Skandalingųjų Palangos dušinių savininkams samdytis advokato nėra reikalo. Stropia jų gynėja tapo Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri, nepaisydama akis badančių faktų, jau antrą kartą pakartojo – didžiulis pastatas kopose iškilo teisėtai.

Kodėl visuomenės interesų gynėja turinti būti prokuratūra taip ištikimai gina pajūrio juostoje, Palangos kopose, atsiradusį pastatą?

To niekaip negali suprasti teisininkai, žinantys, kaip prokurorai nėrėsi iš kailio reikalaudami, kad Juodkrantėje būtų nugriautas žuvies restoranas, o Druskininkuose – vadinamasis Vijūnėlės dvaras.

Atsibunda tik po rašinių

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė antrą kartą atkakliai teigė nematanti jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso priemones.

Nors tuos pačius Nekilnojamojo turto registro dokumentus vartę didelę praktiką turintys kiti teisininkai neabejoja – neva rekonstruotų dušinių pastatas Baltijos jūros pakrantėje atsirado neteisėtai ir šiurkščiai pažeidžiant Pajūrio juostos įstatymą.

Maža to – už kai kurių keistų dokumentų atsiradimą Nekilnojamojo turto registre ir įtartinų sprendimų priėmimą prokuratūra kai kam turėtų iškelti ir baudžiamąsias bylas.

Tik po „Lietuvos ryto“ publikacijų šia statyba susidomėjusi priversta prokuratūra pernai gruodį nutarė, kad kopose vietoj sovietmečiu buvusių dušinių prabangi vila iškilo teisėtai.

Savo sprendimu prokurorė E.Rutkauskaitė nesuabejojo ir antrą kartą, kai dienraščio tyrimas atskleidė aplinkybes, jog beveik prieš 30 metų dušinės buvo nugriautos, o jų vietoje savavališkai buvo pradėta statyti plastinės chirurgijos klinika. Todėl 2014 metais rekonstruoti jau nebuvo ko.

Suabejojo ir kurorto meras

Po publikacijos Palangos meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas patikrinti laikraštyje nustatytus faktus.

„Jei būtų mano valia ir jei aš galėčiau, pats atsisėčiau prie buldozerio vairo ir šį pastatą sulyginčiau su žeme“, – dar birželį viešai buvo pareiškęs Š.Vaitkus.

Jis teigė, kad pajūrio juosta, kurios Lietuva ir taip turi nedaug, negali būti užstatyta.

Apie naujus faktus išgirdęs Š.Vaitkus buvo griežtas: „Nustačius, kad šis pastatas iškilo neteisėtai, teks naikinti ne vieną procedūrinį sprendimą ir privatų sandorį. Be to, kas nors turės atsakyti ir už pateiktų duomenų suklastojimą.“

Po kiek laiko prašydama ginti viešąjį interesą į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija ir jos teisininkas advokatas Rimantas Jonynas surinktais dokumentais pagrindė, kad leidimas rekonstruoti dušines yra išduotas neteisėtai.

Statytoją išteisino

Bet po daugiau nei du mėnesius trukusio tyrimo Klaipėdos apygardos prokuratūra pareiškė jokių teisės aktų pažeidimų nenustačiusi.

Kaip teigiama prokuratūros pranešime, 2014 metais savivaldybės išduotas leidimas rekonstruoti dušines buvęs 2007 metų rudenį čia pradėtų statybų tąsa.

Nustačius, kad ankstesnis objekto savininkas Palangos verslininkas Kęstutis Gecas šiame sklype neteisėtai pradėjo statyti viešbutį, 2012 metais teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinius ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus.

Prokuratūros teigimu, įvykdžius šiuos reikalavimus 2014 metais išduotas statinio rekonstrukcijos leidimas įteisino 2007 metų spalį pradėtus statybos darbus.

Įteisino savavališką statybą

Advokato R.Jonyno nuomone, vertindama šias aplinkybes prokuratūra padarė klaidingą išvadą.

