Griūvantys namų balkonai gyventojams nerūpi – įvardijo ir svarbiausią priežastį

Ekspertai dar tiria, kodėl Vilniuje rugpjūčio 7 dieną nukrito daugiabučio 15-ojo aukšto balkonas. Kaune taip pat yra buvę atvejų, kai balkonai negarmėjo žemyn, vienas net su trimis tuo metu jame buvusiais žmonėmis.

Žmonių aukų visais atvejais pavyko išvengti. Tačiau po įvykio sostinėje tapo smalsu pasidairyti ir į Kauno daugiabučių balkonus.

Kaip atrodo namai, kurių balkonai nugarmėjo žemyn jau prieš keletą metų, nustebino. Nė vienas jų nėra atstatytas. Kai kurių kitų namų balkonai taip pat atrodo prastai.

Pastatus prižiūrintys būsto administratoriai ir daugiabučių bendrijų pirmininkai guodėsi, jog gyventojus sunku įtikinti, kad jie investuotų į balkonų remontą. Vis dėlto yra ir išimčių.

2018 metų rudenį nukrito Žemuosiuose Šančiuose, Kranto 7-ojoje gatvėje, esančio 8-uoju numeriu pažymėto mūrinio namo antrojo aukšto balkonas. Tuo metu jame buvo trys žmonės. Laimė, niekas nežuvo, viena gyventoja susižalojo ranką.

Šis butas buvo socialinis, gyventojai jį nuomojosi iš savivaldybės. Kadangi sename 4 aukštų mūriniame name savivaldybei priklauso ir dar vienas butas, jos atstovai viso daugiabučio gyventojams pasiūlė pašalinti avarijos padarinius ir pasirūpinti kitais 3 pastato balkonais, kurie taip pat jau buvo pavojingi.

Apžiūrėjus, kaip buvo atlikti darbai, vaizdas nustebino. Naujų balkonų nėra nė ženklo. Jų vietoje atsirado skirtingo dydžio plokštės. Viena nudažyta, kitos – ne. Toks „remontas“ nepagerino ir taip seno namo fasado išvaizdos.

Kranto 7-osios gatvės 8-ojo namo gyventoja Lina pasakojo, kad pastate yra 14 butų. Du iš jų – socialiniai. Viename bute viršutiniame aukšte jau seniai niekas negyvena. To buto balkoną savivaldybė buvo suremontavusi anksčiau. Kitame bute antrajame aukšte gyveno nuomininkai, naudojosi nesaugiu balkonu.

„Po nelaimės to buto gyventojai buvo iškelti.

Savivaldybė pasiūlė mums pašalinti avarijos padarinius ir pasirūpinti dar trimis kitais namo balkonais“, – pasakojo kaunietė.

Pasak jos, savivaldybės atstovai išmontavo ne tik nukritusio balkono likučius, bet ir kitus balkonus.

„Vietoj gyventojams priklausiusių balkonų iš lauko pusės prikalė nevienodo dydžio plokštes, jos atrodo lyg būtų atliekos. Ar tai remontas? Bet už jį paėmė didžiulius pinigus“, – stebėjosi namo gyventoja.

Pasak kaunietės, kiekvieno buto gyventojai už senų balkonų išmontavimą ir plokščių užkalimą sumokėjo po 900 eurų.

„Gavome dokumentus, kuriuose nurodyta, kad darbininkų darbo valanda įkainota 30 eurų. Ar tokie įkainiai realūs? Dėl brangaus remonto skundėmės seniūnijai, bet pasiekti teisybės nepavyko, teko mokėti.

Jei būtume žinoję, kiek kainuos savivaldybės pagalba, patys balkonus būtume remontavę. Vieną balkoną, kuris yra kito namo fasado pusėje, vienas kaimynas jau susitvarkė, ketina remontuoti ir antrąjį“, – sakė moteris.

Gyventoja pasakojo, kad dabar savivaldybė planuoja aukcione parduoti butą, kurio balkonas buvo nugarmėjęs. Kai atsiras nauji gyventojai, kaimynai tarsis, ką daryti su visais balkonais, kaip juos būtų galima atstatyti.

2017-ųjų vasarą nuvirto M.Daukšos gatvės 51-ojo daugiabučio antrojo aukšto balkono atitvaras. Dabar šis balkonas taip pat išmontuotas. Apie dar du buvusius taip pat prastos būklės balkonus primena tik likę jų metaliniai apvadai.

Žmonės sugriuvus balkonui tąsyk taip pat nenukentėjo, bet šis įvykis sukėlė didelį galvos skausmą šio namo bendrijos pirmininkui Gediminui Zakšauskui.

„Kai pastatus prižiūri namų administratoriai, jie renka kaupiamąsias lėšas. Jei balkonai yra avarinės būklės, gali juos remontuoti ir paskui pinigus susirinkti iš gyventojų.

Bendrijose yra kitaip. Mano namo bendrijos nariai rūpintis balkonais ir kitu bendrojo naudojimo turtu, kaupti pinigus jo remontui nenorėjo. Neprižiūrimas turtas ir ėmė griūti“, – sakė G.Zakšauskas.

Bendrijos pirmininkas sakė, kad vieno balkono atstatymas kainuotų apie 3–4 tūkstančius eurų, bet ne visi gyventojai nori mokėti už tai, kuo nesinaudos.

