This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Banko ekspertas: kada verta skolintis būsto remontui, o kada rizikuojate

Pranešimas spaudai

Nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenime ilgalaikių pirkinių, tačiau bėgant laikui būstas nusidėvi, todėl anksčiau ar vėliau prireikia kosmetinio, o gal ir rimtesnio remonto.
Nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenime ilgalaikių pirkinių, tačiau bėgant laikui būstas nusidėvi, todėl anksčiau ar vėliau prireikia kosmetinio, o gal ir rimtesnio remonto.
Nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenime ilgalaikių pirkinių, tačiau bėgant laikui būstas nusidėvi, todėl anksčiau ar vėliau prireikia kosmetinio, o gal ir rimtesnio remonto.
Nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenime ilgalaikių pirkinių, tačiau bėgant laikui būstas nusidėvi, todėl anksčiau ar vėliau prireikia kosmetinio, o gal ir rimtesnio remonto.

Nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenime ilgalaikių pirkinių, tačiau bėgant laikui būstas nusidėvi, todėl anksčiau ar vėliau prireikia kosmetinio, o gal ir rimtesnio remonto.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad būsto atnaujinimui gyventojai skolinasi vidutiniškai 10 tūkst. eurų. Kaip įvertinti, kada būsto remontui galime susitaupyti patys, o kada reikėtų galvoti apie skolinimąsi ar net naujo būsto pirkimą?

Pirmas žingsnis, kurį turime atlikti galvodami apie būsto remontą – tiksliai įsivardinti ir susirašyti visus remonto darbus, kuriuos reikėtų atlikti. Jei tiksliai nežinote, kaip įvertinti reikalingų darbų mastą, geriausia iš karto pasitarti su šią sritį išmanančiais žmonėmis. Taip galėsite sudaryti tikslesnę darbų sąmatą, įvertinti reikalingas medžiagas, darbo priemones ir specialistų darbo įkainius.

Be to, sudarius darbų sąmatą ir gavus bendrą remontui reikalingą sumą, prie jos reikėtų pridėti dar bent 10–15 proc. nenumatytoms išlaidoms. Vykdant didesnės apimties darbus tokių išlaidų visada atsiranda, o, tam pasiruošus iš anksto, nereikės vėliau svarstyti, iš kur paimti papildomų pinigų ar smarkiai apriboti išlaidų kitose srityse.

Kosmetiniam remontui − iš savo kišenės

Vadinamasis kosmetinis remontas paprastai apima smulkius vidaus apdailos darbus, nusidėvėjusių dekoro elementų ar aksesuarų pakeitimą. Šio tipo remontui gali tekti skirti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių siekiančią eurų sumą.

Kaip rodo praktika, smulkiam būsto remontui reikiamų lėšų galima susitaupyti iš anksto, tam tikslui periodiškai atidedant tam tikrą dalį savo pajamų. Jei visgi remontą būtina atlikti nedelsiant, o laisvų lėšų tam neturite, galima pagalvoti apie vartojimo paskolą.

Tiesa, norint atlikti smulkų namų remontą nebūtina laukti, kol sukaupsite visą remontui reikalingą sumą. Darbus ir kitus pokyčius galima suplanuoti etapais ir juos išdėstyti per vienerius ar kelerius metus. Pavyzdžiui, pirmiausia galite pasirinkti atnaujinti sienas ir grindis, o vėliau apšvietimą, arba renovuoti virtuvę, o praėjus kuriam laikui ir svetainę. Taip remonto darbams iš karto nereikės skirti didelės pinigų sumos.

Suplanuoti atnaujinimo darbus etapais pravartu ir tuomet, jei remontą atliekate savo rankomis – taip nereikės papildomai pasiimti ilgesnių atostogų ar patirti nepatogumų dėl neužbaigtų darbų. Dar vienas etapais atliekamo namų remonto pranašumas gali būti tas, kad taip galėsite išnaudoti prekybininkų pasiūlymus ir nuolaidas bei per ilgesnį laiką įsigyti namams atnaujinti reikalingų prekių geresnėmis kainomis.

Kapitalinis remontas pareikalaus daugiau

Ilgai gyvenant viename būste ar įsikėlus gyventi į tokį, kuriame prieš tai jau kas nors netrumpai gyveno, gali tekti atlikti didesnio masto būsto remontą.

Pavyzdžiui, gali tekti pakeisti grindų dangą, langus ar duris, naujai įsirengti vonios kambarį, virtuvę, atnaujinti elektros instaliaciją ar vandentiekio vamzdžius.

Išvardintų darbų kaina greičiausiai perkops 5 tūkst. eurų ribą. Be to, tai gana didelės apimties darbai, kuriuos atlikti savo jėgomis yra sudėtinga, todėl greičiausiai teks samdytis profesionalius meistrus. Kai kuriais atvejais jų paslaugos gali kainuoti tiek pat ar net daugiau negu darbams reikalingos medžiagos.

Šiuo atveju kai ką taip pat galima bandyti atlikti etapais, bet tą padaryti ne visada išeina. Imantis esminių būsto atnaujinimo darbų, jame gyventi nepavyks, tad gali tekti ieškotis laikinos pastogės. Todėl tie darbai turėtų būti užbaigti per kuo trumpesnį laiką, juos geriau patikėti atlikti patirties turintiems meistrams, kad vėliau netektų gailėtis dėl prasto rezultato.

Atlyginimui už meistrų darbą turėtumėte numatyti antra tiek, kiek esate pasirengę išleisti medžiagoms. Tad jei skaičiuojate, kad vienam būsto ploto kv. m. atnaujinti reikalingos medžiagos kainuoja apie 150 eurų, dar 150 eurų turėtumėte numatyti už meistrų darbą. Vadinasi, kapitalinis 50 kv. m. ploto būsto remontas gali kainuoti apie 15 tūkst. eurų.

Natūralu, kad sutaupyti tokiai sumai gali užtrukti ne vienerius metus, todėl galima svarstyti apie remontui reikalingos sumos paskolą. Tiesa, skolintis verta tik tokiu atveju, jei nepatirdami finansinių sunkumų galėtumėte kas mėnesį paskolos mokėjimui skirti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų per visą paskolos laikotarpį.

Komentaro autorius – „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.