Prieš porą savaičių pateikus šį klausimą svarstyti miesto tarybai pečiais gūžčiojo ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie valdantieji.
Politikai čiupo savivaldybės valdomų „Kauno vandenų“ pasiūlytą pirkinį ir pasiruošę už jį sumokėti daugiau kaip 1 mln. eurų, nors šie pinigai nebuvo numatyti šių metų savivaldybės biudžete, o karantinas ir visą pasaulį kaustanti pandemija smarkiai sumažino įplaukas.
Dar keisčiau, kad niekas tarybos posėdžio metu nesugebėjo deramai paaiškinti, kodėl miesto savivaldybei prireikė šių statinių.
Galbūt Kauno valdžia į Statybininkų gatvę sumanė perkelti pagrindinę savivaldybės būstinę? O gal Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabūgo, kad pastatai ir įspūdingo dydžio žemės sklypas neišsprūstų iš jo rankų?
V.Matijošaičio šeimos valdoma „Vičiūnų grupė“ Karaliaus Mindaugo prospekte neseniai atidarė įspūdingo dydžio verslo centrą „Magnum“.
Galbūt Statybininkų gatvėje jau brandinamas planas statyti „Magnum-2“?
Didžiausia vertybė – sklypas
Jeigu neatsiras nenumatytų kliūčių, Kauno savivaldybės nuosavybėje atsidurs nenaudojamas 1,88 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties pastatas, 5 garažai, apleista degalinė ir dar keli teritorijoje esantys nedideli statiniai, kurie iškilo 1969 metais.
Visi jie stovi maždaug 1 hektaro ploto valstybei priklausančiame žemės sklype.
Pagal 2017 metų rugsėjį valstybės įmonės Registrų centro specialistų atliktą turto vertinimą šio Statybininkų gatvės 12-uoju numeriu pažymėto nekilnojamojo turto vertė siekia 1,089 mln. eurų.
Būtent tokią pinigų sumą Kauno savivaldybė sumokės jos valdomai bendrovei „Kauno vandenys“.
Kartoja nesibaigiančią mantrą
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas Kauno tarybai pateiktame aiškinamajame rašte nurodė, kad „Kauno vandenys“ kelis kartus bandė parduoti šį turtą, tačiau nesėkmingai.
D.Valiukas svarstė, kad erdvus kiemas iš pradžių bus naudojamas miesto priežiūrai skirtai technikai laikyti, vėliau bus ieškoma būdų panaudoti statinius – galbūt pritaikant juos neformaliojo ugdymo, bendruomeninei, kultūrinei ir panašiai veiklai.
Skyriaus vedėjas pripažino, kad nei pirkiniui, nei statiniams atnaujinti lėšų savivaldybės biudžete nebuvo numatyta.
Paprašytas patikslinti statinių ir sklypo poreikį D.Valiukas vėl kartojo, neva bazė bus naudojama pagal savo pirminę paskirtį – miestui tvarkyti skirtai technikai laikyti ir prižiūrėti. Juolab esą pastaruoju metu Kaune vis didinama miesto valymo ir tvarkymo darbų apimtis, atitinkamai auga ir tam skirtos technikos parkas.
Vėliau bus svarstomos galimybės trijų aukštų administracinį pastatą pasitelkti neformaliojo ugdymo, kultūrinei ir kitai veiklai vykdyti.
„Būtina pažymėti, kad pastatas yra patogiai pasiekiamas, strategiškai palankioje vietoje“, – pirkinio privalumus įvardijo D.Valiukas.
Bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus atskleidė, kad įmonė jau seniai mėgino atsikratyti nenaudojamo nekilnojamojo turto.
Nepavyko surasti pirkėjo
„Surengėme turbūt jau keturis aukcionus, tačiau niekas statinių nenupirko“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Pasak jo, turto įvertinimas buvo atliktas dar 2017 metų pabaigoje, o netrukus buvo paskelbtas ir pirmasis aukcionas. Tiesa, tuomet už apleistus pastatus buvo nustatyta 1,3 mln. eurų pradinė kaina.
Vėliau ji buvo mažinama.
„Pastarąjį kartą buvo nustatyta 900 tūkstančių eurų pradinė kaina“, – prisiminė R.Šulskus.
Nepavykus rasti pirkėjo nereikalingas turtas buvo pasiūlytas Kauno savivaldybei – tai padaryta dar gegužės 23 dieną.
Turtą perka itin retai
Kauno savivaldybė nuolat skelbia parduodanti nereikalingą nekilnojamąjį turtą, o perka jį itin retai ir dažniausiai tik turėdama tikslą nugriauti.
Vien praėjusiais metais pardavusi nereikalingą turtą Kauno savivaldybė gavo 4 mln. eurų pajamų.
Parduodamo turto sąrašas nuolat pildomas, tačiau šiemet jame jau atsidūrė daugiau kaip 150 butų bei kambarių, o išsiskiria vienas objektas – tai Panemunėje nuo sovietinių laikų veikusios vaikų stovyklos „Trimitas“ pastatai. Už juos pirkėjas sumokėjo 945 tūkst. eurų.
