Gyventojai apstulbo – tokios sumos mokėti jie nesutinka. Administratorius neatlyžta – nesutiksite renovuoti namo, susimokėkite už jau atliktus darbus – viso kone 12 tūkst. eurų.
Tikisi rasti teisybę
Daugiabučio Kretingoje gyventoja socialiniame tinkle paklausė patarimo, kaip, gerokai išaugus kainai, išvengti renovacijos.
Moteris pasakojo, jog bendrovė „Kretingos komunalininkas“ renovuoti 30 butų daugiabutį pasiūlė dar 2017 metais, 2018 metų sausį pirmąsyk susirinkę gyventojai, anot moters, pasirašė, jog dalyvavo susirinkime, tačiau į savivaldybę parašai buvo pristatyti kaip pritariančiųjų renovacijai.
Panaši situacija kartojasi ir šiemet, tačiau suma itin didelė, taigi, gyventojai jiems brukamų dokumentų pasirašyti nebeskuba. Moteris pasakojo, jog 2018 m. gyventojai balsavo šešis kartus, kol galiausiai renovacijai pritarta vienu balsu. Suma – 483 tūkst. eurų visam namui su 3 proc. metinių palūkanų 20-ties metų laikotarpiui.
Kas kelis mėnesius buvo žadama pradėti darbus, tačiau statybininkai taip ir nepasirodė. Maža to, investiciniame plane, vėliau ir projekte gyventojai pastebėjo klaidų: neatitiko butų skaičius, konstrukcijos, esamas fasadas, prirašyta, kad yra komercinės paskirties butų, kurių nėra.
Projekto administratorius žadėjo, jog visi neatitikimai bus ištaisyti. Po dvejų metų pažadų, jog renovacija netrukus prasidės, gyventojai sulaukė pranešimų, jog pabrangus statyboms turės pritarti naujai renovacijos kainai – 650 tūkst. eurų.
Šie paprašė suplanuotus renovacijos darbus atšaukti, tačiau mainais teigia sulaukę grasinimų, jog privalės susimokėti 12 tūkst. eurų už parengtą projektą, ekspertizę ir administravimą.
Skaičiuojant, kiek renovacija kainuotų maždaug 80 kv. m ploto butui, suma gana solidi – 39 200 eurų per 20 metų, taigi, kiekvieną mėnesį vien paskolai tektų atseikėti po 163 eurus, papildomai susimokėti administravimo mokesčius – tokia suma kretingiškiams atrodo nelogiška.
Gyventojus kaltino nesupratingumu
Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ Renovacijos projektų vadovas Kęstutis Motijauskas apgailestavo, jog namas atsisakė renovacijos, sykiu pripažino, kad bendrauti su jo gyventojais buvo išties sudėtinga.
K. Motijauskas pasakojo, jog karantino metu keliolikos namų gyventojams organizavo balsavimą raštu dėl pritarimo didesnei kainai už renovacijos darbus. Visi gyventojai buvo informuoti, kad tą tenka daryti, nes neatsirado norinčiųjų imtis jų namų renovacijos.
„Savanorių g. 35-asis namas ypatingai piktas. Pradžioje gyventojai paprašė nutraukti balsavimą karantino metu. Nutraukėme, pasibaigus karantinui susirinkome gyvai. Žinoma, susirinko nepritariantieji renovacijai. 14 buvo už ją, 11 prieš, reikėjo 17 už. Taigi, daugiau į tą namą neisime ir renovacijos nesiūlysime“, – kalbėjo specialistas.
Į klausimą, ar visgi gyventojams teks susimokėti už jau nuveiktus darbus, K.Motijauskas atsakyti negalėjo, esą tokios praktikos nėra ne tik Kretingoje, bet ir visame Žemaitijos regione.
„Mes gyventojus suprantame, mane irgi imtų pyktis, jog pritariau mažesnei renovacijos sumai, ji išaugo, be to, atrodo, kad esi priverstas renovuoti namą, nes atims kompensaciją. Situacija primena individualaus namo statybą. Pasiimi paskolą, stataisi namą, pabrangsta paslaugos, medžiagos, darbai, tenka skolintis papildomai, juk bankui nepasakytsi, kad nebenori.
Čia yra labai rimtas sprendimas su visomis pasekmėmis. Taip, pakliuvo sudėtingi projektuotojai, pasiūlė sprendimų, tarsi namas turėtų milijoną. Kadangi projektavimo paslaugos ir rangos darbai perkami atskirai, projektuotojams atsirišo rankos.
Įsivaizduoja, kad suprojektuos geromis medžiagomis, išskirtiniais sprendiniais, nors niekam to nereikia. Bet ne, jie būtinai turi pridėti savo indėlį. Lyg ir gali būti, bet per brangu.
2019 metais bandėme nupirkti renovacijos darbus keturiems namams, nepavyko nė vienas. Gavęs sąmatas, buvau šokiruotas, raminausi, kad statybininkai kainas sumažins, juolab dar reikėjo atlikti ekspertizę, gauti statybos leidimą. Ydinga ir centralizuotų viešųjų pirkimų CPO sistema.
