„Sietuvos“ progimnazija seka kitų mokyklų pavyzdžiu. Apsitverdama teritoriją ji visai neatsižvelgė į kaimynystėje gyvenančius vilniečius.
Užtverti dveji laiptai, nepasiekiamas šaligatvis, kuris jau spėjo apaugti žole. Tuo metu gyventojai, norėdami nueiti į parduotuvę, į kitus namus, priversti keliauti taku, kuris palijus pažliunga ir būna slidus.
„Tai protu nesuvokiama. Nejaugi nėra institucijos, kuri mokykloms nurodytų, kad prieš apsitveriant aukštomis tvoromis reikia atsižvelgti ir į kaimynų interesus?
Ir kam „Sietuvos“ progimnazijai tokia didelė teritorija, kuri kelis mėnesius būna visiškai tuščia, o vasarą net nelabai tvarkoma?“ – klausė Taikos gatvėje gyvenanti Irena.
Tinklas jau sulankstytas
Iš tiesų aptvertoje „Sietuvos“ progimnazijos teritorijoje jau želia aukštoka žolė, kai visas patvorys kitoje pusėje nušienautas.
Už aukštos tvoros šaligatvis, kuris nepasiekiamas gyventojams ir dabar niekam nereikalingas, jau spėjęs apželti žole. Ir kokiam proto bokštui atėjo į galvą užtverti dvejus laiptus, juos taip kartu su turėklais paliekant ir vienoje, ir kitoje pusėje?
Šalia gyvenantis Stasys Žiedavainis prisiminė, kad tik pradėjus tverti tvorą kaimynai jau įbetonuotus vielinio tinklo metalinius stulpelius ne kartą buvo išrovę.
Taip jie demonstravo nepritarimą sumanymui.
Tvoros tinklas daugelyje vietų jau smarkiai sulankstytas. Per mokslo metus S.Žiedavainis ne kartą matė, kaip skubėdami į pamokas moksleiviai šokdavo per tvoros tinklą.
O kas būtų, jeigu jie užkliūtų, virstų ant betoninių laiptų?
Vaikai nusiaubdavo gėlyną
Dabar užtvertas šaligatvis reikalingas tik progimnazijos automobiliui, kuris važiuoja link centrinių vartų.
Šalia anksčiau gyventojams įprastų, bet dabar užtvertų kelių įrengti įspėjimai, kad įėjimas – tik pro centrinius vartus ir kad vaizdas stebimas kameromis. Bet ko ten eiti, jeigu visa progimnazijos teritorija aptverta?
Nors progimnazijos administracija tvirtino, kad kasdien nuo 6 iki 22 valandos atviri ir šoniniai vartai, pirmadienio vidurdienį jie buvo užrakinti.
Vis dėlto S.Žiedavainis įžvelgė ir vieną teigiamą dalyką: šalia daugiabučio jis prižiūri gėlyną, kurį anksčiau moksleiviai, kol nebuvo tvoros, dažnai nusiaubdavo. Dabar jie augalų nebeliečia.
Neperžengė sklypo ribų
Ar vietoj šiapus tvoros gyventojų išminto tako kada nors bus įrengtas padorus šaligatvis? Savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja atsakė neigiamai. Esą progimnazijos teritoriją galima lengvai kirsti – ji lankytojams dieną atvira, gyventojai gali vaikščioti.
Kad yra ne taip, nesunku įsitikinti paklebenus vienus šoninius vartus.
Tačiau A.Kovalevskaja neįžvelgė nieko blogo: progimnazija neperžengė ribų sklypo, kurį valdo panaudos teise.
Aptverti tik tie šaligatviai, kurie yra tame sklype.
Atviros bendruomenėms?
Beje, progimnazijai net nereikėjo rengti projekto, paklausti kaimynų nuomonės, nes Statybos techninis reglamentas skelbia, kad tokia tvora priklauso nesudėtingų statinių 1-ajai grupei. Tai reiškia, kad projekto rengti tokiam statiniui nereikia, tad nereikalingi ir projektų pristatymai visuomenei.
