Gegužės pradžioje vienas po kito mieste buvo įjungti fontanai. Labiausiai kauniečiai laukė, kada pradės veikti Laisvės alėjos puošmena, kuri dėl bulvaro atnaujinimo darbų nedžiugino pusantrų metų.
Gegužės 9-osios vakare fontanas po 0,5 mln. eurų kainavusių atnaujinimo darbų atgimė: skambėjo trys melodijos, vandens srovės pagal jas šoko, mirgėjo įvairiomis spalvomis, kartkartėmis kilo rūkas.
Tačiau atnaujinto fontano galimybes kauniečiai įvertino įvairiai. Vieni gyrė, kiti peikė per daug spalvingą apšvietimą, treti buvo nepatenkinti garso kokybe ar didele darbų kaina.
Kas iš tiesų padaryta atgaivinant fontaną? Apie tai papasakojo pagrindines jo atnaujinimo idėjas pasiūlęs ir darbus atlikęs Nerijus Buganauskas.
O su įdomia Kauno atgaivos šaltinių istorija supažindino fontanų šefu vadinto kauniečio sūnus.
Valdyti galima telefonu
N.Buganauskas pasakojo, kad 1982 metais, kai alėja buvo rekonstruota ir tapo pėsčiųjų bulvaru, fontano sumanytojai jį įrengė labai apgalvotai.
„Po fontanu yra siurblinės patalpa, kurioje prireikus jį remontuoti dirbti patogu. Ji šildoma, apšviesta. Patogu pasiekti reikiamus laidus ar kitokią įrangą.
Dabar ši patalpa buvo atnaujinta ir bus naudojama toliau. Bet į ją fontano prižiūrėtojams teks lipti rečiau nei iki šiol“, – džiaugėsi fontanų meistras.
Laisvės alėjos fontanas yra prijungtas prie kompiuterio. Stebėti, kaip jis veikia, kas sugedo, valdyti visą darbą galima telefonu.
Per vieną valandą fontanas išpurškia 600 kubinių metrų vandens, tai prilygsta „Girstučio“ baseino dydžiui.
Fontane įrengta 20 purkštukų, kurie taip pat pagaminti Lietuvoje. Iš kiekvieno jų 12 kartų per sekundę gali švirkšti vanduo. Jis gali pulsuoti kildamas į įvairų aukštį skleisdamas įvairias srovių formas.
Fontane įrengtas apšvietimas, kuriame yra visas vaivorykštės spalvų spektras ir pridėtas baltas apšvietimas.
Skleis ir įvairius kvapus
Laisvės alėjos fontanas gali skleisti ir rūką. Tam įrengti 108 rūko purkštukai.
Tokio fontano nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ar Estijoje.
„Rūkas užprogramuotas sklisti plačiau ar siauriau, bet kokį laiko tarpą. Pavyzdžiui, kai vėsu, jo net nereikia, vasarą, kai karšta, gali sklisti dvidešimt minučių, kelioms minutėms nurimti ir vėl kilti dulksna, kad žmonės ja atsigaivintų“, – fontano paslaptimis dalijosi N.Buganauskas.
Grojaraštis taip pat gali būti įvairus, tai priklauso nuo fontano valdytojų fantazijos ir skonio.
„Fontanas kiekvieną sezoną pateiks staigmenų. Pavyzdžiui, šįmet stebins rūku, muzika, šviesomis. Kitais metais gali net skleisti kvapus. Tam yra visos techninės galimybės“, – aiškino fontano meistras.
Šis fontanas negalės atlikti tik vienos funkcijos.
„Pasaulyje – Barselonoje (Ispanija), JAV, Dubajuje (JAE) veikia šimteriopai didesni fontanai. Jie ne tiktai groja, mirga spalvomis, purškia įvairias sroves, bet net ir pulsuoja ugnimi, ten rengiami ugnies šou. Kauno fontanas tai galėtų daryti, deja, jis ir jį supanti erdvė per maža, pastatai per arti, todėl tik dėl šių priežasčių ugnies pasitelkti negalima“, – apgailestavo fontanų specialistas.