Pasak Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo D.Valiuko, pati savivaldybė nekilnojamąjį turtą perka itin retai. Išimtis – tik socialiniai būstai.
D.Valiukas prisiminė tik kelis išskirtinius pastarojo meto sandorius. H. ir O.Minkovskių gatvėje įsikūrusi įmonė sutiko parduoti visai greta gatvės stovinčius ir jos rekonstrukcijai trukdančius statinius.
Savivaldybė taip pat pirko nekilnojamąjį turtą Petrašiūnuose, nes jis trukdė tiesti pietrytinį aplinkkelį.
Sutilptų visi tarnautojai
Kauno tarybai pritarus pirkiniui Statybininkų gatvėje miesto savivaldybėje pasklido gandai, neva miesto valdžia įsigijo sklypą naujos būstinės statybai, mat šiuo metu rasti tokio dydžio žemės sklypą geroje vietoje tiesiog neįvykdoma užduotis.
Panašiai prieš daugelį metų pasielgė Vilniaus valdžia, kuri pardavė sostinės centre esančias patalpas ir persikraustė į naują dangoraižį Neries pakrantėje.
Apie naujos būstinės statybą buvo kalbama dar pirmosios V.Matijošaičio kadencijos pradžioje 2015–2016 metais.
Buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas tikino nežinantis naujausių miesto valdžios planų, tačiau patvirtino, kad tikrai buvo svarstyta galimybė statyti naują būstinę Kalniečių parko pakraštyje.
Jai buvo numatyta vieta bendrovei „Kauno energija“ priklausančio administracinio pastato vietoje. Šiuo metu patalpos nuomojamas.
„Turbūt būtų logiškiau naujai būstinei pasirinkti šio statinio vietą, nes projektas buvo gerokai pasistūmėjęs į priekį“, – svarstė G.Petrauskas.
Tuo metu dabartinis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas tikino, kad dėl savivaldybės darbuotojų perkėlimo šiuo metu planų nėra.
„Atsakingai žiūrime į kultūros paveldo objektus ir jų įveiklinimą, todėl keltis iš dabar naudojamų patalpų Laisvės alėjoje neplanuojame“, – kalbėjo V.Šiliauskas.
Bijo išleisti iš rankų sklypą?
Gerokai tikroviškesnė versija – miesto valdžia tiesiog nenori išleisti iš rankų įspūdingo dydžio žemės sklypo, o jau vėliau bus galima svarstyti, kaip jį panaudoti, – imtis statybų ar kam nors perleisti teisę tai daryti.
Pagal galiojančius teisės aktus pastato savininkams nusprendus jį nugriauti, žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama, mat nuoma siejama su konkrečiu statiniu.
Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuomininkui išsiunčia pranešimą, kad sutartis su juo bus nutraukta.
Žemės sklypo nuomininkas gali išsaugoti teisę juo naudotis, jeigu pateikia galiojantį statybos leidimą.
Nugriovus menkaverčius pastatus Statybininkų gatvėje žemės sklypas automatiškai atitektų NŽT ir Kauno savivaldybė į jį neturėtų jokių teisių.
Ar iš „Kauno vandenų“ perimtą turtą numatoma parduoti iki 2023-iųjų, kai baigsis V.Matijošaičio kadencija mero poste?
„Tokių planų ir iniciatyvų šiuo metu nėra“, – pareiškė Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.
Pritaikė kartą jau išbandytą mechanizmą
Siekiant išsaugoti teisę naudotis itin vertingu žemės sklypu 2014 metais Kaune buvo sudarytas dar keistesnis sandoris.
Su dabar jau mirusiu verslininku Gintaru Kviliūnu siejama bendrovė „Kauno verslo rūmai“ įmonei „Imlitex Holdings“ už maždaug 900 tūkst. eurų pardavė garažą, pažymėtą Karaliaus Mindaugo prospekto 37-uoju numeriu.
Tiksliau – pirkėjas įsigijo tokiu numeriu pažymėtą orą, nes garažas seniai buvo sulygintas su žeme ir tai dar 2011 metais patvarkyme ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtino antstolis.
Tuo metu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše prieš sudarant sandorį buvo nurodyta, kad garažo baigtumas siekė 67 procentus, atkuriamoji vertė – apie 440 tūkst. eurų.
Pasinaudoję įstatymų spragomis verslininkai tokiu būdu išsaugojo teisę naudotis beveik 44 arų ploto žemės sklypu miesto centre.
Dabar šiame sklype pastatytas verslo centras – jis iškilo visai greta „Vičiūnų grupės“ pastatyto verslo centro „Magnum“.
Pastarasis pastatytas nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio vietoje, o griaunant šį vaiduoklį projekto autoriams taip pat teko labai atidžiai dėlioti darbo planus, kad nebūtų prarasta teisė naudotis žemės sklypu.