Vis dėlto kodėl nebuvo įmanoma geranoriškai palikti gyventojams šaligatvio, tverti tvorą bent porą metrų toliau į progimnazijos pusę?
A.Kovalevskaja tvirtino savo: dauguma sostinės mokyklų ir darželių (ypač pastarųjų) aptverti tvoromis tam, kad įstaigose būtų saugiau.
„Buvo aptverta tik ta teritorija, kuri priklauso mokyklai, o gyventojai vis tiek gali laisvai judėti po teritoriją. Norime dar kartą priminti – visų mokyklų teritorijos ir jų aikštynai yra atviri bendruomenei“, – dėstė A.Kovalevskaja.
Tik kaip tas viešai deklaruojamas atvirumas bendruomenėms yra suderinamas su moksleivių saugumu?
Pyko ir Fabijoniškėse
Nepasitenkinimas anksčiau buvo kilęs ir dėl S.Stanevičiaus progimnazijos tvoros Fabijoniškėse. Mokykla užtvėrė ir trinkelėmis grįstą taką, kuriuo naudojosi gyventojai ir moksleiviai.
Esą tai sovietmečiu įrengtas šaligatvis.
Šaligatvis, laiptai ir nuovaža vežimėliams, į kurią kadaise sukišti pinigai, tapo nebereikalingi. Bet tik pedagogams, o ne gyventojams.
Šalia mokyklos gyvenantis Aleksejus sutiko, kad leistis nuo stataus kalno tikrai ne taip patogu kaip anksčiau įrengtais laiptais, kurie dabar niekur neveda. Bėda ir tai, kad gyventojams, kaip ir aplink „Sietuvos“ progimnaziją, teko išminti taką.
„Man tai dar nieko, bet reikia pamatyti, kaip tuo naujuoju taku leidžiasi motinos su vežimėliais arba mėgina juos užstumti į viršų“, – atsiduso Aleksejus.
Blogai ir tai, kad aplink progimnazijos teritoriją tenka eiti gatvės važiuojamąja dalimi.
Todėl Fabijoniškių gyventojai savivaldybės klausė: kodėl toks didelis sklypas atitvertas nuo visuomenės?
Peikė sovietinį projektą
Į tai savivaldybė atsakė kaip ir dėl „Sietuvos“ progimnazijos: tvora įrengta sklypo ribose, kurios pažymėtos kadastro žemėlapyje, buvusios senos tvoros vietoje.
Anot savivaldybės atstovų, į mokyklos teritoriją galima patekti pro keturis įėjimus, o ji aptverta dėl moksleivių saugumo.
S.Stanevičiaus progimnazijos administracija, sulaukusi kaimynų nusiskundimų dėl tvoros, aiškino, kad laiptai ir šaligatvis link mokyklos – nevykęs sovietinis projektas, tad juos ir atskyrė tvora.
Vardijo daug nepatogumų
Tačiau daugiausia gyventojų protestų sulaukė Sausio 13-osios progimnazija Lazdynuose, kuri dėl tvoros beveik pusę metų konfliktavo su „Ryto“ bendruomene.
2018-aisiais aplink progimnaziją gyvenantys vilniečiai pradėjo piktintis stebėdami, kaip tveriama tvora.
Mat mokykla užtvėrė kaimynams įprastus kelius.
„Getas“, „Berlyno siena“, – skambėjo iš lūpų Architektų gatvės gyventojų, stebėjusių, kaip aplink Sausio 13-osios progimnaziją aptveriama net 2,5 hektaro teritorija.
Jie vardijo: pailgėjo kelias į parduotuvę, vaikų darželį.
Nebeliko tako link vaizdingos atodangos.
Bet nepatogumai dar ne viskas: vilniečiai baiminasi, kad kris ir jų butų kainos, nes kam malonu pro langus matyti visai šalia išraizgytą tvorą.
Tuo metu mokykla aiškino, kad apsitverdama kovoja su girtuokliais, šunų vedžiotojais ir moteriškėmis, kurios vaikšto su šiaurietiško ėjimo lazdomis ir trukdo vaikams per pamokas bėgti krosą.
