Anot jos, toks sprendimas priimtas reaguojant „į dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžiusią publikaciją „Skandalingos dušinės ant apgaulės pamatų“, į šiame straipsnyje galimų liudytojų pateiktą naują informaciją dėl statinio rekonstrukcijos teisėtumo“.
„Publikacijoje paviešintos nei tyrimą atlikusiai prokuratūrai, nei savivaldybei iki šiol nežinomos aplinkybės dėl minėto pastato rekonstrukcijos teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai Š. Vaitkus Generalinės prokuratūros paprašė atnaujinti tyrimą ir nustatyti, ar tikrai 2007–2009 metais savavališkai pastatyto pastato pamatai buvo sunaikinti dar iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Palangos meras taip pat paprašė, kad Generalinė prokuratūra kreiptųsi į teismo ekspertą, kad atlikus ekspertizę būtų nustatyta, ar prieš išduodant statybos leidimą buvo išlikę 6 proc. dušinių pastato, kaip nurodyta techniniame rekonstrukcijos projekte pateiktuose dokumentuose ir kuriais remiantis Palangos savivaldybė išdavė leidimą rekonstruoti pastatą.
Pasak savivaldybės, jei būtų nustatyta, kad duomenys techniniame projekte suklastoti ir neatitinka realios situacijos, bei būtų pagrindas ginti viešąjį interesą, Š. Vaitkus Generalinės prokuratūros prašo kreiptis į teismą dėl galbūt savavališkos statybos padarinių pašalinimo – pastato nugriovimo.
„Manau, kad šias reikšmingas ir liudytojų pateiktas naujai paaiškėjusias aplinkybes būtina įstatymų nustatyta tvarka išsamiai patikrinti, kad būtų išsklaidytos net mažiausios abejonės, jog pareigūnai ėmėsi visų veiksmų tinkamai ginti viešąjį interesą tiriant vadinamųjų dušinių rekonstrukcijos teisėtumą. Tiek visuomenė, tiek Palangos savivaldybė siekia ir tikisi, jog bus išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti, ar šis pastatas Meilės alėjoje iškilo teisėtai“, – pranešime cituojamas Palangos vadovas Š. Vaitkus.
Palangos dušinių skandale naujos detalės
Nemažai Palangą užplūdusių poilsiautojų traukia pasižvalgyti prie nauja kurorto įžymybe tampančios vilos, atsiradusios vietoj dušinių.
Kai kas šį pastatą vadina prokurorų įteisintu paminklu korupcijai. „Lietuvos ryto“ tyrimas rodo, kad taip ir yra. Kas Palangoje, Meilės alėjoje, buvo rekonstruota: čia stovėjusios dušinės ar daugiau nei prieš 20 metų čia pradėtos savavališkos statybos likučiai? „Lietuvos ryto“ atskleista pastato istorija turėtų prokurorus priversti dar kartą grįžti prie šios statybos teisėtumo.
„Keista matyti šią vilą. Šioje vietoje ketinusiam statyti mano vyrui buvo kišami visi įmanomi pagaliai, o kažkam stebuklingai pavyko pralaužti ledus. Nepavydžiu, tačiau apmaudu“, – „Lietuvos rytui“ sakė kaunietė Rasa Tomkevičienė. Jos vyras, 1992 metais dušines privatizavusios bendrovės „Devynduoniai“ akcininkas Vidas Tomkevičius, šioje vietoje puoselėjo mintį statyti pirmąją šalyje plastinės chirurgijos kliniką.
Būtent šie planai labai svarbūs vertinant, ar dabar esanti vila atsirado teisėtai. Pernai gruodį viešąjį interesą atsisakiusi ginti Klaipėdos apygardos prokuratūra dušinių rekonstrukciją apginančias savo išvadas grindė kitų institucijų pateikta informacija, kurios patikrinti nesivargino.
Prokuratūros išvadose teigiama, kad 1993 metų vasarį įregistruotas dušinių pastatas metams bėgant nyko, tačiau nors ir fiziškai pažeistas ir 6 proc. pabaigtas, visada buvo nekilnojamojo turto registre, todėl šio pastato rekonstrukcija buvo galima. „Lietuvos rytas“ surado verslininką, kurio vadovaujamas statybos kooperatyvas apie 1997 metus dušines nugriovė su visais pamatais ir šioje vietoje jau buvo pradėjęs statyti gerokai didesnę grožio kliniką.
„Mane pasamdė „Devynduonių“ akcininkai. Jie jau turėjo būsimojo pastato projektą, kuris dar nebuvo patvirtintas. Statybos leidimą užsakovai žadėjo netrukus gauti, todėl skubinamos statybos, kaip tuomet buvo įprasta, prasidėjo savavališkai“, – pasakojo verslininkas.
Visą straispnį galite skaityti: Į dienos šviesą su Palangos dušinių skandalu lenda naujos pavardės ir faktai
Tyrimą pradėjo dar pernai
Pernai rugpjūčio 22 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo padaryti įstatymų pažeidimai, taip pat ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei įstatymų reikalavimams.
Teisėsaugos duomenimis, pagal techninį projektą tai buvo sovietmečiu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais bei pagal prokuroro pavedimą 2019 metais patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įstatymų pažeidimų nenustatė.
Įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatyta, kad teritorija, kur stovi pastatas, priskiriama pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos.
Taip pat nustatyta, kad šioje teritorijoje naujai statybai vykdyti reikalingas Vyriausybės pritarimas, o pastato rekonstrukcijai būtina sąlyga, kad statinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jame turi būti fiksuota, jog statinys niekada nebuvo visiškai sunykęs ir išregistruotas. Kita būtina sąlyga – sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis. Abi šios sąlygos patenkintos.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pirminis pastatas, kurio pavadinimas – Palangos miesto Valstybinės buitinių paslaugų įmonės vasaros dušinės – pastatytas 1975 metais. Jis 1992 metais privatizuotas, per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai.
Dušinių pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993 metais. Metams bėgant statinys nyko, tačiau jis, nors ir fiziškai pažeistas ir su 6 proc. baigtumu, tačiau visada buvo nekilnojamojo turto registre. Todėl padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima.
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metais išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą.
