Lietuviai dėl svajonių namų gamtos apsuptyje ryžtasi daug kam: dirba užsienyje, neskaičiuodami valandų, kad sukauptų banko reikalaujamą pradinį įnašą, tampa kone techniniais prižiūrėtojais ir stebi kiekvieną jų namą statančio statybininko žingsnį, bando laimę gauti valstybės garsiai deklaruojamą paramą pirmajam būstui įsigyti, nors nutinka ir taip, jog, valstybei atsukus nugarą, statybas tenka pradėti tik savo rankomis ir sutaupytais pinigais, kas užtrunka ne vienerius metus.

Patikimesni atrodė patentininkai

Vilnietis Mindaugas, pasistatęs namą sostinės Pilaitėje, statybų, o dabar ir gyvenimo energiškai efektyviame name istorijomis dalijasi socialiniame tinkle. Paklaustas, ar bandė ir ar pavyko sutaupyti statant A+ klasės namą, vilnietis pasakojo, jog didžiąją dalį darbų jo name atliko su patentu dirbę statybininkai. Įmones jis samdė tik tiems darbams, kurių patentininkai neatlieka – ištirti gruntą, įrengti pamatus, gaminti ir montuoti langus, išgręžti gręžinį ir sumontuoti geoterminio šildymo sistemą.

„Gali būti sunku patikėti, bet beveik su visomis įmonėmis turėjau problemų ir konfliktų. Pamatus turėjusi įrengti įmonė iš tiesų įrengė tik polius, o rostverkui samdė subrangovus. Tie pridarė broko, kurį patiems teko taisyti ir pritaikyti maždaug 1 tūkst. eurų nuolaidą.

Langus montavusi įmonė pateikė esą geriausių, šilčiausių langų pasiūlymą, bet į pačius langus sudėjo ne kokybiškiausias dalis. Sumontavo prastesnę tarpinę, pigesnį stiklo paketų rėmelį, neįdėjo apšiltinimo juostų, kurios dedamos prieš uždedant stiklajuostę. Teko kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pripažino, kad aš teisus, o vėliau su antstoliais išsireikalauti pašalinti broką.

Broko pridirbo ir katilinėje geoterminį siurblį montavusi įmonė. Tik kreipusis į Valstybinę energetikos inspekciją, atsiuntė kitą specialistą ištaisyti broko.

Žodžiu, didžioji dalis mano samdytų įmonių dirbo prastai. Taip nutiko tikriausiai todėl, kad užsakymą priima vienas asmuo, o darbus atlieka kitas. Samdant specialistą su patentu, darbus atlieka jis pats. Vadinasi, iš anksto gali aptarti, kokio rezultato tikiesi. Mano supratimu, nuosavo namo statytojui su patentu dirbantis meistras geresnis ir pigesnis pasirinkimas“, – patirtimi dalijosi Mindaugas.

Medžiagas rinkosi tik kokybiškas

Pašnekovas pasakojo statybų metu užsisakęs tik tas medžiagas, kurių norėjo. Stengėsi nepermokėti, derėjosi, rinkosi. Gailisi tik dviejų sprendimų – kad nepasirinko medinių langų ir klinkerio fasado apdailai.

Tiesa, mediniai, itin šilti A+ klasės namui tinkantys langai už plastikinius beveik dvigubai brangesni, o klinkeriu apdailintas fasadas, palyginti su tinkuojamuoju, papildomai būtų kainavęs 10 tūkst. eurų.

Šiandien Mindaugui atrodo, jog daugiau dėmesio derėjo skirti ir priestatui. „Statybų metu buvau susikoncentravęs į namo statybą, lauko sandėliukas ir automobilių stoginė neatrodė verti didesnio dėmesio. Architektas priestato fasadui, kaip ir namui, parinko baltą spalvą. Brangus, ne itin praktiškas, nors ir gražus sprendimas. Geriau būtų buvę rinktis klinkerio plytas“, – šiandien mano vilnietis.

Jis turi priekaištų ir interjero dizainerei. „Supratau, kad dizainerei ne visuomet reikia nusileisti. Didžiajai daliai jos sprendimų ir parinktų medžiagų galiu pritarti, bet, tarkime, bičių korio formos mozaikos plytelės – per brangus sprendimas.