„Tik dabar, prieš pusantro mėnesio, kai pagrasinau, kad atsistatydinsiu, gyventojus pagaliau pavyko įtikinti pradėti kaupti lėšas.

Svarstome, kaip namą atnaujinti. Rinksimės arba jo renovacijos, arba Kauno savivaldybės pastatų tvarkybai skirtą programą“, – ateities planais dalijosi G.Zakšauskas.

O kokia yra aukščiausių Kaune – 16 aukštų daugiabučių, sovietmečiu pastatytų P.Plechavičiaus gatvėje, balkonų būklė? Juk būtent nuo 16-aukščio Vilniuje ir nugarmėjo gelžbetoninė balkono konstrukcija.

Šiuos namus dėl savitos jų formos kauniečiai vadina „kukurūzais“ ir tokie trys namai yra vieninteliai visoje Lietuvoje. Šiuose daugiabučiuose yra įkurtos butų savininkų bendrijos. Vienos jų pirmininkas Česlovas Julijus Rugevičius Rugys sakė, kad namo gyventojai savo turtą brangina.

„Kaupiame lėšas namo remontui. Neseniai susiremontavome laiptinę, pasikeitėme bendrojo naudojimo laiptinių duris. Mūsų namo balkonai dar visai neblogos būklės. Nuo jų trupa nedideli tinko gabalai, bet pačios konstrukcijos nepažeistos. Vis dėlto nelaimė Vilniuje privertė atidžiau įvertinti balkonų būklę“, – atviravo namo pirmininkas.

Vyras tikino, jog artimiausiu metu planuoja samdyti aukštalipius, kad jie nutinkuotų, apglaistytų balkonų išorę. Tada drėgmės į juos patektų mažiau ir turtas tarnautų ilgiau.

Nemažai Kauno daugiabučių administruojančios bendrovės „Būsto valda“ direktorius Rokas Drąsutavičius sakė, kad didžioji dalis gyvenamųjų namų Kaune šiuo metu vis dar nerenovuoti, todėl daugumoje jų ir balkonų būklė prasta, žmonės yra linkę balkonus atnaujinti tik kartu su bendra namo renovacija.

„Šiuo metu „Būsto valda“ Kauno mieste jau yra renovavusi 42 daugiabučius. Dar 23 namai yra pasirašę sutartis su viešąja įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra ir dalyvauja daugiabučių atnaujinimo programoje, artimiausiu metu numatoma jų renovacija. Planuojame naujo šaukimo metu pateikti dar 15 paraiškų pastatams atnaujinti“, – kalbėjo R.Drąsutavičius.

„Būsto valdos“ vadovas neslėpė, jog gyventojai dažnai nesutinka, kad balkonai būtų remontuojami, nes tai kainuoja gana brangiai. Prieš imantis darbų reikia atlikti ekspertizę, tai papildomos išlaidos.

„Vis dėlto po balkono avarijos Vilniuje kauniečiai kur kas aktyviau pradėjo domėtis savo balkonų būkle“, – sakė „Būsto valdos“ vadovas.

Kitos daugiabučius administruojančios bendrovės, daugiabučių priežiūros įmonės „Mano BŪSTAS“ ryšių su visuomene grupės vadovas Paulius Ugianskis sakė, kad daugiausia balkonų, turinčių avarinės būklės požymių, yra Kauno centre ir senamiestyje, senos statybos namuose.

„Deja, kad ir kiek raginame šių balkonų savininkus pritarti remonto darbams, daugeliu atvejų susiduriame su gyventojų abejingumu.

Kasmet atliekame balkonų apžiūras, organizuojame susirinkimus, bet dažnai būstų savininkai nenori nieko girdėti apie jokius remontus.

Kad ir kaip būtų, jie, o ne kas nors kitas yra balkonų, kaip ir visų kitų bendrųjų namo konstrukcijų, bendraturčiai ir tik jie sprendžia, kaip ir kada tvarkyti savo turtą“, – kalbėjo P.Ugianskis.

Gerai yra tai, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybė norintiesiems tvarkyti pastatų fasadus ir balkonus teikia finansinę paramą, o namo administratorius suteikia galimybę už atliktus remonto darbus mokėti dalimis. Tai iš dalies skatina atsakingai į savo turtą žvelgiančius gyventojus imtis balkonų remonto darbų.

„Mano BŪSTO“ atstovai yra apskaičiavę, kad šiuo metu jų prižiūrimuose namuose yra apie 90 avarinės būklės požymių turinčių balkonų, kuriuos reikia tvarkyti. Per pastaruosius 2 metus, gyventojams pageidavus, visiškai sutvarkyti 58 balkonai, atliktas 20 balkonų dalinis remontas.

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas

„Kranto 7-osios gatvės 8-ojo namo gyventojai, kurie buvo įsikūrę savivaldybės bute, iškeldinti, jiems suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos. Šis butas bus pardavinėjamas, todėl investuoti į balkono remontą ar jį atstatyti neapsimokėjo.

Dabar savivaldybė socialiai remtiniems žmonės suteikia geriau suremontuotus butus, avarinės būklės turto atsisakoma vis daugiau.

Namus administruojančių įmonių vadovams nuo 2018ųjų nurodyta kasmet įvertinti daugiabučių būklę ir šalinti avarines situacijas.“