Pagamino ir naujus burbulus
Ne mažesnis iššūkis buvo atkurti fontano vaizdą.
„Seni burbulai buvo nusidėvėję. Juos reikėjo keisti. Teko sukti galvą, ką daryti, kad jie būtų blizgūs, bet kartu ir lengvi. Sprendimų ieškota tris mėnesius, naujus visai tokios pat formos burbulus pagamino kauniečiai meistrai“, – pasakojo N.Buganauskas.
Reikėjo apgalvoti ir tai, ką daryti, kad fontanas dažnai neužsikimštų.
„Užsakovai manė, kad reikia pasitelkti, pavyzdžiui, graikų patirtį ir naudoti tokius pat purkštuvus. Pietų šalyse naudojami dviejų milimetrų skersmens purkštuvai. Alėjos fontanas yra apsuptas medžių, jie žydi, meta pumpurus, vėliau lapus, purkštuvai sparčiau užsikemša, todėl reikėjo juos sumontuoti centimetro skersmens“, – aiškino meistras.
Atnaujinto fontano sistema, pasak jo, dar tobulinama.
Išlaikyti būtų pigiau
N.Buganauskas kūrė ir fontaną Čečėnijos aikštėje, taip pat prisidėjo atnaujinant Kauko laiptų ir Dainavos parko fontanus.
„Jie neturi tokio potencialo kaip alėjos fontanas, yra paprastesni“, – sakė meistras. Jis mano, kad senesnių Kauno fontanų būklė nėra labai gera.
„Seniau įrengiant fontanus buvo taupoma. Daugelio jų įranga sumontuota ne atskirose patalpose, kaip Laisvės alėjos ar Čečėnijos aikštės fontanų, o tiesiog sukišta į požeminius kanalizacijos vamzdžius. Kai fontanus prireikia remontuoti, tai padaryti labai sunku, nes dirbti įlindus į vamzdį nepatogu, paprastai įranga būna apsemta“, – pasakojo fontanų specialistas.
Atnaujinant fontanus esą reikėtų stengtis rinktis panašią kaip Laisvės alėjoje įrangą.
„Vienkartinės išlaidos būtų didesnės, bet vėliau eksploatuoti būtų paprasčiau ir pigiau“, – įsitikinęs N.Buganauskas.
Prisimena nuostabų meistrą
Vyresni kauniečiai dar turėtų prisiminti sovietmečiu buvusį labai modernų fontaną dabartinėje Čečėnijos aikštėje. Jis Kalniečių gyvenamajame rajone veikė 1985–1991 metais. Fontano projektą kūrė architektas Virginijus Juozaitis.
Architektas prisiminė, kad sumanyta įrengti gana didelį fontaną. Jo centre viena šalia kitos į viršų turėjo kilti srovės. Turėjo atrodyti, kad į dangų šauna 10 metrų aukščio vandens siena.
„Tada teko bendradarbiauti su labai nagingu kauniečiu Petru Ščiupoku. Jis labai domėjosi fontanais, kūrė techninę jų dalį ir juos prižiūrėjo. Jis manė, kad fontanas turi būti įdomesnis, ir sukonstravo tokį prietaisą, dėl kurio fontano čiurkšlės tai kilo aukštyn, tai leidosi – bangavo, ne tik šovė į viršų“, – pasakojo V.Juozaitis.
Taip pat meistras sugebėjo vandenyje įrengti apšvietimą, taigi fontanas švietė keturiomis spalvomis.
Tuo metu tai buvo labai įspūdingas fontanas, tokio nei Latvijoje, nei Estijoje nebuvo. Bet pasikeitė politinė situacija, pablogėjo ekonominė padėtis ir fontano miestas išlaikyti nesugebėjo. Vietoj jo 2012 metais aikštėje įrengtas jau kitas, architekto Šarūno Kiaunės suprojektuotas, fontanas.
