal sutartį.
Valstybinės žemės nuomos sutarties esminis pažeidimas yra ir tuomet, kai išnuomotame sklype ilgą laiką nevykdoma komercinė ūkinė veikla „, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką NŽT ieškinyje teismui citavo V.Vermontaitė.
Kodėl gi tuomet šių principų NŽT nesilaiko šalia esančioje Kretingoje, kur D.Puškorienei valstybinė žemė jau 27 metus nuomojama sklype nesant net nuosavybės teise valdomų statinių?
Žemės nuomos sutartį panaikinti siekiantys Melioratorių gatvės gyventojai tikisi, kad laisvas valstybinės žemės sklypas bus skirtas statyti automobiliams, kuriems kvartalo daugiabučių namų kiemuose vietos dabar labai trūksta.
Gali parduoti teisę į nuomą
Dar vieno daugiabučio namo statybai prieštaraujantys gyventojai mano, kad NŽT užsimerkia ir į galimą pasipelnymą iš valstybinės žemės nuomos.
Jie įsitikinę, kad nuomininkės vardu daugiabutį iš tiesų stato ir darbus finansuoja viena statybų bendrovė, kuri šiame kvartale jau yra pastačiusi vieną daugiabutį ir savo statybinės technikos dar neišvežusi.
Neseniai vykusiame namo statybos projekto pristatyme kartu su architektais daugiabučio statybą gynė ne sklypo nuomininkė, o šios įmonės vadovas.
„Ar tik neatsitiks taip, kad įkasus pamatus jie bus tariamai parduoti šiai įmonei, kuriai bus perrašyta ir sklypo nuoma. O iš tiesų šitaip įmonei bus parduota teisė nuomoti valstybės žemę“, – savo įtarimais dalinosi D.Zigmantė.
Pati sklypo nuomininkė D.Puškorienė su „Lietuvos rytu“ bendrauti atsisakė, kai vos tik išgirdo apie ką bus kalbama. ˙