Pačių plytelių kvadratinio metro kaina maždaug 100 eurų, keli meistrai atsisakė jas klijuoti. Vienintelio, kuris sutiko šį darbą atlikti, teko laukti bene pusmetį, o darbai kainavo apie 65 eurus už kv. m. Pridėjus plytelių klijus ir glaistą, plylelių kaina šoktelėjo iki 200 eurų už kv. m. Jomis išklijuota 14 kvadratinių metrų, kas kainavo bemaž 3000 eurų“, – komentavo pašnekovas.

Antrą kartą kai ką darytų kitaip

Mindaugo žodžiais, jei statytų antrą namą, daugumos sprendimų nekeistų, nes pasirinkti buvo gerai ir kruopščiai apgalvoti. „Tikriausiai nepagailėčiau pinigų ir dėčiau ne plastikinius, o medinius ar aliuminio profilio langus. Lauko priestatą, jei leistų sklypas, statyčiau atskirai nuo namo. Taip pat rinkčiausi sklypą, kuriame yra centralizuoti tinklai, nes nuotekų orapūtė skleidžiamas garsas girdimas namuose įkyrus ir erzinantis“, – dėstė Mindaugas.

Visiems statantiems pirmąjį namą jis pirmiausia patartų pasistatyti jį galvoje, t. y. dar prieš statybas perskaityti kuo daugiau informacijos apie namo statybas, domėtis technologijomis, diskutuoti ir patirties semtis forumuose bei visur, kur tik įmanoma.

Antras patarimas – deramai apgalvoti namo architektūrą, rinktis kuo paprastesnį, ne įmantrų namą. Tokį bus pigiau pastatyti, pavyks išvengti daugelio klaidų. Taip pat teisingai apsispręsti dėl namo ploto. Prieš kelerius metus nemažai kas statėsi 250–300 kv. metrų ploto namus. Tuo metu atrodė, kad mažesnio ploto nelabai pakaktų, nes visko reikia. Tik baigę statyti pripažino, kad būtų užtekę ir 140–150 kv. metrų namo.

Mindaugas patarė deramai įvertinti, ar namui tikrai reikalingas garažas. Dažname name automobilis stovi kieme, o garažas virtęs dideliu sandėliu. Automobiliui, jo manymu, pakanka ir pigesnės lauko stoginės.

Tikėjosi paramos, tačiau teko suktis patiems

Indrė ir Antanas, įsigiję sklypą Utenos mieste, planavo statytis individualųjį namą. Sužinoję apie valstybės paramą pirmajam būstui regionę įsigyti, nusprendė pabandyti ją gauti.

Indrė pasakojo, jog paraišką sistemoje pildė iki išnaktų, kad tik sąraše atsidurtų kuo aukščiau. Vėliau savivaldybėje sužinojo, kad Lietuvos mastu yra penktieji, atrodė, parama jau beveik rankose.

„Kai kreipiausi į bankus, man paaiškino, kad paskolas teikia tik jau turintiems turto, nors valstybės paramos gavėjo reikalavimuose nurodyta, kad pretendentai į paramą negali turėti nuosavo nekilnojamojo turto.

Viename banke pasiūlė pastatyti vadnamąją „dėžutę“, tuomet kreiptis į dėl paskolos. Žodžiu, bankai nesileido į kalbas. Vėliau su mumis susisiekė savivaldybės atstovė, kuri paaiškino, jog dokumentus užpildėme tinkamai, bet paramos negausime, pasiūlė susisiekti su ministerija.

Ministerijoje paaiškino, jog nebuvo pagalvota, jog bankai statybų nefinansuoja, mat jiems reikia garanto, t. y. kad bent dalis namo būtų pastatyta. Esą, supraskite, mums čia nauja patirtis.

Mūsų paraiška buvo atmesta, vadinasi, teikdami paraišką antrą kartą atsidurtume sąrašo pabaigoje. Šiemet jau turime namą su pamatais, sienomis, stogu ir vėl kreipėmės į savivaldybę, bet dabar, pasirodo, gatvę, kurioje statomės namą, įtraukė į teritorijų, kur paramos gauti neįmanoma, sąrašą.