Pensijoje atrado pašaukimą
Įspūdingąjį fontaną sumontavęs ir šokti ir šviesti privertęs P.Ščiupokas buvo fontanų patriarchas. Jo dėka Kaune atsirado arba atgimė ne vienas fontanas.
Prieš 10 metų inžinierius mechanikas, sulaukęs devyniasdešimties metų, mirė. Bet jo veiklą puikiai prisimena ir fontanų stebukladario sūnus gydytojas neurologas Arūnas Ščiupokas, tėvui padėdavęs darbuotis prie fontanų.
A.Ščiupokas pasakojo, kad jo tėvas daug metų dirbo Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Ėjo įvairias pareigas, bet ir vadovaudamas darbininkams pats nesibodėjo atlikti paprasto darbo.
Kai 1974 metais išėjo į pensiją, po metų įsidarbino tuo metu veikusiame Kauno miesto apželdinimo treste. Šis trestas turėjo rūpintis ir miesto fontanais.
Vyras į šį darbą paniro visa širdimi, rankomis ir galva.
Įrenginys grojo ir švietė
A.Ščiupokas pasakojo, kad didesnė dalis fontanų Kaune buvo įrengti 1975–1985 metais.
Pirmasis muzikinis fontanas Lietuvoje buvo įrengtas netoli Kauno sporto halės, ten, kur dabar stovi paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.
Fontane buvo 6 žiedai, juose sumontuota 180 purkštukų. Pasigirdus stipresniam muzikos garsui srovės pakildavo aukščiau, grojant tyliau – leisdavosi. Fontaną apšvietė 20 raudonų, geltonų, violetinių, žalių, mėlynų spalvų lempų. Būtent sudėtingiausia buvo po vandeniu įrengti apšvietimą ir sureguliuoti sistemą taip, kad vandens pulsavimas sutaptų su muzika.
Paprastai skambėdavo sovietinės estrados kūriniai, bet kartą P.Ščiupokas nusprendė, kad reikia paleisti Nelly Paltinienės dainą. Už tai iš partinių veikėjų gavo pylos.
Artėjant S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą šešiasdešimtmečiui nuspręsta toje vietoje pastatyti paminklą ir 1993 metais fontanas buvo sulygintas su žeme.
Užsieniečiai prašė brėžinių
A.Ščiupokas papasakojo ir daugiau detalių apie V.Juozaičio minėtą fontaną dabartinėje Čečėnijos aikštėje. Tai buvo didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje spalvotas ir banguojantis fontanas.
Jis buvo 1780 kvadratinių metrų talpos, veikė tūkstantis purkštuvų bei 140 lempų, kurios švietė keturiomis spalvomis. Buvo įrengta siurblinė ir vanduo cirkuliavo automatiškai. Sistemą fontanų kūrėjui padėjo pagaminti auksarankiai tuometės Radijo gamyklos meistrai.
„Atvykę vokiečiai, amerikiečiai norėjo įsigyti šio fontano brėžinius, bet miesto valdžia jų nepardavė, nes tai buvo Kauno nuosavybė“, – pasakojo kaunietis.
Veikė tik vieną dieną
Įdomi istorija susijusi su fontanu Radastų gatvėje prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos.
„Kai į Lietuvą 1993 metais turėjo atvykti popiežius Jonas Paulius II, planuota, kad jis į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, kur susitiko su kauniečiais, vyks Parodos gatve.
O kas būtų, jei staiga panorėtų išlipti pasivaikščioti prie bibliotekos mažajame ąžuolyne? Nuspręsta, kad tą vietą reikia papuošti fontanu“, – pasakojo A.Ščiupokas.
