Iš Kauno magistrale pasileidus link pajūrio už 24 kilometrų galima pastebėti lentelę, informuojančią, kad pasukus iš kelio yra Babtų miestelis.
Daugeliui pramogautojų turbūt gaila laiko pasidairyti, kaip atrodo ši gyvenvietė ir kas įdomaus joje yra.
Kaip ir daugelis pakaunės miestelių, Babtai – graži, išpuoselėta vieta, kurią vis dažniau aptinka ne pro šalį važiuojantys, bet gyvenamosios vietos netoli miesto ir ramaus gyvenimo ieškantys kauniečiai.
Yra viskas, ko reikia žmonėms
Atvykus į Babtus pagrindine Kauno gatve privažiuoji iki centrinio miestelio skvero. Greta jo yra kelios parduotuvės, baras, kioskai, siuvykla, paštas, medicinos įstaiga, vaistinė, seniūnija, kultūros centras, biblioteka. Seniūnijos patalpose darbo dienomis veikia ir Babtų kraštotyros muziejus.
Skvere pastatyti du paminklai. Vienas, iškilęs 1994 metais, skirtas Babtų 600-osioms metinėms, kitu pagerbti knygnešiai.
Miestelyje daugiausia yra privačių namų su sutvarkyta aplinka, ne viename sklype greta senų pastatų iškilę naujesni gyvenamieji namai. Centre ir netoli jo stovi ir kelios sovietmečiu pastatytų daugiabučių kolonijos.
Veikia dar sovietmečiu įkurta sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis, dabar pavadinta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu. Miestelį puošia šio instituto sodas, kuriame puoselėjama įdomių augalų kolekcija.
Babtų vaikai lanko vietinę gimnaziją ir darželį. Pagrindinės gatvės asfaltuotos, vienur kitur prie jų vyksta remonto darbai.
Matyti gražūs vaizdai
Kelios Babtų gatvės veda nuo kalno žemyn. Miestelio papėdėje teka Nevėžis ir nuo gyvenvietės šlaitų atsiveria gražūs jį bei upę supančių laukų ir miškų vaizdai. Kažkas nepasivargino iš senų automobilių padangų vienoje šlaito vietoje įrengti laiptų, kuriais galima nusileisti iki upės.
Babtuose yra ir simbolinės žydų kapinės, nes tarpukariu jų miestelyje gyveno nemažai, tačiau nacių okupacijos metais žydų tautybės žmonės buvo sunaikinti.
Miestelį puošia ne vienas koplytstulpis. Pavažiavus 2 kilometrus nuo Babtų ant Stabaunyčios kalno galima apžiūrėti lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui skirtą paminklą. Tarpukariu pastatytas paminklas sovietmečiu buvo nugriautas, bet vėl atstatytas. Už jo taip pat atsiveria puikūs Nevėžio ir gamtos vaizdai.
Tikintieji netilpo bažnyčioje
Sugrįžus į tvarkingo ir švaraus miestelio centrą galima pastebėti prie kioskų įrengtą skelbimų lentą. Joje pranešama, kad miestelio centras yra nerūkymo zona. Ta pati lenta skirta ir politinei reklamai. Nustebino tai, kad joje nebuvo matyti nė vieno į Seimą norinčio patekti asmens reklaminio plakato.
Įdomu, ar politikai ir tokie norintys tapti veikėjai tiesiog pamiršo Babtus, ar vietos gyventojai apolitiški?
Abejonės, kad babtiškiai yra neaktyvūs ir nebendruomeniški, netrukus išsisklaidė. Centrinėje aikštėje sekmadienio rytą buvo beveik tuščia, bet gyvenimas virė prie netoli esančios bažnyčios ir joje.
Bažnyčioje mišias laikė kunigas Žilvinas Zinkevičius, tikintieji, norintys išgirsti jo pamokslą, netilpo maldos namų viduje, būriavosi ir prieangyje.
Prisimena garsų kleboną
Prie bažnyčios sutiktas vietos gyventojas Antanas Kazlauskas pasakojo, kad Babtų Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia buvo pastatyta 1853 metais.
„1983 metais į Babtų parapiją klebonauti buvo paskirtas kunigas R.Mikutavičius. Nors buvo dar sovietmetis, išgirsti ir pamatyti kunigą plaukė pulkai žmonių. Klebonas pats labai daug dirbo atliekant kapitalinį bažnyčios remontą.
Klebonijoje jis laikė ir savo kauptą meno kūrinių kolekciją. Kai kam ją yra pavykę pamatyti, žmonės į kleboniją eidavo paslapčia, naktimis“, – pasakojo vyras.
Nors 1989 metais R.Mikutavičius išvyko į Kauną, bažnyčioje liko jo išrūpintas Vinco Svirskio kryžius ir XVIII amžiaus angelų skulptūros. Yra ir vertingų dailės paminklų – XIX amžiaus paveikslai „Marija su kūdikiu“, „Trys karaliai“ ir eklektikos stiliaus vargonai.