Šiuo metu jau veikia atnaujinta sistema, galima pateikti projektą, nurodyti maksimalią sumą, anksčiau tą galėjo daryti tik neperkančiosios organizacijos. Kaip sakau, mes dalyvaujame olimpiadoje – tik vieni su bėgimo bateliais, kiti basomis. Perkančiosioms organizacijoms daug sunkiau, jais mes ir esame. Darbų kataloge pagal projektą turėjome išsirinkti pirkimo krepšelį. Tai – sudėtingas darbas, daugelio projekte suplanuotų darbų net nėra.
CPO vis atnaujina katalogą, pavargau rašyti jiems, ko dar trūksta. Galiausiai sistemą sustabdė ir paleido naują. Iki tol rangovai vengė sistemos, nes žinojo, kad lauks daug nenumatytų darbų. O jų aprašyti nėra kaip“, – renovacijos kryžiaus kelius pasakojo K. Motijauskas.
Savanorių g. 35 numeriu pažymėtas namas rangovo visgi buvo sulaukęs. Tik šis vis delsė pasirašyti sutartį, galiausiai, apžiūrėjęs namą vietoje, sutarties atsisakė motyvuodamas, kad naudingiau sumokėti baudą CPO nei patirti keliasdeštimties tūkstančių eurų nuostolį.
Lietuvoje, anot pašnekovo, situacija darosi absurdiška – net skaičiuojant po 300 eurų už kv. m rangovo daugiabučių renovacijai surasti neįmanoma.
Statybininkai tiesiog nedalyvauja konkursuose. „Jei anksčiau skaičiuodavome, jog namai nuo pirkimo kainos sutaupydavo 18–20 proc., tai šiuo metu ne tik kad nesutaupo, net nenuperkame darbų, vis pritrūksta bent 100 tūkst. eurų.
Tokių rinkos pokyčių net košmaruose nesapnavome. Viskas be galo pabrango. Tenka aiškintis savivaldybei ir gyventojams, kurie mus atakuoja reikalavimais ir raštais“, – apgailestavo pašnekovas.
VšĮ „CPO LT“ direktorius Darius Vedrickas nesutinka – jo teigimu, rangovai viešuosiuose pirkimuose dalyvauja noriai. Pagrindinė vis neišsprendžiama problema, į kurią ir jis pats nesyk atkreipė renovacijos vedlių dėmesį – pirkimo dokumentų kokybė. „Investicinis planas daugiabučių namų renovacijoje – pagrindinis dokumentas, kuriam pritaria gyventojai.
Jei dokumente yra klaidų, šios vėliau atsiduria ir techniniame darbo projekte. Apie kokį rezultatą galima kalbėti, jei investicinis planas neatitinka realybės? Ar bent vienas rangovas ryšis teikti pasūlymą rangos darbams matydamas, kad dokumente yra klaidų. Jei gyventojai patvirtina, jog investiciniame plane yra neatitikimų, grįžkite pas gyventojus ir taisykite juos. Administratoriai to daryti paprastai nenori, nes reikia gyventojų pritarimo, be to, neretai paaiškėja, jog ištaisius klaidas už darbus reikės susimokėti daugiau.
Administratoriai tą žino, taigi, bando išsisukti. Kalbant apie Savanorių g. 35-ąjį namą, rangovas išties atsisakė pasirašyti sutartį, kam jam rizikuoti pakliūti į nepatikimų rangovų sąrašą. Kieno tai atsakomybė? Mano nuomone, administratoriaus, nes šis – gyventojų atstovas. Jis turėjo sužiūrėti, kad investiciniame plane, o vėliau ir projekte, nebūtų klaidų. Sako – centralizuotų pirkimų sistema ydinga.
Belieka sutikti, kad ydinga, nes nepavyksta parduoti projekto su klaidomis. Džiaugiuosi, kad darbai tokiuose objektuose nenuperkami, nes kitu atveju prasidėtų rangovo terorizavimas – daryk arba įtrauksime į nepatikimų įmonių sąrašą“, – komentavo D.Vedrickas.
Viešosios įstaigos vadovo nuomone, turėtų arba nelikti investicinio plano, kurio vertė visame renovacijos procese apie 800 eurų, taigi, jo rengėjai paprastai net nenuvyksta į vietą, arba palikti planą, tačiau reikalauti jo rengėjų atsakomybės. Jei kokybiškai parengti investiciniai planai ir projektai, viešieji pirkimai, anot pašnekovo, vyksta sėkmingai.
Didesnės sumos neprašė
Namo Savanorių g. modernizavimo projekto finansuotoju įvardijama Viešųjų investicijų plėtos agentūra.
VIPA yra išdavusi įsipareigojimo raštą suteikti 446 tūkst. eurų paskolos sumą daugiabučio namo renovacijos darbų finansavimui. Įsipareigojimo rašto galiojimo terminas – 2020 m. liepos 31 d.
„Mūsų žiniomis, projekto administratoriui „Kretingos komunalininkui“ nepavyksta nupirkti rangos darbų, todėl ir mūsų įsipareigojimo rašto terminas jau buvo pratęstas keletą kartų.
Dėl paskolos sumos padidinimo šiam projektui „Kretingos komunalininkas“ kol kas į VIPĄ nesikreipė ir apie investicinio plano pakeitimus, didinamas sumas bei vykdomus naujus balsavimus mes jokios informacijos neturime.
Taip pat norėtume akcentuoti, kad VIPA finansuoja tik statybos rangos darbus. Techninio projekto rengimo bei visų kitų parengiamųjų darbų mes nefinansuojame“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare paaiškino VIPA atstovai.
