Ties Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių sankirta dar ilgai stūksos apsilaupęs nebaigtas statyti stiklinis pastatas. Tam, kad jame įsikurtų Maskvos kultūros ir verslo centras, prieštarauja ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), ir Remigijaus Šimašiaus komanda.
Mat saugumiečiams Maskvos namai – grėsmė, o Vilniaus merui – Kremliaus propagandos įrankis.
Todėl Maskvos namams kadaise suteikusi statybos leidimą, paskui jį panaikinusi, savivaldybė dabar įsivėlė į teisinius ginčus su šių namų steigėjais.
Tiesa, šią savaitę Maskvos namų šeimininkai sulaukė smūgio, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė jų skundą, nors sprendimą jie dar gali skųsti.
Bet ta kova kažkokia komiška: visais būdais siekiama, kad rusai neįkeltų kojos, bet Maskvos namų šeimininkei viešajai įstaigai Maskvos kultūros ir verslo centrui Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ suteikė mokestinę pagalbą dėl COVID-19 pandemijos.
Vieno piešinio nepamatysi
Žengus vos kelis žingsnius nuo Karaliaus Mindaugo tilto matyti grafičiais išterlioti bent keli Maskvos namų aukštai.
Tiesa, į dar vieną piešinį gali pažvelgti ne visi. Jis atsirado gegužės 9-osios išvakarėse, kai Rusija šventė Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ąsias metines.
Tada ant Maskvos namų stogo atsirado vyriško lyties organo piešinys ir skaičiai 75.
Kad Maskvos namai virtę benamių ir nuotykių ieškančių jaunuolių priebėga, akivaizdu: durys išplėštos, o statybinė tvora lengvai įveikiama.
Tiktai šiomis dienomis pastato šeimininkai susirūpino apsauga.
Šalia durų angos dieną ir naktį juodos spalvos automobilyje budi du jaunuoliai, nors jie nėra saugos tarnybos darbuotojai.
Visai kitoks vaizdas kitoje gatvės pusėje. Čia neseniai pastatytas viešbutis „Courtyard by Marriott“, taip pat kyla dar vienas – „Hilton“. Tarp jų matyti nauji gyvenamieji namai, savivaldybė pažadėjo tvarkyti ir Koncertų rūmų aplinką.
Sprendimas – nepalankus
Kai Vilniaus apygardos teismas pavasarį nusprendė, kad Maskvos namų šeimininkė viešoji įstaiga Maskvos kultūros ir verslo centras per dvejus metus privalo įteisinti neteisėtai statytą pastatą, rusai suskubo pateikti projektinius pasiūlymus.
Buvo įrodyta, kad pastatas turi vienu aukštu per daug – turi būti šeši, o yra septyni.
Aišku, nutarusi neįleisti rusų į šį pastatą savivaldybė naujiems jų projektiniams pasiūlymams nepritarė ir savo nuomonę apgynė VAAT.
Nepritardama savivaldybė rėmėsi VSD išvadomis, kad pastato funkcija kelia riziką valstybės saugumui.
Prieš kelias dienas išnagrinėjęs bylą VAAT nusprendė Viešosios įstaigos Maskvos kultūros ir verslo centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VAAT teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybės administracijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Iš jo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais administracijos priimtas sprendimas grindžiamas, jame pateikti aiškūs ir objektyvūs motyvai, nurodomos teisinės pasekmės.
Teismo nuomone, tai, kad administracija atsižvelgė į VSD pateiktą informaciją, nesudaro pagrindo laikyti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nes nacionalinis saugumas yra susijęs su viešuoju interesu, kurio užtikrinimas nagrinėjamu atveju turi prioritetą prieš formalių teisės normų taikymą.
Valstybės ir savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, pažymėjo teismas.
Biudžete – solidi suma
Maskvos namai nuolatos yra VSD akiratyje.
2017 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma, kad Maskvos namų projektas „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
Anot saugumiečių, Rusija imsis propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą.
