Viena pirmųjų griautinų pastatų sąraše tąkart atsidūrė nelegali maždaug 60 kvadratinių metrų ploto Panemunės paplūdimio pirtis ant Nemuno kranto, ties A.Smetonos alėjos 4 numeriu pažymėtu pastatu.
Savininkas sprendimą griauti statinį apskundė tuomečiam Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau nieko nepešė.
Kauno savivaldybės pastangomis buvo nugriauti ir 3 statiniai miesto senamiestyje – bendrajai Lietuvos ir JAV įmonei „Bost-Baltik“ priklausantys 3 laikini paviljonai Smalininkų bei Puodžių gatvių sankirtoje.
Nugriautų pastatų savininkai tąkart svarstė, kad juos užsimota pašalinti tik todėl, kad netrukdytų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus statyboms greta esančiame žemės sklype.
Skaičiai drastiškai sumenko
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikino, kad dauguma nelegalių statinių savininkų išgirdo miesto prašymą susitvarkyti, tačiau buvo atvejų, kai pašalinti statinius teko ir pačiam miestui.
Jis minėjo metalinius garažus, nelegalią pirtį Panemunėje, griūvančius sandėliukus Smalininkų gatvėje.
2017 metais Kaune buvo suskaičiuota daugiau kaip 1000 metalinių garažų ir ant jų iškabinti pranešimai savininkams, kad juos nusikeltų per vieną mėnesį. Dalį garažų pašalino atsiradę savininkai ar naudotojai, ant didesnės dalies statinių pranešimai buvo kabinami pakartotinai.
Daugiau kaip pusę statinių pašalino patys gyventojai, kitus – „Kauno švaros“ darbuotojai. Savavališkų statinių šalinimo darbai vyko ir 2018–2019 metais.
Šių metų pradžioje seniūnijos vėl pateikė savavališkų statinių – garažų – sąrašą nugriauti. Jame buvo apie 30 statinių, rugpjūčio mėnesio likutis – apie 15. Įspėjamieji pranešimai vėl buvo kabinami.
Miesto tvarkytojai pasiryžę nugriauti net 7 garažus S.Balramaičio gatvėje ir 3 garažus A.Juozapavičiaus prospekte.
Neapsieita be teismų
Pasak A.Pakalniškio, šiuo metu teismuose sprendžiami du su garažų nukėlimu susiję ginčai.
Vienas teisminis ginčas vyksta dėl Aleksote nugriauto metalinio garažo. Savininkas tiesiog nesureagavo į pranešimus, per nurodytą laiką pats nenugriovė statinio ir nepateikė duomenų, įrodančių nuosavybę.
Garažą nugriovė savivaldybės samdyta bendrovė, tačiau kaunietis dėl padarytos žalos kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas jo reikalavimą atmetė.
Teisme taip pat nagrinėjama dar viena byla – garažų savininkų bendrija teisminiu būdu siekia įrodyti savo statinių teisėtumą.
Lygino su žeme ir miesto turtą
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas tikino, kad tokiu būdu tvarkytasi ir su miestui priklausančiu turtu – nugriauti pastatai Perlojos, Mosėdžio gatvėse. Tai pastatai, kuriuos parduoti ar suremontuoti nebuvo galimybių.
„Jeigu tik galima, visada stengiamės turtą perleisti į veiklių žmonių rankas, o ne skubėti griauti ir tam naudoti miestiečių pinigus“, – tikino D.Valiukas.
Jo skaičiavimais, per trejus pastaruosius metus parduota labai daug apgriuvusių namų, namų dalių, ūkinių pastatų, kurių dalis jau yra įveiklinti ar ruošiamasi tai padaryti.
