Nors inspektoriai už vagonėlio pastatymą vaizdingoje Virintų ežero pakrantėje, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, 2,2 hektaro miško valdos savininkams Rasai ir Mindaugui Skrebėms skyrė baudą, ji vilniečiams turėjo pasirodyti juokinga – 30 eurų.
O paskui naujakuriai susitvarkė taip, kad Valstybinės miškų miškų tarnybos tikrintojai nebeturėjo prie ko prikibti. Jie atsivežė į pakrantę keturis avilius ir pasiskelbė bitininkais. Vagonėlio esą reikia įrankiams susidėti, be to, vilniečiai aiškino, kad jame žiemą laikysią avilius. O bitininko vagonėlis miško aikštelėje nedraudžiamas.
Bitės žūtų neperskridusios ežero
Toks naujakurių paaiškinimas šalia Virintų ežero išsimėčiusio Juodėnų kaimo senbuviams kelia juoką. Juk bitėms reikia nektaro, o miške jo bitės gali pririnkti nebent iš dabar žydinčių viržių, o pavasarį – iš bruknių žiedų.
Tuo tarpu skrisdamos per ežerą ieškoti nektaro aplinkinėse pievose bitės tikrai žūtų.
Nors vietos gyventojams kelia siaubą, kaip savo valdoje tvarkosi Skrebės, Valstybinės miškų tarnybos tikrintojai daugiau pažeidimų nepastebėjo.
Vilniečių privačiai miško valdai praėjusiais metais parengtas vidinės miškotvarkos projektas, kuriame suprojektuoti pagrindiniai miško kirtimai ir rekreaciniai objektai.
Pareigūnai tikino, kad valdoje vykdytas atvejinis miško kirtimas pagal suteiktą leidimą, be to, trakui iškirsti leidimo net nereikia, kaip ir sanitariniam miško kirtimui, kertant sausuolius bei vėjavartas.
„Medžiai vilniečių valdoje tiesiog išskersti“, – dejavo Juodėnų kaimo senbuviai.
Inspektoriai prikibo tik per pirmą vizitą
Tačiau pirmą kartą apsilankiusiems inspektoriams užkliuvo tik vagonėlis. Tad jį iš pradžių nurodyta pašalinti. Bet vagonėlis stovi iki šiol ir matyt dar ilgai stovės.
O kad miško valdos savininkų ketinimai rimti, liudija netoli jų sklypo elektros pastotė, parengtame vidinės miškotvarkos projekte suprojektuotas geriamojo vandens šulinys.
Kam retkarčiais bityne apsilankančiam bitininkui šulinys – neklauskite.
Beje, tikrintojai, atlikę apžiūrą, nepastebėjo talpų, nors vietos gyventojai įtarė, kad jos po žeme paslėptos nuotekoms. Apie iškastą kūdrą ežero pakrantėje tikrintojai išvis nepasisakė.
Stovi ne miške, o miško aikštelėje?
M.Skrebė yra tarptautinių krovinių pervežimo bendrovės „MS Transport“ direktorius. Jis tikino nieko nežinąs apie jam už vagonėlį skirtą baudą, bet patvirtino esąs bitininkas.
„Vagonėlis yra kilnojamas daiktas, kurį galima nuvežti. Galbūt rytoj aš tai ir padarysiu“, – svarstė verslininkas, patikslinęs, kad dabar vagonėlis stovi ne miške, o 7 ar 8 arų miško aikštelėje.
M.Skrebė nesureikšminąs vagonėlio istorijos. Jo žodžiais svarbiau, kad Lietuvoje stengiamasi viską uždrausti, neleisti, kai tuo tarpu Švedijoje ar Suomijoje ežerų pakrantės apstatytos vagonėliais ir niekas dėl to nesuka galvos.
Miškų tarnyba susilaukė kritikos
„Man skauda širdį dėl to, kas vyksta Virintų ežero pakrantėje“, – prisipažino Eimantas Puodžiukas, pabrėžęs, kad kalba kaip vienas iš aplinkosaugininkų profsąjungos vadovų, o ne kaip Utenos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viršininkas.
Jis apgailestavo, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog aplinkosaugininkai priklauso vienai institucijai.
„Iš tikrųjų aplinkosaugos funkcijas atlieka labai daug įstaigų. Tarp jų yra ir Valstybinė miškų tarnyba, kuri privalėtų kontroliuoti, kas vyksta miškuose“, – aiškino aplinkosaugininkas, M.Skrebei skirtą baudą už vagonėlį pavadinęs išties juokinga.
Būtent aplinkosaugininkai ragino Valstybinę miškų tarnybą ištirti, kas vyksta Virintų ežero pakrantėje. Neseniai į tai gavo šios tarnybos raštą, kad miškininkai esą negali išsikviesti miško valdos savininko, kad jie nepajėgūs įvertinti žalos.
E.Puodžiuko nuomone, Valstybinė miškų tarnyba gyvena šiltnamio sąlygomis: „Vagonėlis – tai bitynas. Kur tai matyta? Jeigu signalas apie tai pasiekia Aplinkos ministeriją, tai gal reikėtų pasijudinti?“
Suskaičiuodavo kelis šimtus pažeidimų
Paežerės, pamiškės – ten kur draudžiamos statybos – vagonėliais buvo nusėtos 2000-aisiais.
Kai 2007 metais prasidėjo prieš vagonėlius nukreipta akcija, per kelis mėnesius vien iš saugomų teritorijų buvo išgabenta 60 nelegalių namelių, o savo laukė dar apie 270. Tuometis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius yra sakęs, kad šiuos laikinus statinius delsiama išgabenti, nes kartais ilgai trunka jų savininkų paieška.
Tarkim, Utenos apskrities statybos inspekcijos specialistai buvo suskaičiavę beveik 90 tokių namelių. Jiems pavyko rasti tik apie 60 nelegalių vagonėlių savininkų, daugiausia – Labanoro regioniniame bei Aukštaitijos nacionaliniame parkuose. Savininkams nurodyta vagonėlius išsivežti.
Bene garsiausia tų laikų istorija – Loretos Graužinienės. Politikė mobilųjį namelį be leidimo buvo pasistačiusi Molėtų rajone, prie Stirnių ežero. Tiesa, Seimo narė Saugomų teritorijų įstatymą pažeidusį vagonėlį išsivežė.