Prieš 13 metų dušinių vietoje buvo pradėta nauja statyba, kuri buvo pripažinta neteisėta. Teismas įpareigojo statytoją per dvejus metus ją įteisinti – naujai statybai Pajūrio juostoje gauti Vyriausybės pritarimą.

Tai ir buvo daroma, tačiau Vyriausybės posėdžiui rengti dokumentai įstrigo Aplinkos ministerijoje – susizgribta, kad naujo viešbučio statyba pajūrio juostoje negalima, nes įstatymas čia draudžia gyventi net ir laikinai.

Tuomet ir griebtasi rekonstrukcijos, kuriai Vyriausybės pritarimo nebereikia ir užtenka savivaldybės leidimo.

„Kaip rekonstrukcija galėjo virsti buvusios naujos statybos tąsa?“ – klausė R.Jonynas.

Anot teisininko, per dvejus metus taip ir negavus Vyriausybės pritarimo naujai statybai pajūrio juostoje teismo įpareigojimas iš viso buvo neįvykdytas.

Tokiu atveju privalėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai – išardytas kopose išbetonuotas rūsys, nugriauta virš jo suręsta būsimo pastato konstrukcija ir tik tuomet buvo galima kreiptis į savivaldybę prašant dušinių rekonstrukcijos leidimo.

Nemato įstatymo pažeidimo

R.Jonyno įsitikinimu, prokuratūra neatsakė į esminį klausimą – kokiam Pajūrio juostos įstatyme nurodytam tikslui skirtas šis pastatas.

Pasak teisininko, jo neišgelbės net ir ruošiama įrengti paveikslų galerija, nes nėra būtinybės tokiam objektui atsirasti valstybės akylai saugomoje pajūrio juostoje.

„Kokia šiame pastate su poilsiautojų aptarnavimu susijusi konkreti veikla bus vykdoma – spręs jo šeimininkai“, – Klaipėdos apygardos prokuratūros pranešime cituojama prokurorė E.Rutkauskaitė.

Su tuo nenori sutikti R.Jonynas: „Pajūrio juostos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio prokuratūra negali aiškinti savaip. Nuo konkrečios veiklos, kuri turėjo būti aiškiai įvardyta dar projektavimo stadijoje, ir priklauso, ar šis pastatas iš viso galėjo atsirasti šalia jūros.“

Išbetonuotą rūsį užmaskavo

Be to, sprendžiant iš paskelbto pranešimo, prokuratūra neįvertino šio sklypo savininkų suveltos painiavos.

Dušinių pamatų liekanos, kurių jau nebuvo likę 2008 metų sklypo kadastro byloje, visą laiką išliko įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Prieš tai šioje vietoje išbetonuotam būsimojo pastato rūsiui buvo suteiktas kitas kadastro numeris, tačiau šis objektas į registrą taip ir nebuvo įrašytas.

Prieš penkerius metus K.Gecas turtingai klaipėdietei Natalijai Zolotnitckajai pardavė du nekilnojamojo turto objektus – faktiškai neegzistuojančių dušinių likučius ir perleido visas teises į formuojamą rekreacinį pastatą su poilsio aptarnavimo patalpomis.

Pagal Notariato įstatymą, nebuvo galima tvirtinti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto – rūsio ir pastato karkaso perleidimo kito asmens nuosavybėn.

Įdomu, kad N.Zolotnitckajos nupirktas ir į Nekilnojamojo turto registrą neįrašytas rūsys dingo ir iš kadastro bylos, o šio rūsio pagrindu vilos statyba buvo tęsiama kaip nesančių dušinių rekonstrukcija.

Prašymai – vienu adresu

Generalinei prokuratūrai prašymą dėl viešojo intereso gynimo įteikusiai Nekilnojamojo turto vartotojų asociacijai taip ir liko neaišku, ar prokurorės E.Rutkauskaitės nutarimas apima ir jų prašymą.

