Žadėta, jog mūrinis pastatas bus sujungtas su naujuoju triaukščiu, tačiau 2015-aisiais jis nugriautas, kaip išaiškino atsakingos institucijos, remiantis statybų techniniame reglamente numatytomis išimtimis.
Ketina rasti kaltininkus
Bendruomenė šiuo metu ruošia raštus Regioninei architektūros tarybai, Generalinei prokuratūrai, Vilniaus savivaldybei bei statybų inspektoriams.
Jų pozicija – naujojo statinio niekas nebegriaus, tačiau nesilaikiusieji įstatymų turėtų sulaukti sankcijų, o visiems būtų parodyta, kad yra gyventojų, kuriems rūpi, kas vyksta jų mieste, todėl projektavimo bei statybų pažeidimai nebus toleruojami.
Administracinio pastato projekto autoriai – architektų biuras „Aketuri architektai“. Architektas Lukas Rekevičius tikino, jog projektas geras, teisingas ir legalus.
Pasak jo, mūrinis pastatas nugriautas dar prieš jiems pradedant projektavimo darbus. Nors nebuvo paveldo objektas, L.Rekevičius pritarė, jog savininkai, prieš nugriaudami pastatą, turėjo įsitikinti, ar jis neturėjo vertingųjų savybių.
„Manau, kad šis projektas – vienas geresnių mūsų darbų, tikrai juo didžiuojuosi. Jei iki pabaigos vystytojai laikysis projekto ir netaupys – bus dailus, grakštus namas. Jokių kelių aukštų mansardų jame nėra – mansardiniame aukste bus įrengtas biuras su įspūdinga erdve“, – portalui lrytas.lt komentavo architektas.
Jam nesuprantama, kodėl piktinamasi dėl trijų aukštų su mansarda pastato aukščio – mat sąmoningai nesiekta suprojektuoti kuo mažesnio pastato. Atvirkščiai – norėta, jog pastatas sankryžoje būtų šiek šiek didesnis nei toliau nuo gatvės stovintys pastatai. Bendrajame plane numatytas teritorijos intensyvumas 1,2, šiame projekte jis mažesnis.
„Kontekstas labai mišrus, nes čia jau nebėra saugoma Žvėryno dalis, kuri baigiasi sulig Latvių gatve.
Ši zona yra vizualinės apsaugos teritorija, kas reiškia, kad čia negalima statyti labai aukštų pastatų, kad vizualiai nebūtų užstotas Senamiestis. Mūsų pastatas nieko neužstoja.
Teritorija jokių vertingųjų savybių neturi. Kontekste randame ir 1990 metų gyvenamųjų namų, ir sovietinių daugiabučių, čia yra ir pastatų šlaitiniais, plokščiaisiais stogais – šioje zonoje nekeliamas reikalavimas projektuoti tik šlaitinį stogą.
Trečiųjų šalių interesų nepažeidžiame, insoliaciją užtikriname, nuo sklypo ribų normatyvinius atstumus išlaikome.
Projektu džiaugiuosi ir, turbūt, kalbant apie tūrius, nieko nekeisčiau ir šiandien.
Kodėl projektu piktinamasi? Turbūt todėl, kad jis nebuvo viešintas. Projektas parengtas 2016–2017 metais, tada ne visų projektinių pasiūlymų viešinimas buvo privalomas“, – kalbėjo L.Rekevičius.
Abejoja sprendimų teisėtumu
Žvėryno bendruomenei kone daugiausia abejonių kelia faktas, jog Vilniaus miesto savivaldybė statyboms Kęstučio g. 32 leidimo neišdavė, tačiau tą padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Savivaldybės specialistai patvirtino, jog leidimas nebuvo išduotas dėl to, kad sklypas pagal Žvėryno rajono detalųjį planą patenka į gyvenamąją teritoriją, o jo dabartinis būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (kas neatitinka detaliojo plano sprendinių).
„Savivaldybės išduotuose architektūriniuose reikalavimuose yra pastaba, kad iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalu atitaisyti Žvėryno detaliajame plane esančią klaidą, kas nebuvo padaryta, todėl leidimas nebuvo išduotas“, rašoma miesto savivaldybės pateiktame atsakyme.
VTPSI pateikė savo išaiškinimą. Veiklos gerinimo skyriaus specialistė Diana Dambrauskienė komentavo, jog Statybos įstatyme numatyta teisė statytojui tam tikrais atvejais teikti prašymą VTPSI išduoti statybų leidimą, jei to nepadaro savivaldybė.
Statybų inspekcija, gavusi statytojo prašymą, kuriame paaiškinami nesutikimo su atsisakymu išduoti statybų leidimą motyvai, patikrina, ar statinio projektui pritarė jį privalėję tikrinti subjektai.
Laikoma, kad statybų leidimą atsisakoma išduoti ir tuo atveju, kai, praėjus Statybos įstatyme nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, per 3 darbo dienas statybų leidimas neišduodamas ir statytojui nepranešama apie atsisakymo priežastis.
Statybų inspekcijos teritorinio padalinio specialistai, gavę prašymą išduoti statybų leidimą, kurio per nustatytą terminą neišdavė savivaldybės administracija, patikrina, ar statinio projektui pritarė visi statinio projektą privalėję tikrinti subjektai.
Nustatę, kad projektui visi pritarė, o savivaldybės specialistas laiku neišdavė statybų leidimo ir apie atsisakymo priežastis statytojui nepranešė, Statybų inspekcijos teritorinio padalinio specialistai registruoja jį „Infostatyboje“. Kęstučio g. 32, Vilniuje, aplinkybės būtent taip ir susiklostė.
L.Rekevičius antrino VTPSI atstovei – savivaldybė buvo nurodžiusi koreguoti detalųjį planą ir pakeisti žemės sklypo paskirtį į administracinę (senajame detaliajame buvo numatyta gyvenamoji paskirtis).
Tačiau pradėjus projektuoti faktinė sklypo paskirtis ir buvo administracinė, nes savivaldybė, statytojo prašymu, pagal bendrąjį planą kiek anksčiau pakeitė sklypo paskirtį.
Teritorijoje leidžiamos dvi paskirtys – gyvenamoji ir komercinė / administracinė.
„Koreguoti detaliojo plano nebuvo prasmės, nes sklypo paskirtis ir taip buvo ta, kurios reikia, taciau savivaldybė nenorejo koreguoti architektūrinių reikalavimų, todėl statytojas kreipėsi į VTPSI, kad išduotų leidimą, ką ir padarė. Anot architekto, „Infostatyboje“ savivaldybės specialistai projektą tikrino ir pritarė, tačiau statybų leidimo visgi neišdavė.
