„Gauname anoniminius laiškus, kurie adresuoti ir PRP direkcijai, ir Aplinkos ministerijai. Norintieji visai šalia rezervato esančio Šaipių kraštovaizdžio draustinio vystyti privačių, gyvenamųjų namų kvartaliuką prašo išnaikinti Plocio ežero pakrantėse gausiai įsikūrusius kormoranus.
Esą jų skleidžiamas garsas kelia didžiulį diskomfortą ir tiesiog trukdo gyventi bei plėtoti verslą. Tačiau juk jie žinojo, kurioje vietoje įsigijo sklypus. O kormoranų kolonijos draskyti tiesiog teisiškai negalima, nes šie paukščiai įsikūrę, veisiasi, gausiai lizdus suka griežtai saugomoje teritorijoje – rezervate“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo PRP ekologas Erlandas Paplauskis.
Jis informavo, jog neseniai Klaipėdos apygardos teismas panaikino Apylinkės teismo sprendimą, pripažinusį abejonių sukėlusius faktus dėl naujų statybų kitapus Plocio ežeriuko, mat buvo bandoma įrodyti buvusios sodybos egzistavimo prieškariu faktą. Žinia, nauja statyba draustinyje nėra galima: tik atkuriamoji.
Išgaudo grundalus
Jūrų krankliais arba juodaisiais vikingais vadinami didieji kormoranai arčiausiai Baltijos jūros Lietuvoje tyvuliuojantį Plocio ežeriuką pamėgo prieš šešetą-septynetą metų. Iš pradžių šie žuvėdai paukščiai pakrantės medžiuose tik ilsėdavosi, nakvodavo, tačiau prieš ketvertą metų ėmė rastis ir lizdų.
Sparnuočiai pamėgo šią vietą dėl netoliese esančio labai gausaus mitybos šaltinio (Baltijos jūros) ir palyginti ramios, žmonių nelankomos aplinkos. Skaičiuojama, jog dabar tiek šiaurinėje, tiek pietinėje ežero pakrantėse peri arti 2,5 tūkst. šių paukščių.
Minėti sparnuočiai pasižymi viena gana nemalonia savybe: misdami tik žuvimi, savo ekskrementais naikina sveikus medžius, kurie nudžiūva. Taip yra dėl to, kad išmatose gausu fosforo rūgšties.
„Vasarą visa aplinka tikrai dvokia. Net dviratininkai, riedėdami pro Plocio ežeriuką ar apsilankydami paukščių stebykloje, rauko nosis. Bet taip jau yra.
Tie paukščiai dažnai demonizuojami, vis dėlto taip mąstyti negalima: jie yra ekosistemos, gamtos dalis. Nei blogi, nei geri.
Kormoranai turi savo vaidmenį reguliuojant mūsų Baltijos jūros priekrantės ekosistemą. Pavyzdžiui, masiškai gaudo invazines ir labai agresyvias žuvis juodažiočius grundalus, dar vadinamus grundalais rubuiliais. O pastarieji yra tikras blogis: jie naikina vietinių žuvų mailių, ryja vertingųjų strimėlių, menkių ikrus, gaudo midijas. Šie moliuskai mūsų jūroje atlieka tarsi vandens filtravimo funkciją, tad sumažėjus midijų jūra tampa labiau užteršta“, – teigė ekologas.
Pastebėta, kad didžiųjų kormoranų racioną net 90 proc. sudaro būtent grundalai. „Ten, kur kormoranai nesiveisia, nemedžioja, šių invazinių žuvų populiacija – gerokai didesnė. Pavyzdžiui, Šventojoje. Tad grundalų nevaldomas plitimas išbalansuoja visą vietinę jūros ekosistemą.
Todėl net kalbų negali būti apie tai, kad kormoranų kolonija ir dar rezervate dėl kažkieno įgeidžių, egoistinių paskatų galėtų būti naikinama. To niekada nebus.
Patys žinojo, kur sklypus įsigijo, kur namus norėjo statyti, kur verslą plėtoti, todėl visi skundai yra nepagrįsti“, – reziumavo E. Paplauskis.
Bylą laimėjo
PRP direkciją neseniai pasiekė Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, susijęs su bandymu statyti šalia Plocio ežero, Šaipių gamtiniame rezervate, dar vieną sodybą. „Aukštesnės instancijos teismas naikina Apylinkės teismo sprendimą, pripažinusį daugiau negu abejotinus faktus, neva įrodančius sodybos buvimo faktą“, – paskelbė PRP direkcija socialiniame tinkle.
„Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvusios sodybos buvimo faktas yra įrodytas, nes tokiam faktui konstatuoti byloje nepateikti istoriniai-archyviniai dokumentai, neįrodyta, kad sodyboje yra išlikę buvusių sodų liekanų, kitų priklausinių laikotarpiu nuo XX a. pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas“, – rašoma teismo sprendime.
Kitaip tariant, bandymai statytis namus ten, kur jų anksčiau nebuvo ir galimai fiktyviai įrodinėjant neegzistavusių sodybų buvimą, bliūkšta.
PRP direkcija savo oficialioje socialinio tinklo paskyroje rėžė dar drąsiau.
„Yra atvejų, kai archeologai teigia buvus sodybą draustinyje, remdamiesi rasta šuke. Yra atvejis, kai įrodymui buvo pasitelkta visai kitoje vietoje buvusi sodyba klastojant kartografinę medžiagą. Pirmąją bylą apylinkės teisme direkcija buvo jau pralaimėjusi.
Tikrieji istorikai, ekspertai, negailėdami laiko dirba, kad demaskuotų diletantiškai dirbančius komercinėje arheologijoje, lengvai pamatančius įrodymus visur, kur tik reikia, mokslinius metodinius principus interpretuojančius itin laisvai“, – rašoma žinutėje.
Priminta, jog draustiniuose galima atkurti buvusias sodybas tik įrodžius juridinį buvusios gyvenamosios sodybos faktą teisme. Tam gali pasitarnauti archeologų išvados.
„Prie jūros esantis Plocio ežerėlis lyg masalas traukia norinčius pasipelnyti iš prekybos nekilnojamuoju turtu, norinčius gyventi išskirtinėje vietoje, todėl čia pasipylė „archeologų įrodymai“, kad netoliese buvo krūva sodybų. Tai grėsmė Šaipių kraštovaizdžio draustiniui“, – reziumuoja PRP atstovai.