Tačiau Maskva neketina sudėti ginklų. Tai liudija ir šių metų Rusijos sostinės biudžete skirta 10 mln. eurų suma šio pastato Vilniuje statyboms užbaigti.
Maskvos dūmos pirmininkas Aleksejus Šapošnikovas metų pradžioje agentūrai „Regnum“ paaiškino, jog lėšos skirtos dėl to, kad statybos dar neuždraustos. Jeigu uždraus – tada biudžeto lėšas perskirstys.
O kaip yra dabar?
Viešosios įstaigos Maskvos kultūros ir verslo centro vadovas Aleksandras Makarovas aiškino, kad pinigų trūksta net pastatui prižiūrėti. Jų užtenka tik šiukšlėms išvežti.
Bet Vilniuje vis dar laukiama pinigų, kurie turėtų atkeliauti iš Rusijos. Tai esą turėtų paaiškėti liepos pabaigoje.
Netikrino pati savivaldybė
Leidimą Maskvos namų statyboms savivaldybė suteikė dar 2008-aisiais, bet po aštuonerių metų Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ieškinį ir pripažino, kad pastato statybos leidimas yra neteisėtas.
Tada teismas įpareigojo statytojus per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti pastatą vienu aukštu.
Kaip iškilo vienu aukštu aukštesnis pastatas? Ogi savivaldybė nepatikrino projekto sprendinių. Detaliajame plane numatyta, kad toje vietoje galima statyti tik iki 6 aukštų statinius.
Vadino propagandos įrankiu
Prieš penkerius metus tapęs meru R.Šimašius iš karto pareiškė, kad kaimynystėje nenori matyti Maskvos namų. Dėl to savivaldybė kreipėsi į VSD.
Iš saugumiečių gautos išvados pradžiugino sostinės vadovą.
„VSD išvadų trečiosioms šalims atskleisti negaliu, tačiau galiu patvirtinti, kad jos skamba gana aiškiai ir nedviprasmiškai – šis objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Remdamasis šia ir kitų kompetentingų Lietuvos institucijų nuomonėmis ir laikydamasis pažado, kad, kol esu meras, Maskvos namų Vilniuje nebus, pavedžiau savivaldybės administracijai nederinti naujų projektinių pasiūlymų ir neišduoti šiam pastatui naujo statybos leidimo“, – prieš dvejus metus pareiškė meras R.Šimašius.
Miesto širdyje – paminklas savavališkai statybai
Vilniaus valdžia, kuri kaunasi su Maskvos namų šeimininkais, nesugeba priversti nykštukinio projekto „Stoties oazė“ įgyvendintojų sutvarkyti subjauroto Bazilijonų skvero.
Nors savivaldybė sulaukė daugybės vilniečių skundų, čia nuo praėjusių metų stovi suniokotas stiklinis pastatas, pramintas šiltnamiu (nuotr.).
Šiltnamį, esantį pora šimtų metrų nuo Aušros vartų, įrengė bendrovė Gastrotyrimų centras. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius ir savivaldybė 2019 metų kovą suderino lauko terasos įrengimo projektą. Tačiau patikrinimų metu savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai nustatė, kad lauko kavinė įrengta ne pagal projektą, nes čia nebuvo numatyti statiniai ant terasos.
Dėl šio pažeidimo bendrovės Gastrotyrimų centro vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų vasario 28 dienos nutarimu pripažino Gastrotyrimų centro vadovą kaltu padarius nusižengimą ir skyrė baudą, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal apeliacinį skundą, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Po to prasidėjo savivaldybės susirašinėjimas su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentu, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriumi.
Valdininkai ragino institucijas kuo greičiau imtis aktyvių veiksmų, kad neteisėtą statinį pastatę kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Tačiau statybų inspektoriai – ne kokie karštakošiai. Savivaldybę jie informavo, kad atlieka tyrimą, o apie priimtą sprendimą informuos papildomai.
