Nedidelę tvirtovę primenantis pastatas, kurio viduje – daugeliui šalies gyventojų net neregėta aplinka. Toks įspūdis susidaro pirmą kartą apsilankius Kačiūniškėje (Kauno r.) esančiame Kauno mero Visvaldo Matijošaičio dvare. 

Šeimininkas pagaliau sutiko atverti savo valdų duris ir papasakoti, kaip griūvantis statinys pavirto prašmatniu būstu. 

Prie kelio iškilo kryžius

Naujausias statinys valdų prieigose – medinis kryžius. Kitą kryžių V.Matijošaitis yra pastatęs gimtuosiuose Vičiūnuose Kaune. Visai netoliese įrengtos vietos kapinaitės. 

Norint pasiekti dvarą šeimininkams tenka maždaug 1,5 kilometro važiuoti žvyrkeliu. Iki Kauno centro kelionė užtrunka tiek pat kiek ir iš Vičiūnų – apie 15 minučių. 

„Žvyrkelis nėra prastas, „Porsche“ išvažiuoja“, – kalbėjo šeimininkas. Vis dėlto jam keista, kad Kauno rajono savivaldybė nepasirūpino išasfaltuoti kelio iki kapinių. 

V.Matijošaičio viešniomis tapo ir keturios Kaune įsikūrusios vienuolės benediktinės, kurios atvyko apžiūrėti buvusių vienuolyno valdų. 

Pajuto ypatingą dvasią

„Pastatas, kuriame gyveno vienuolės, išsiskiria ypatinga dvasia“, – kalbėjo Kauno meras. Jis tikino net negalintis išskirti, kuris būstas jam mielesnis – Vičiūnuose ar Kačiūniškėje.

„Vičiūnuose gyvena vaikai, anūkai. Čia daugiau erdvės, tačiau daugiau ir darbo“, – kalbėjo V.Matijošaitis. Meras juokavo, kad svarbiausia jo užduotis  – keisti perdegusias elektros lemputes. 

Kai pavasarį šalyje buvo paskelbtas karantinas, Kauno meras dvare su drauge Loreta Stonkiene praleido apie tris mėnesius. 

Prie dvaro išsirikiavę svečiai pabandė atkartoti 1933 metais darytose nuotraukose užfiksuotus vaizdus. Juose įamžintos ir tuo metu čia gyvenusios vienuolės benediktinės.

 

Apleistą Kačiūniškės dvarą V.Matijošaitis aukcione už 93 tūkst. eurų įsigijo prieš trejus metus. Erdvius trijų aukštų rūmus supa beveik 2 hektarų žemės sklypas. 

Pastatas iškilo 1929-aisiais, jame gyveno vienuolės benediktinės, o buvusiose jų celėse meras įrengė 13 kambarių, 5 vonios kambarius.

Bokštas - romantikams

Ant sienų pakabinta daugybė senų nuotraukų. Jos darytos dar tuomet, kai pastate gyveno vienuolės. Sienas puošia šeimininko ir jo bičiulių sumedžiotų laukinių žvėrių ragai. 

Pastatui šildyti naudojamas skystasis kuras. 

Pro pastato langus atsiveria įspūdingas vaizdas, kuris ir įkvėpė V.Matijošaitį atverti piniginę šiam pirkiniui. Kita itin romantiška vieta – bokšto viršus.

Rekonstrukcija truko daugiau kaip dvejus metus, o jos sąmata galėjo siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Darbų eigą visą laiką prižiūrėjo mero draugė L.Stonkienė. 

„Pastatą buvau ne kartą matęs iš išorės ir jis iš išorės man pasirodė labai gražus“, – pasakojo Kauno meras. Jam pastatas itin gražiai atrodo žvelgiant iš kitos Nevėžio pusės. 

L.Stonkienė pridūrė, kad pasirinkimą lėmė ir neįprasta pastato istorija. 

Gailisi pasitikėjęs

Nepavyko išvengti ir nesklandumų dėl paveldui priskiriamų statinių – perstatyto svirno, namo detalių. Dėl pažeidimų statyboms vadovavusiam žmogui buvo skirta bauda. Dėl jos dar vyksta teisinis ginčas.

„Tenka apgailestauti, kad patikėjau kultūros paveldo specialistų patikinimu, kad viskas daroma nenusižengiant teisėms“, – kalbėjo V.Matijošaitis. Jis žadėjo sumokėti baudą, jeigu toks sprendimas būtų galutinis.

Rekonstrukcija vyksta ir vienuolių benediktinių valdose Kauno senamiestyje. Vien šiemet Kauno savivaldybė skyrė 90 tūkst. eurų vieno pastato pamatams sutvirtinti.

Vėliau bus remontuojamos sienos, stogas. Pastatą ketinama naudoti sielovados reikalams.