Šimtamečių pastatų Klaipėdoje griovėjai nebus teisiami – ikiteisminis tyrimas dėl didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės vertės turinčių vertybių sunaikinimo nutrauktas. Tačiau jiems teks atlyginti žalą.

Klaipėdos senamiesčiui padarytą žalą paveldosaugininkai įvertino daugiau kaip 854 tūkst. eurų.

Jei buvusių namų savininkai atsisakys atkurti pastatų būklę ir atlyginti žalą, Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipsis į teismą su šimtatūkstantiniu civiliniu ieškiniu.

Slėpė po spalvingu tentu

Pernai rugpjūtį senamiestyje, Daržų gatvėje, buvo nugriautas 1773 metais statytas namas. Jis turėjo vėlyvojo baroko stiliaus bruožų, kurie buvo būdingi to laiko gyvenamiesiems namams.

Kažkada pirmajame aukšte veikė paštas, kituose aukštuose gyveno žmonės.

Kad šis namas senamiestyje griaunamas, nebuvo paprasta pastebėti – jis visas buvo apdengtas nepermatomu tentu, ant kurio išpaišyti spalvingi namo fasadai.

Vėliau paaiškėjo, kad po tentu nieko nebeliko. Dabar ir pats tentas baigia subliūkšti.

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad namo savininkai taip elgtis negalėjo, nes pagal patvirtintą projektą buvo numatyta namą restauruoti ir kapitališkai remontuoti.

Namo savininkai tikino, kad visos vertingos detalės – plytos, medinės konstrukcijos, metalo dirbiniai yra išsaugoti ir bus panaudoti.

Subyrėjo lyg kortų namelis

Panaši istorija nutiko ir Didžiojoje Vandens gatvėje.

1890 metais statytas namas – nugriautas, nors jį buvo leista tik kapitališkai remontuoti ir restauruoti.

Griuvėsių krūva virto ir šalia stovėjęs pastatas.

Savininkų teigimu, pradėjus darbus ir pajudinus vieną pastato sieną viskas subyrėjo kaip kortų namelis.

Pilietiški klaipėdiečiai degė atminimo žvakutes prie šių pastatų, paveldosaugininkai piktinosi.

Jie tikino, kad niekas neleido tų pastatų griauti – buvo išduoti rekonstrukcijos leidimai.

Departamento specialistai esą bandė stabdyti pradėtus griovimo darbus, bet į tai niekas nereagavo.

Vadovaudamasis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu KPD kreipėsi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Paveldosaugininkai patirtą žalą įvertino 854 196 eurais – nuo jos dydžio priklausytų ir griovėjams skirtina bauda.

Turi atkurti buvusią būklę

Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad šie trys pastatai patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios vertybės – Klaipėdos senamiesčio – teritoriją, tačiau patys jie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Anot paveldo sargų, Daržų gatvėje nugriautas namas turėjo vertingųjų savybių – tai tūris, kapitalinės sienos, raudonų keraminių plytų mūro sienos konstrukcijos, buvo sudarkytas akmenų su plytų priemaiša pamatas ir tinkuotas cokolis.

Šiam pastatui padaryta 700 tūkst. eurų žalos.

Nugriovus du namus Didžiojoje Vandens gatvėje žala siekia maždaug 154 tūkst. eurų.

Departamentas išsiuntė pastatų griovėjams pasiūlymus atkurti iki griovimo buvusią pastatų būklę ir atlyginti žalą.

Iniciatyvos ėmėsi architektas

„Dalis namo, stovėjusio Daržų gatvėje, buvo statyta XVIII amžiuje, kitos sienos pristatytos iš silikatinių plytų, tačiau šį kultūros paveldo objektą naujai apdengus čerpių stogu, jo būklė buvo dar visai nebloga.

Pastatas priklausė keliems savininkams, jie jau buvo pasiruošę tvarkybos darbų projektą, ketino namą restauruoti.

Tačiau šio namo kieme menką nuosavybę – mažą namą – turintis architektas įkalbėjo kitus suteikti jam visus įgaliojimus vykdyti tvarkybos darbų projektą.

Šis pilietis turėjo iš mūsų gauti tvarkybos darbų leidimą, tačiau nesulaukęs atsakymo namą aptvėrė, apdengė tentu ir nugriovė. Kai mes sužinojome, kas vyksta, viduje jau darbavosi traktorius“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad viena namo savininkių buvo sudariusi sutartį su rangovu dėl namo griovimo.

 

Visų trijų nugriautų namų savininkai iki spalio 12 dienos KPD Klaipėdos skyriui turi pateikti statybos-tvarkybos projektinius pasiūlymus su preliminariais sprendiniais ir darbų sąmata, turi nurodyti konkrečius terminus, kada ketina atlikti atkūrimo darbus ir atlyginti žalą.

Jei tai nebus padaryta savanoriškai, departamentas su civiliniu ieškiniu kreipsis į teismą.

Griūva dar vienas šimtametis namas

Klaipėdiečiai nerimauja ir dėl K.Donelaičio gatvėje stovinčio šimtamečio namo (nuotr.) – baiminamasi, kad jo neištiktų toks pat likimas.

Žmonėms atrodo, kad jau keletą metų specialiai vilkinami jo rekonstravimo darbai – neva laukiama, kol visiškai sugrius, o tuomet nebeliks ir problemos.

XIX amžiaus antrojoje pusėje statytas mūrinis namas su išlikusia fasado architektūra primena, kokie statiniai Klaipėdos centre kažkada buvo statomi butų nuomai.

Šio pastato ir šalia jo esančio žemės sklypo savininkė – Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė ir dvi jos dukterys.

Neseniai gindamas viešąjį interesą Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad šalia senojo namo, kuriuo niekas nesirūpino, išaugęs bene dvigubai didesnis priestatas turi būti nugriautas.

I.Šakalienė tikriausiai skųs teismo sprendimą aukštesniajai instancijai, o kol vyks teismo procesas, šimtametis namas gali visiškai susmegti, mat stogas jau įdubo.