Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius portalui lrytas.lt teigė, jog gelžbetoninės konstrukcijos stambiaplokčiuose, monolitiniuose ar plytiniuose namuose gali būti eksploatuojamos net 125 metus, tačiau itin svarbios dvi sąlygos – jų pagaminimo kokybė ir tinkama priežiūra.
„Jei balkonai atviri, juose kaupiasi drėgmė, kuri ne pasišalina, o skverbiasi į armatūrą, šią veikia korozija, balkono nebelieka kam prilaikyti. Panaši situacija ne tik Lazdynuose, bet ir Žirmūnuose, prastos būklės balkonų esu aptikęs Užupyje. Manau, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis – namus administruojančių įmonių atsakomybės trūkumas“, – kalbėjo eksperstas.
Jo žodžiais, konstrukcijos turėtų būti apžiūrimos ir jų būklė įvertinama rudenį bei pavasarį, o tokių incidentų, kaip Lazdynuose, neturėtų būti. Č. Ignatavičius prisiminė atvejį jo paties daugiabutyje, kuomet per lubas tekant vandeniui, namą administruojančios įmonės specialistas tepasakė, kad viskas jo bute gerai.
„Paėmiau prietaisą, šis rodo, kad į butą skverbiasi drėgmė. Jei ateina eilinis darbininkas, pasižiūri ir įvertina situaciją, nereikia stebėtis, kad atsitinka tokie dalykai. Namo būklę turi vertinti ekspertai“, – tikino pašnekovas.
Kritikams, teigiantiems, jog sovietmečiu statytus daugiabučius metas griauti, užuot juos renovavus, ir kad jų eksploatacijos laikas baigėsi, mokslininkas turi atsakymą – sovietmetį dėl visų blogybių kaltinti labai populiaru, tačiau statybose blogybių buvo ir tuomet, ir dabar, o mūsų stambiaplokčiai ir monolitiniai namai tuo metu buvo geriausios kokybės.
Ne veltui Lazdynai buvo apdovanoti už progresyvius sprendimus.
„Namą administruojančios įmonės privalo apžiūrėti bendrojo naudojimo patalpas ir garantuoti, kad panašūs incidentai neįvyktų. Jei neišmano, turi kreiptis į specialistus. Šitas balkonas ne staiga sugedo, jau anksčiau jis kėlė pavojų. Dar prieš metus buvo galima pastebėti pažeidimų.
Matyt, ne specialistai apžiūrinėjo tuos namus. Jeigu automobilis netvarkingas, jo neleidžia eksploatuoti. Gyvenamasis namas, kuriame gyvena ne vienas ar du, o šimtai žmonių, eksploatuojamas netvarkingas, ir nieko. Taip būti negali“, – apibendrino pašnekovas.
Skaičiuojama, kad avarinės būklės balkonų – maždaug 2 tūkst.
Vilniaus savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė žurnalistams teigė, jog, pirminiais duomenimis, balkono griūtis galėjo įvykti dėl to, jog 2 tonas sveriantį gelžbetoninį atitvarą, užkabintą ant dviejų mazgų, pažeidė korozija dėl šiltnamio efekto, be projekto įsistiklinus balkoną – įstiklinimas šiems balkonams nebuvo numatytas.
Skaičiuojama, jog sutvarkyti balkoną gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų.