Paties nutarimo tekstą pareiškėja Palangos savivaldybė jau yra gavusi, tačiau asociacija jokio prokuratūros rašto nesulaukė.

„Ar tai reiškia, kad prokurorė E.Rutkauskaitė vykdo trečiąjį tyrimą pagal mūsų prašymą?“ – gūžčiojo pečiais asociacijos teisininkas, kurį Generalinė prokuratūra buvo informavusi, kad jų prašymas persiųstas į Klaipėdos apygardos prokuratūrą E.Rutkauskaitei.

R.Jonynui iš viso nesuprantama, kodėl visuomenės reakciją sukėlusioje byloje visi prašymai siunčiami tai pačiai prokurorei, kuri dar 2019 metų gruodį jau buvo nusprendusi, kad ši statyba yra teisėta.

Teisininko įsitikinimu, būtų objektyviau, jeigu naujai atskleistas aplinkybes įvertintų kitas prokuroras: „Vijūnėlės dvaro atveju viešąjį interesą gynė Generalinė, o ne apygardos prokuratūra.“

Nutarimą ruošiasi skųsti

R.Jonynas teigė, kad net ir nesulaukus išsamaus prokurorės nutarimo jį būtų galima skųsti vertinant vien iš prokuratūros pranešime išdėstytų motyvų.

Galimybę apskųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą svarsto ir Palangos savivaldybė.

„Dar nebuvo laiko perskaityti penktadienį atsiųstų 12 puslapių. Įvertinę juose nurodytus motyvus apsispręsime, ar su jais galime sutikti“, – pirmadienį „Lietuvos rytui“ teigė kurorto meras Š.Vaitkus.

Tiesa apie statybą – tik popieriuje?

Pastatas Palangoje, Meilės alėjoje 26, įvairių tarnybų dėmesio jau buvo sulaukęs 2008-aisiais, kai aplinkos ministru dirbo Artūras Paulauskas.

Jo teigimu, jau tada, kai Meilės alėjoje buvusius dušus nusipirkęs savininkas pradėjo statybos darbus, buvo akivaizdu, kad statomas gyvenamasis namas.

Taip atrodo ir dabar. „Dokumentuose gal šis pastatas ir atitinka paskirtį, tačiau ir iš tuomečio projekto, ir iš to, kaip jis atrodo dabar, akivaizdu, jog tai – ne dušai. Įdomiausia bus, jog popieriuje matysime dušines ar panašios paskirties pastatą, o realybėje – visai kitką“, – kalbėjo A.Paulauskas.

Prieš statybas šioje Palangos vietoje ilgai kovojusį politiką stebina vakarykštis prokurorų sprendimas, esą viskas padaryta pagal įstatymus: „Visi mato, kas ten stovi, ir visiems kelia juoką. Jeigu tai dušinės ar panašios paskirties pastatas, vadinasi, poilsiautojai gali užeiti ir pasinaudoti jame teikiamomis paslaugomis. Tačiau apie pastato paskirtį reikia galvoti prieš išduodant statybos leidimus.“

A.Paulauskas prisiminė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo surašiusi savavališkos statybos aktą, bet tuo metu vienas turtingiausių Palangos verslininkų Kęstutis Gecas įsivaizdavo, kad jis gali viską.

Daugiau nei prieš dešimt metų jam palanki buvo ir vietos savivaldybė, bet statybas pavyko sustabdyti. A.Paulauskas tuomet kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri už tokią savivalę verslininkui buvo iškėlusi bylą.

A.Paulauskas prisiminė, kad sustabdyti statybos darbus nebuvo lengva, – ministrui vis teko raginti Klaipėdos statybos inspekcijos darbuotojus.

Statybos šioje zonoje galėjo būti leidžiamos tiktai Vyriausybės nutarimu, kurio, A.Paulausko teigimu, tikrai nebuvo.