Prognozės, kad NT atpigs, nepasitvirtino. Greičiausiai, laukia butų kainų šuolis. Kas vyksta NT rinkoje – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ komentavo specialistai.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas kalbėjo, jog statybų sektorius, palyginti su kitais, karantiną išgyveno lengvesniu režimu, nebuvo atleista itin daug žmonių, tačiau rinka patyrė stresą – dalis statybininkų, dirbę užsienio rinkose, buvo priversti grįžti į Lietuvą, ten sustabdžius projektus, dalį projektų sustabdė NT vystytojai Lietuvoje, o kai kurie renovacijos projektai įstrigo, gyventojams į namus neįsileidus statybininkų.
„Metų pabaigoje planuojamas 30 proc. darbų apimčių mažėjimas – tai labai daug. Dalis statybininkų iš trečiųjų šalių grįžo atgal, neatvyksta į Lietuvą, rinkoje stebime paradoksą – atlyginimų augimą, nors prastovų metu jis, atrodo, turėtų mažėti.
Manome, kad nedidelis atlyginimų augimas susiję su tuo, jog dalis darbo jėgos negrįžta į Lietuvą, imigrantų mažiau, o tie, kurie turėjo darbų užsienyje, tik atvėrus sienas, išvyko atgal“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Ekonomistai kalba apie pinigų lietų. Jei žmonės supras, kad pinigai nebėra vertybė, gali nuvertėti, suskubs investuoti į NT, tačiau, ar užteks darbo jėgos?
D.Gedvilo žodžiais, statybininkų bendruomenė supranta, jog investicijos į statybas nėra greitas procesas. Investuotojas turi pasiruošti statyboms – parengti projektą, gauti statybų leidimą, technines sąlygas.
Šiandien bendrovės, kurios prarado užsakymus, netiki, kad darbai greitai pajudės, jos ieško darbo Skandinavijoje ar kitose šalyse. Statybų sektorius su dideliu nerimu stebi situaciją Lietuvoje – didelė dalis privačių investicijų sustabdytos, rinkos susitraukimas verčia statybininkus nelaukti, kol ES investicijos ateis į Lietuvą, o dairytis, kur galėtų įdarbinti darbuotojus.
Taigi, ir dairosi darbų Skandinavijoje, Vokietijoje, pasirašo sutartis ir išvyksta dirbti ten.
Anot Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo, pastaruoju metu nuolat daugėja statybininkų, išvyktančių dirbti būtent į Vokietiją. Tad jei statybų projektai neprasidės, anot D. Gedvilo, vėl sulauksime emigruojančių statybininkų bangos.
„Skatiname Vyriausybę didinti investicijas į valstybės infrastruktūros atnaujinimą, kad statybininkai neišvažiuotų.
Gali būti, jog ateityje turėsime daug projektų, bet neturėsime, kas juos įgyvendintų, maža to, laukia didelis kainų šuolis. Prisikviesti, kad statybininkai grįžtų iš Vokietijos, Švedijos ar Norvegijos nėra lengva“, – komentavo D.Gedvilas.
NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius komentavo, jog NT sektorius vienas tų, kuriam skiriama daug dėmesio, buvo daug spekuliacijų, kad rinka sustos, kainos kris.
Esminis dalykas, anot M.Statulevičiaus, buvo žmonių lūkesčiai. Dalis kompanijų buvo pristabdžiusios pardavimus, keliems mėnesiams atidėjo sprendimus dėl projektų įgyvendinimo, atrodė, kad rinka apmirusi, bet darbas vyko. Dalis vystytojų tiesiog persigrupavo.
Kai kurios NT kompanijos paskelbė, jog stabdo kontraktus, peržiūrės statybos darbų kainas. Peržiūrėjus kontraktus, statybininkai pasiūlė mažesnes darbų kainas. NT vystytojai, anot M. Statulevičiaus, ateityje taip pat galės pasiūlyti lankstesnes būsto kainas.
„NT vystytojai peržiūrėjo sutartis, aktyviai dirbo su klientais, tačiau nesustabdė plėtros. Girdėjome, jog nemažai atšaukimų, žmonės nutraukia sutartis, palieka įmokėtą avansą – tai nebuvo normali situacija.
NT rinkoje labai svarbūs lūkesčiai. Jei žmonės nežino, ar po kelių mėnesių turės darbą ir galės mokėti paskolą, jis atideda sprendimą įsigyti NT. Vystytojai buvo lankstūs, tarėsi su klientais dėl naujų sąlygų.
Aktyviausiai derėjosi tie, kurie ieškojo sunkesnį laikotarpį išgyvenusių NT vystytojų. Tų, kurie buvo nemažai pasiskolinę, investavę savo lėšų. Jiems sustoję pardavimai buvo itin sudėtingas laikotarpis. Dalis pirkėjų, investuojančių į būstą, ateidavo ir prašydavo nuolaidų, net 20 proc., kai kurie mažesni vystytojai sutiko. Didieji rinkos žaidėjai nuolaidų nedarė“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Lietuvos statybininkų asociacija, anot D.Gedvilo, siūlė valdžios institucijoms skatinti renovaciją, infrastruktūros atnaujinimo darbus, kuomet, sustojus privatiems projektams, dalis statybininkų buvo priversti sėdėti namuose arba gauti prastovų subsidijas, kurios tikrai nedidelės.
„Dauguma pamatė, kad Vokietijos rinka gali juos priimti, ten neužtruko Vyriausybės parama, įmonės siūlo solidžius atlyginimus, todėl lietuviai nedelsė išvykti. Kita vertus, Vokietijoje nereikėjo karantinuotis, galėjo laisvai dirbti.
Nemaža dalis statybininkų ten jau dirba. Pramintas kelelis platėja, vis daugiau statybininkų atranda šią šalį. Užimtumo tarnyboje statybininkai – vieni daugiausia netekusių darbo, tas procentas auga. Mes suprantame, kad visi projektai startuos kitų metų viduryje ar pabaigoje, tačiau statybininkai neturi sukaupę atsargų, ieško darbo kitur“, – kalbėjo D.Gedvilas.
Ne tik atlyginimai, bet ir nedarbo išmokos Vokietijoje daug solidesnės. Lietuvoje ji įprastai neviršija minimalios algos. Vokiečiai nedirbantiems statybininkams mokėjo 1400 eurų į rankas, tad šie ramiai laukė, kada galės pradėti dirbti.
„Jei Lietuvoje nebus skatinamos statybos, kitų metų pradžoje ar viduryje turėsime didžiulį atlyginimų šuolį, gali labai stipriai išaugti darbų kainos. Darbininkams iš trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos – prieinamos centrinės Europos rinkos, jų prioritetas dirbti ten.
Jei ten neranda darbo, tuomet atvyksta į Lietuvą. Vokietijos rinkoje dirba daug rusų, baltarusių, ukrainiečių. Sutinka dirbti ir pas mus, atlygis jiems pakankamas.
Jei mes užtruksime su statybos projektais Lietuvoje, turėsime didelę problemą su darbo jėgos kaina. Kitu atveju patirsime šoką dėl darbų įkainių“, – įspėjo pašnekovas.
Anot D.Gedvilo, tenka pripažinti, jog nei statybininkai, nei visuomenė nepasitiki esamu renovacijos modeliu, nors Lietuva kasmet milijardą eurų išleidžia vien pastatų šiltinimui. Renovacijos procesą reikėtų koreguoti – reikalinga nauja banga. Dabartinis procesas išsisėmęs – teigiama, jog maždaug 30 proc. statybininkų turėtų dirbti renovacijoje, pas mus dirba 2 proc.
