Marijampolės bendrovė „Vidara“ pastatą restauruoti pradėjo prieš trejus metus, kai buvo atlikti įvairūs konstrukcijų, medienos, polichromijos tyrimai.
Muziejininkai džiaugiasi, jog pavyko išsaugoti daug autentiškų fasado puošybos detalių, duris, viduje esančias kampines spintas, unikalias koklines krosnis.
Nuo gatvės pusės išliko puošni anų laikų tvora, buvo atkurta tikroji namo spalva, nugriautas sovietmečiu prie medinio namo prilipdytas mūrinis priestatas.
Muziejaus darbuotojai neslėpė, jog jų laukia didelis iššūkis – renovuoti šalia Bulotų gyvenamojo namo esantį ūkinį pastatą, kuris yra gan prastos būklės.
Bendrovės „Vidara“ darbininkai, 2017-aisiais pradėję darbus, namo mansardoje, perdengimo spaliuose aptiko netikėtą radinį – dvi granatas ir šovinių.
Galimas daiktas, jog sprogmenys buvo paslėpti Antrojo pasaulinio karo metais, kai šiame name sovietų partizanai leido laikraštį „Į kovą“.
Aktyvų gyvenimą nutraukė tragiška žūtis
Sutuoktiniai Bulotai šiame vienaaukščiame mediniame name apsigyveno apie 1925 m.
A.Bulota Marijampolėje vertėsi advokato praktika, mieste įsteigė realinę gimnaziją, joje mokytojavo, kelerius metus buvo Marijampolės apskrities tarybos narys ir Padovinio valsčiaus pirmininkas.
1929 m. A.Bulota buvo apkaltintas rengęs pasikėsinimą į Augustiną Voldemarą, tuometį Lietuvos premjerą, ir buvo ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą.
Po trijų mėnesių A.Bulotai buvo leista išvykti į Čekiją.
Į Marijampolę jis grįžo 1930 m. ir vėl ėmėsi advokato praktikos, buvo Lietuvos advokatų tarybos narys, parašė Lietuvos advokatūros įstatymo projektą.
Sutuoktiniai Bulotai buvo rašytojos Žemaitės kūrybos gerbėjai. Juos su rašytoja Vilniuje supažindino rašytoja, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė – Bitė (1861–1943).
Iš Rusijos kilusią A.Bulotienę Žemaitė mokė lietuvių kalbos.
Pirmojo pasaulinio karo metais Bulotai su Žemaite lankėsi JAV ir Kanadoje, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo.
Sutuoktiniai Bulotai į Lietuvą grįžo po metų, o Žemaitė iki 1921-ųjų pagyveno Amerikoje pas sūnų.
Atvykusią į Marijampolę ją globojo Bulotai. Rašytoja kelis kartus sunkiai sirgo plaučių uždegimu ir mirė.
Žemaitė buvo palaidota Marijampolės senosiose kapinėse.
A.Bulota pasirūpino paminklu bei įgyvendino rašytojos svajonę – išleido jos raštų rinkinį.
Kai 1940 m. sovietai okupavo Lietuvą, A.Bulota buvo paskirtas Liaudies seimo rinkimų komisijos nariu, dirbo LSSR Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.
1941-ųjų rugpjūtį vokiečiai A.Bulotą ir jo žmoną sušaudė Aukštųjų Panerių miške.
Nuo 1940-ųjų Bulotų namuose prieglobstį gaudavo įvairios įstaigos bei organizacijos, o iki restauravimo darbų pradžios vienoje namo pusėje veikė Raudonojo kryžiaus draugija, kitoje – Lietuvos atsargos karininkų Marijampolės apskrities skyrius.
Muziejus gavo vertingų dovanų
Į restauruotų A. ir A.Bulotų namų atidarymą penktadienį atvykę istorikai dr.Rimantas Miknys, signataras Vytautas Plečkaitis, kultūros paveldo specialistė Violeta Kasperavičiūtė skaitė pranešimus apie advokato gyvenimą, veiklą, apie paveldo objekto restauravimo darbų specifiką ir sunkumus.
Ypatingo susirinkusiųjų dėmesio sulaukė A.Bulotos giminaičiai Birutė Bulotaitė – Arlauskienė bei Juozas Bulota.
Marijampolės kraštotyros muziejaus direktorius Antana Pileckas jiems dėkojo už muziejui perduotus su žymiuoju giminaičiu susijusius dokumentus, nuotraukas bei daiktus.
Žurnalistas J.Bulota pasakojo, jog A.Bulotos artimieji labai apsidžiaugė, kai sužinojo, jog advokato namas Marijampolėje bus prikeliamas naujam gyvenimui.
„Kiek turėjome A.Bulotos, Žemaitės asmeninių daiktų, visus juos perdavėme muziejui.
Smagu, kad daiktai, kurie buvo šiuose namuose, į juos ir sugrįžo“, – kalbėjo J.Bulota.
Jis pasakojo, jog jų giminėje nuo seno apie A.Bulotą ir jo žmoną buvo kalbama su ypatinga pagarba.
„Advokatas vaikų neturėjo, kai kuriuose šaltiniuose pateikiama klaidinga informacija.
A.Bulota rūpinosi aštuoniais brolio vaikais, tai buvo jo šeima, su kuria siejo šilti santykiai.
Nei A.Bulotos, nei jo žmonos kapo nėra. Giminaičiai lapkričio 1-ąją, susikaupimo dieną, neturi kur uždegti žvakučių.
Manau, jog mes gal galėsime susirinkti šiuose namuose“, – kalbėjo J.Bulota.
Istorinis namas – atviras visiems
Marijampolės krašto muziejaus darbuotoja Jurgita Jasevičienė pasakojo, jog nuo pamatų iki stogo restauruotame Bulotų name vyks ekskursijos, konferencijos, kultūros bei švietimo renginiai.
Iš surinktos medžiagos muziejininkai keturiose erdvėse parengs ekspozicijas apie A.Bulotos ir jo žmonos Aleksandros asmenybes, jų veiklą, apie tarpukario marijampoliečių gyvenimo būdą.
Jau šiomis dienomis advokato namuose galima pamatyti kai kuriuos Bulotų daiktus, rašytojos Žemaitės stalinį laikrodį bei kupranugario vilnos pledą.
Už namo esančiame kiemelyje irgi planuojama organizuoti renginius.
Marijampolės krašto muziejaus direktorius A.Pileckas pabrėžė, jog mieste nėra daugiau tokio pobūdžio pastatų, kurie būtų atviri marijampoliečiams.