Babtų gyventojas atviravo, kad dabartinis klebonas taip pat labai šaunus, parapijiečiai jį myli ir gerbia. Į pamaldas Babtuose atvyksta ir aplinkinių kaimų bei gyvenviečių žmonės.
„Kunigas pasirūpino, kad būtų aptvertos kapinės, jose buvo išpjauti seni pavojingi medžiai. Seniūnija kapinėse įrengė vandentiekį. Mums tai labai svarbu“, – kalbėjo A.Kazlauskas.
Darbo randa prie namų
Besidairant po Babtus kaipmat prisistatė vyras balta galva ir barzda, primenantis Kalėdų senį, – Zigmas Eidimtas. Jis pasakojo, kad ilgus metus gyveno Kaune, bet paveldėjęs senelio žemę Babtuose persikraustė į protėvių tėvoniją.
„Miestelis suklestėjo sovietmečiu. Čia buvo sodininkystės ir daržininkystės įstaiga, jos darbuotojams buvo pastatyti ne tik administraciniai, bet ir gyvenamieji namai. Daug žmonių dirbo šios įstaigos soduose. Dabar didelės dalies jų nebėra, išnaikinta“, – pasakojo vyras.
Dabar dalis Babtų gyventojų darbo randa miestelyje veikiančioje įmonėje, kurioje gaminami salotų ir šviežių daržovių pusgaminiai, salotos ir įvairios daržovės ir pakuojamos. Kiti dirba pas ūkininkus, nes aplink Babtus yra ne vienas stiprus ūkis.
„Ūkininkai darbininkų neskriaudžia, gerai moka, žmonės nesiskundžia“, – pasakojo Z.Eidimtas.
Atsikrausto jaunų kauniečių
Prie paminklo S.Dariui ir S.Girėnui sutikta Babtų gyventoja Daiva sakė, kad šiuo metu miestelyje atliekama vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcija.
„Šis atnaujinimas buvo labai reikalingas. Miestelyje yra tvenkinys, kurio vanduo gana stipriai smirdi. Specialistai tvirtino, kad į jį ir kitose vietose teka buitinės nuotekos. Kai bus atnaujinti nuotekų tinklai, gal šios blogybės nebeliks“, – svarstė moteris.
Dar Babtų gyventoja pasakojo, jog vietos gyventojai labai norėtų, kad miestelyje ir jo apylinkėse būtų nutiesti dviračių takai.
„Daugelyje rajono vietų jie jau įrengti. Mes tarsi pamiršti, bet tikimės, kad ir šis patogumas atsiras“, – vylėsi moteris.
Abu Babtų gyventojai pasakojo, kad pastaruoju metu miestelis keičiasi, nes jame kuriasi vis daugiau jaunų kauniečių.
„Sklypus ir namus perka jauni darbingi žmonės iš Kauno. Susisiekimas su miestu geras, vieta graži, mokesčiai mažesni nei mieste, tai ir atsikrausto vienas po kito“, – aiškino Z.Eidimtas.
Babtiškė Daiva pasidžiaugė, kad vyksta tokie procesai.
„Anksčiau dirbau mokykloje. Vaikų vienu metu mažėjo. Malonu matyti, kad dabar jos nebereikia uždaryti, kad atsiranda naujų mokinių, jaunų žmonių. Tai – geros permainos Babtuose“, – kalbėjo moteris.
Turi ir tradicinę šventę
Bet kodėl gi miestelyje šventadienį taip tuščia ir tylu? Abu Babtų gyventojai, išgirdę tokį klausimą, šypsojosi.
Pasirodo, rugsėjo 19-ąją, išvakarėse, kai lankėmės Babtuose, miestelyje vyko tradicinė Obuolynės šventė. Koncertavo net 4 iš kitų miestų atvykę orkestrai, žmonės vaišinosi instituto atvežtais obuoliais, linksminosi, vėliau vakare ne vienuose namuose vyko šventės, nes būriuotis šiais metais nebuvo galima. Todėl sekmadienio ryte žmonės po šventės ir ilsėjosi.
Babtų gyventojai džiaugėsi, kad miestelyje vis atsiranda naujovių, kurios gyvenimą daro įdomesnį.
„Obuolynės šventės metu į Babtus buvo atgabentas senas, menininkų išpieštas troleibusas, kuriuo daug metų važinėjo kauniečiai. Dabar ant jo užrašytas simbolinis maršrutas Babtai–Panevėžiukas–Pagynė–Sitkūnai. Tai – didžiausi Babtų seniūnijos miesteliai. Babtų seniūnija prisijungė prie projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“, dalyvauja projekte „Babtai – moderni seniūnija“, – pasakojo miestelio gyventoja Raminta.
Babtų bendruomenė 10 rudens dienų plušės senajame troleibuse, kuriame įsikurs kūrybinės laboratorijos. Babtiškiai dalinsis receptais, tradicijomis ir kūrybiniais sumanymais. Aktyvi miestelio bendruomenė ne tik atnaujins senąjį troleibusą iš vidaus – jame įrengs bendruomenės virtuvę-laboratoriją, bet ir išpuoš jo išorę.
