Pilaitiškiai ne tik suorganizavo piketą, bet ir paskelbė peticiją, kuria prašo išsaugoti gyventojams žaliąją zoną. Maža to, į parką gyventojų investuoti 192 tūkst. eurų, kurių niekas neketina grąžinti.
Istorija tęsiasi nuo 1989-ųjų
Dar 1989 metais pritarus Jaunimo gyvenamojo komplekso teritorijos detaliajam planui, tuomet dar Salotės kaime užstatyti buvo skirta maždaug 42,8 ha teritorija, statybos tęsiasi iki šiol. Trijų hektarų teritorija buvo atriekta parkui.
Parkas jau nuo 1996-ųjų tvarkomas bendruomenės iniciatyva. Jis buvo užsodintas medžiais, kas, per 24 metus, skaičiuojama, kainavo 100 tūkst. litų, parko sutvarkymas – dar 300 tūkst. litų.
2006 metais Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu su savivaldybe 3 hektarų plotą nusprendė grąžinti savininkams, nors teritorija bendrajame plane pažymėta kaip rekreacinė zona. Vėliau teritorija parduota dar kitiems savininkams, o šių planuose – statybos. Bendruomenė pačių rankomis sukurtą parką stengiasi išsaugoti.
Toks atvejis ne vienas
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pabrėžė, jog savivaldybė tiek galiojančiame, tiek naujai rengiamame bendrajame plane šioje Pilaitės vietoje mato žaliąją zoną. Svarbiausia, jog tokia turi išlikti dauba.
Vicemeras teisinosi, jog žemės grąžinimo proceso savivaldybė nekontroliuoja, jį vykdo NŽT. V. Mitalas minėjo ir kitą kuriozinį atvejį, kuomet šalia parko – intensyviai naudojamas kelias, senajame bendrajame plane parodyta, kad bus kelias, tačiau sklypas to kelio viduryje vis tiek grąžintas savininkams.
Sostinėje žaliųjų erdvių, kurias miestas nori išsaugoti, tačiau jos priklauso privatiems savininkams, yra maždaug 195 hektarai. O atsirado jie dėl to, kad už žemės naudojimą mieste atsakingos dvi galvos – ir savivaldybė, ir NŽT, kurios tarpusavyje, panašu, nesusitaria.
Vilniaus miesto valdžia žada įsivertinti, kokios teisinės galimybės susiderėti dėl sklypo perdavimo miestui. Tai, anot V.Mitalo, rimtas sprendimas, mat savivaldybė visų norimų sklypų iš savininkų išpirkti negali, neturi tam reikalingų finansų. Be to, būtini ir įstatymų pokyčiai.
Siūlo savo alternatyvas
Pilaitės bendruomenės ir bendrijos „Saleks“, prižiūrinčios parką, atstovas Algirdas Kelpša paaiškino, jog žemės grąžinimo projektą rengė Vilniaus apskrities viršininkas, jis buvo pateiktas derinti savivaldybei. Pirmu etapu 2,8 hektaro grąžinta vienam savininkui, antrajame etape atsirado kone 60 savininkų. Savivaldybė nė vienam etapui nepritarė, tačiau Vilniaus apskrities viršininkas projektą patvirtino, manoma, rėmėsi, jog šiam buvo pritarusi Vilniaus rajono savivaldybė, kol iki 1997 metų Pilaitė nebuvo prijungta prie miesto.
Pirmasis sklypo savininkas žodžiu esą buvo pritaręs, jog parką galima tvarkyti, tam kasmet buvo skiriama 3 tūkst. eurų. Parkas suprojektuotas profesionalių dendrologų, suderintas su rajono savivaldybe, Aplinkos ministerija.
„Tai nėra saviveikla, kuomet po langu pasisodini parką, šauki ir jį gini“, – replikavo A.Kelpša.
Bendruomenei susitikus su savininkais, sutarta, jog bent kol kas daroma pertrauka, bus ieškoma būdų išsaugoti žaliąją zoną. Siūlomos mainų arba sklypo išpirkimo galimybės.
Priminė, jog privačią nuosavybę reikia gerbti
Savininkams atstovaujantis Šarūnas Vaineikis priminė, jog įsigijo sklypą iš teisėtų savininkų, tai privati nuosavybė, ir tą reikia gerbti. Sklypo ribos nuo 2007 metų, kuomet pradėtas grąžinimo procesas, iki 2008-ųjų, kai buvo grąžintas, o ir vėliau, keitėsi.
Savininkų atstovas teigė, jog jie pristatomi kaip negebantys prižiūrėti parko, tačiau tokiu atveju teigė nė nesileistų į kalbas su bendruomene. Š.Vaineikio teigimu, besiribojančių sklypų savininkai jų paskirtį keitė ir parkas tam nebuvo kliūtis. Ir tuomet, kai žemė buvo grąžinta, dalį sklypo buvo galima urbanizuoti, neabejoja savininkai, galima ir dabar.
Š.Vaineikis pritarė – visuomenė turi teisę į žaliąją zoną, tikino neketinantys statyti krūvos namų, yra pasiruošę derėtis. Esą gali įsipareigoti, jog vaizdingiausia vieta, dauba, liks nepakitusi, mainais pageidautų didesnio užstatymo ant parko šlaitų.
V.Mitalas komentavo, jog detalusis planas apibrėžia, kad žaliojoje zonoje gali būti statomi visuomeninės paskirties jaunimo namai, bet ne daugiabučiai. Savininkai teigia, kad tokio detaliojo plano neradę.
V. Mitalas neneigia, jog žaliosios zonos ribos bendrajame plane išties pasikeitė, gyvenamajai statybai visgi gali būti skirtas vadinamasis trikampis daubos šone, netoli vystomo prekybos centro.
Savininkai tikino pasirengę, tarpininkaujant savivaldybei, derėtis su bendruomene. Jei ant šlaitų gautų daugiau galimybių statyboms, 50 proc. sklypo perleistų bendruomenei ir sukurtų reikiamą infrastruktūrą.
