Žaliakalnyje, renkant parašus prie kultūros paveldo statinio, nusidriekė didelė laukiančiųjų eilė. Iš kitų laikinosios sostinės rajonų ir net sostinės atvykę žmonės pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.
Garsiam politikos ir visuomenės veikėjui, nepriklausomybės kovų savanoriui, Steigiamojo Seimo nariui Petrui Ruseckui (1883–1945) priklausiusi vila buvo pradėta griauti praėjusios savaitės viduryje, tačiau labiausiai konstrukcijos buvo pažeistos šeštadienį – išdraskytas stogas, sienos priminė vaizdus po bombardavimo.
Buldozeris riaumojo net po to, kai Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos (griovimo) aktą ir dabartinį pastato savininką Artūrą Dankovskį įpareigojo nevykdyti griovimo darbų.
Nebuvo gavęs leidimo
Privačiai firmai vadovaujantis A.Dankovskis įtikinėjo, jog jam nereikia leidimo griauti vilą, tačiau šiuos žodžius kategoriškai paneigė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak S.Rimo, šis pastatas yra priskirtas 4-ajai (aukščiausiai) kultūrinės vertės kategorijai, todėl jis atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
Be to, vila stovi Žaliakalnio kultūriniame draustinyje – saugomoje kultūros paveldo vietovės teritorijoje, kurią planuojama įtraukti į UNESCO sąrašą.
Todėl turėjo būti gautas griovimą leidžiantis dokumentas, šiuos planus reikėjo suderinti su paveldosauga.
Veiksmai – ciniški ir įžūlūs
Statybos inspekcija pastato šeimininko veiksmus pavadinimo ciniškais ir įžūliais.
„Gavę išvadas, kad griaunamas objektas yra kultūros paveldo statinys, reagavome nedelsiant ir savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus surašėme tą pačią dieną.
Deja, bet akto surašymo dieną kultūros paveldo statiniui jau buvo padaryta didelė žala. Apmaudu, kad paveldosaugos institucijos ne tik, kad šio statinio neįtraukė į kultūros vertybių registrą, bet ir žalą galėjusių užkardyti veiksmų nesiėmė anksčiau“, – teigė Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Statybos inspekcijos išplatintame pranešime teigiama, jog už kultūros paveldo statinio savavališką griovimą statytojui gresia bauda iki 6 tūkst. eurų, o už nepranešimą apie statybos darbų pradžią – iki 300 eurų siekiančios baudos. Rangovo laukia iki 15 000 eurų bauda.
Naujasis savininkas vilą įsigijo 2015 metais iš privataus asmens.
Ekspertizės sukėlė įtarimų
Šiuolaikišką gyvenamąjį namą vietoje tarpukario šviesuoliui priklausiusios vilos pasistatyti ketinantis A.Dankovskis bandė remtis 2015 metais atlikta nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės Dianos Pikšrienės ekspertize, pagal kurią pastatas esą neturi vertingųjų savybių ir yra avarinės būklės.
Remiantis šia ekspertize, Kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė neįtraukti pastato į saugomų kultūros vertybių registrą.
„Šioje ekspertizėje – daug netiesos, kaip ir kitose ekspertizėse, kur rašoma apie avarinę būklę.
Pats lankiausi šiame name maždaug prieš 6 metus, kai jis priklausė kitam savininkui – jis buvo puikios būklės. Akivaizdu, jog ekspertizės surašytos taip, kaip buvo naudinga užsakovui.
Tai, kad pastatas neįtrauktas į kultūros vertybių registrą, jokiu būdu nereiškia, jog jį galima griauti.
Ketvirtoji kultūrinės vertės kategorija yra pati aukščiausia. Šiam statiniui ji niekada nebuvo panaikinta. Be to, vila priklauso paveldosaugos teritorijai“, – tvirtino architektas A.Karalius.
Naujienų portalui lrytas.lt rengiant straipsnį, su A.Dankovskiu susisiekti nepavyko nei internete nurodytu jo vadovaujamos įmonės telefonu, nei elektroniniu paštu.
Savaitgalis pasirinktas neatsitiktinai?
„Vandalizmas. Visiškas įstatymų ir institucijų nepaisymas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasipiktinimo neslėpė A.Karalius, šeštadienį pats atskubėjęs į statybvietę ir su bendraminčiais stabdęs buldozerių savivalę.
Tą pačią dieną aplinkosaugininkai įteikė reikalavimus statytojams nutraukti darbus mėnesiui – per šį laikotarpį statytojas privalės pateikti griovimus leidžiantį dokumentą, o jei ne, negalės tęsti darbų ir turės užsiimti atstatymo darbais.
Griovimo darbai prasidėjo dar trečiadienį. Vietos bendruomenės atstovai apie juos skubiai pranešė atsakingoms institucijoms.
Tačiau griovimo darbai tęsėsi ir ketvirtadienį, ir šeštadienį, nors Statybos inspekcija penktadienį surašė savavališkos statybos aktą.
Pasak architekto A.Karaliaus, Statybos inspekcija iki šeštadienio nesugebėjo informuoti policijos apie tai, kad griovimas – nelegalus, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo.
Manoma, jog savaitgalį griovimas pratęstas neatsitiktinai, nes dauguma tarnybų savaitgalį nedirba.
Aiškinimai – klaidingi
„Darbų vykdytojas neprisistatė, nenurodė savo firmos, nepateikė jokių statybą leidžiančių dokumentų“, – stebėjosi architektas A.Karalius.
Šeštadienį buvo iškviesti policijos pareigūnai, budintys aplinkosaugininkai. Nepaisant savaitgalio, atvyko ir savivaldybės atstovai.
Skubiai atvažiavęs Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas įpareigojo nutraukti darbus, įžvelgęs aplinkai keliamą pavojų.
„Savininkas sakė, jog pagal Statybos įstatymą tokį statinį esą galima griauti neturint jokio leidimo, tačiau tai yra klaidingas aiškinimas“, – portalui lrytas.lt pasakojo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S.Rimas.
„Kuo daugiau statytojas griautų, tuo labiau paskui jam tektų atstatinėti“, – pastebėjo K.Šumskas.
Po tarnybų apsilankymo darbai sustojo, tačiau dar nežinia, kaip įvykiai klostysis artimiausiomis dienomis.
Stebino policijos reakcija
A.Karalių nustebino vangi policijos pareigūnų reakcija.
Pasak architekto, šeštadienį jie buvo kviečiami du kartus, teko laukti apie valandą.
„Pirmą kartą policija tik stabtelėjo, bet nuvažiavo toliau.
Antrą jie daugiau nei valandą kamantinėjo savivaldybės atstovą S.Rimą, tikrino jo dokumentus, tačiau net nepriėjo prie statybininkų, netikrino jų dokumentacijos“, – nuostabos neslėpė A.Karalius.