Paskelbė nerūkymo zoną
Babtų seniūno pavaduotoja, laikinai einanti seniūno pareigas Dalija Ramančiuckienė pasakojo, kad miestelyje gyvena 1550 gyventojų.
Prieš keletą metų bendruomenė nusprendė, kad Babtų centras bus nerūkymo zona. Dabar kelios kitos rajono seniūnijos seka Babtų pavyzdžiu. Politikai, pasak laikinosios seniūnės, reklamuojasi, jų plakatai kabo prie vienos parduotuvės, bet nėra tokie aktyvūs kaip mieste, gal todėl politinė reklama į akis ir nekrinta.
„Dėl patogios geografinės padėties Babtuose tikrai kuriasi nemažai kauniečių. Jie perka ne tik senus namus. Panaikinus instituto sodus miestelio pakraštyje vietoj jų dabar kyla nauji namai. Tai skatina gerinti ir miestelio infrastruktūrą“, – sakė laikinoji seniūnė.
Šią vasarą Babtuose buvo išasfaltuotos trys pagrindinės gatvės. Nuotekų sistemos atnaujinimas – labai svarbus ir būtinas projektas, kurį taip pat šiais metais pavyko pradėti įgyvendinti.
Projektą išgarsino vandalai
D.Ramančiuckienė sakė, kad ne tik Babtuose, bet ir Panevėžiuke, Sitkūnuose ir Pagynėje susibūrė labai stiprios aktyvių gyventojų bendruomenės.
„Jų dėka dalyvaujame modernios seniūnijos projekte. Taip Babtuose atsirado troleibusas, kuris skirtas bendruomenei. Tačiau su juo buvo ir nuotykių“, – pasakojo Babtų seniūnijos vadovė.
Prieš troleibusą atgabenant į Babtus jis stovėjo Panevėžiuke. Kažkas išdaužė troleibuso langą. Apie tai buvo pranešta policijai, ir jos suvestinėje šis įvykis buvo aprašytas.
„Daug kas stebėjosi perskaitę, kad Panevėžiuke išdaužtas troleibuso lango stiklas. Žmonės klausė, iš kur jis galėjo atsirasti tokiame miestelyje ir kam reikalingas? Tokiu netikėtu būdu žmonės sužinojo apie bendruomenės projektą“, – šypsojosi laikinoji seniūnė.
Nori įrengti poilsiavietę
Babtai yra įsikūrę greta Nevėžio, bet kol kas šia aplinkybe nėra pasinaudota.
Ankstesnio seniūno pastangomis šlaite, kuriuo galima nusilesti prie upės, buvo įrengti laiptai iš padangų. Vaikai juos nudažė įvairiomis spalvomis.
„Slėnyje yra vieta bendruomenei burtis, bet ją dar reikia sutvarkyti, norime įrengti poilsiavietę. Apie tokį darbą galvojame jau keletą metų ir tikimės jį įgyvendinti. Tai labai patiktų ir vietiniams žmonėms, gal pritrauktų ir daugiau pro šalį važiuojančių smalsuolių“, – vylėsi D.Ramančiuckienė.
Pavadinimas kilo nuo pavardės?
Marius Vaišnoras, muziejininkas:
„Babtų pavadinimas greičiausiai kilęs nuo asmenvardžio. Deja, šiais laikais nėra išlikę Babto ar Bapto pavardžių, tačiau turint omenyje, kad miestelis atsirado ne vėliau kaip XIV a. 2-ojoje pusėje, asmenvardis galėjo būti visai individualus, savotiškas, o pamažu išnyko.
Babtai minimi 1394 metų kryžiuočių karo kelių aprašymuose, nors galima manyti, kad ir 1386-ųjų kryžiuočių žvalgų aprašyme taip pat kalbama apie Babtus.
1394 metais čia buvusios šešios sodybos. XV a. pabaigoje–XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. XVI–XVII a. tapo judriu prekybiniu miesteliu. XVII a. gavo miesto teises.
Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863-iųjų sukilime, daugelis buvo ištremti. Spaudos draudimo metu aktyviai veikė knygnešiai.
Sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 metų rugpjūčio 31-ąją Babtų šile sušaudyti 85 žydai. 1944 metais miestelis apgriautas, po karo atstatytas.
Nuo 1950 metų buvo kolūkio centras, nuo 1960-ųjų – Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties, o nuo 1987-ųjų – Lietuvos vaisių ir daržovių Mokslo tyrimų instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė.
Babtų kraštotyros muziejus įkurtas 1958 metais mokyklos patalpose. Mokiniai maždaug nuo 1947 metų atnešdavo senovinių monetų, akmeninių kirvukų, buities daiktų, kuriuos mokytoja, muziejaus įkūrėja Marija Markauskienė panaudodavo istorijos pamokose.
Dabar muziejus veikia seniūnijos patalpose. Čia yra nuolatinė ekspozicija Babtų senovės, valstiečių verslų, amatų ir buities, 1863 metų sukilimo atgarsių, švietimo temomis.“