Savivaldybė vėl atmetė mūsų prašymą ir pasiūlė laukti geresnių laikų. Ką pasiūlė valstybė? Nieko. Tikėjomės gauti, kas mums, kuriantiems ateitį regione, priklauso, bet, pasirodo, nepriklauso. Dabar reikėtų laukti, kol pakeis įstatymą, bet laukti, ko nežinia, ar sulauksi, netikslinga“, – nusivylimo neslėpė Indrė.

Beje, gavus paramą, privalu pateikti visas sąskaitas už įsigytas medžiagas, atliktus darbus. Indrės vyras daugelį darbų atlieka pats, nes taip pigiau, taigi, kokias sąskaitas pateikti.

Valstybės subsidija – ir pirkti, ir statyti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė portalui lrytas.lt priminė, jog būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.

Subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame būtų statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų, arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija pirmajam būstui regione įsigyti, negali visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Jei šeima iki 36 metų nori statytis namą, o sklypą finansuojamoje teritorijoje jau turi arba jau pastatyta vadinamoji „dėžutė“, šeima gali pretenduoti į paramą būstui statyti.

Ji, anot E. Banienės, turėtų kreiptis į kredito davėją, kuris kreditą suteiks tik tuo atveju, jeigu šeima atitiks visus Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtintus reikalavimus. Jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būstui statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Jaunos šeimos, pateikusios prašymus finansinei paskatai gauti nuo 2020 m. sausio 1 d., gali pretenduoti į subsidiją, įsigydamos būstą regione pagal šiems metams patikslintą vietovių sąrašą. Šeimos, kurioms iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, galės įsigyti būstą, nurodytą prašyme.

Jeigu jaunos šeimos keis įsigyjamo būsto adresą savo prašyme, įsigyti būstą galės tik toje teritorijoje, kurioje finansinė paskata teikiama nuo 2020 m. sausio 1 d.

2018–2019 metais pirmam būstui įsigyti subsidijos suteiktos 1017 šeimų, 63 šeimoms suteiktos papildomos subsidijos. Suteiktų subsidijų suma siekia 10 mln. eurų. Papildomų subsidijų suteikta už 159, 47 tūkst. eurų.

Patarė kreiptis kuo anksčiau

Jei visgi prireiktų kreiptis į banką paskolos, tektų atitikti nemenką sąrašą kriterijų. SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė komentavo, jog SEB bankas būsto kreditus individualių namų statybai teikia, jei planuojamas statyti namas atitinka gyvenamosios paskirties būstui keliamus reikalavimus ir yra registruojamas kaip gyvenamosios paskirties namas.

„Iš praktikos matome, kad klientai į banką dėl namo statybos finansavimo kreipiasi skirtinguose etapuose – vieni dar tik planuodami statybas, kiti – jau ėmęsi konkrečių veiksmų.

Rekomenduojame klientams, prieš ruošiantis imti paskolą namo statybai, pirma pasikonsultuoti su banku, nes statybos kreditavimo procesas yra sudėtingesnis negu būsto paskolos jau pastatytam butui ar namui įsigyti. Iš anksto svarbu įvertinti, kiek nuosavų lėšų bus skiriama statyboms, per kiek laiko namas bus pastatytas.

Taip pat klientas, planuojantis skolintis statyboms, turi turėti suderintą projektą ir statybų leidimą, tiksliai įsivertinti namo statybų ir jo įrengimo kaštus. Be to, visada rekomenduojame atsižvelgti į tai, kad vykdant namo statybas reikia turėti dar bent 10–20 proc. nuosavų lėšų rezervą nuo sąmatos nenumatytoms išlaidoms“, – aiškino S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Kai klientas kreipiasi dėl būsto paskolos, kiekvieną atvejį bankas analizuoja ir vertina individualiai. Pastaruoju metu patys reikalavimai norint gauti paskolą statyboms, nesikeitė, tačiau, specialistės žodžiais, natūralu, kad esant daugiau neapibrėžtumo rinkoje, įdėmiau vertinamos individualios klientų situacijos.

Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos ir anksčiau, ir dabar nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.