Prie bibliotekos buvo įrengtas fontanas, bet nespėta nutiesti vandentiekio vamzdžių ir prijungti vandens. Tačiau fontanas reikiamą dieną veikė.
„Netoli fontano buvo atvežta vandens cisterna ir iš jos vanduo buvo tiekimas į fontaną. Tiesa, popiežius prie jo taip ir nesustojo“, – pasakojo fontanų virtuozo sūnus.
Beje, šį pavasarį fontanas po daugelio metų vėl pradėjo veikti.
Dar vienas fontanas, kurį įrengė kaunietis, veikė Kauno mariose netoli jachtklubo. Jo čiurkšlė kilo į 25 metrų aukštį. Tiesa, tai trukdė plaukioti jachtoms, tad fontanas veikė tik dvi vasaras.
P.Ščiupokas įrengė fontanus Laisvės alėjoje, Steigiamojo Seimo aikštėje. Taip pat kaskadinį spalvotą fontaną Miesto sode. Dar du fontanus jis įrengė Kauno klinikų teritorijoje.
„Fontanas, kuris veikia prie pagrindinio įėjimo į klinikų teritoriją, įrengtas prieš keturiasdešimt metų. Nuo tada jam reikėjo tik kosmetinio remonto“, – džiaugėsi A.Ščiupokas.
Prikėlė Kauko laiptų fontaną
Fontanų meistras ne tik įrenginėjo fontanus, jam rūpėjo, kad veiktų ir senieji. Jis atnaujino seniausią Kauno fontaną, esantį prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Šis fontanas buvo įrengtas 1924 metais, kai Kretingos dvaro valdytojas Aleksandras Tiškevičius Kaunui padovanojo dar nuo XIX amžiaus pabaigos jo dvare stovėjusio nykštuko skulptūrą.
Lietuvos mitologijoje nykštukų nėra, todėl jis buvo pavadintas dievaičiu kaukučiu ir nuo to laiko puošė Kauno fontaną.
2000 metais mieste po 25 metų pertraukos buvo atgaivintas ir 1936 metais įrengtas Kauko laiptų fontanas. Tiesa, atnaujinta tik apatinė jo dalis. Tai buvo didelė šventė miestiečiams ir fontano prikėlėjui P.Ščiupokui.
A.Ščiupokas pasakojo, kad jo tėvas fontanams ne tik aukojo savo laiką, bet ir leido pinigus. Vyras turėjo daug pažįstamų meistrų, kurie suvirindavo, sumontuodavo reikiamą fontanų įrangą, bet už tai tekdavo atsidėkoti.
Vandenyje aptiko automobilį
Nagingas ir išradingas kaunietis fontanus ir prižiūrėjo.
„Kartais telefonas suskambėdavo penktą valandą ryto, tėvui pranešdavo, kad užsikimšo kuris nors fontanas arba netikėtai pašalus apledėjo Laisvės alėjos fontano burbulai. Jis tuoj keldavosi ir lėkdavo jų taisyti“, – pasakojo fontanų šefu vadinto meistro sūnus A.Ščiupokas.
Pagalbos prižiūrint fontanus P.Ščiupokas prašydavo ir savo sūnaus bei žento.
Valant fontanus pavykdavo rasti juose monetų, kartą aptiko auksinį žiedą. Bet įspūdingiausias radinys buvo prie Sporto halės – fontane gulėjo zaporožietis.
Fontanų meistro sūnus pasakojo, kad tėvas labiausiai brangino būtent prie Sporto halės buvusį fontaną ir sielojosi, kai jo neliko.
„Kai fontano neliko, tėvas svajojo, kad paminklo S.Dariui ir S.Girėnui šonuose galėtų būti du baseinai, iš kurių vanduo persilietų vienas į kitą. Tai simbolizuotų Atlantą, kurį įveikė lakūnai, ir vanduo aikštei suteiktų patrauklumo“, – prisiminė A.Ščiupokas.
Prie šio paminklo po grindiniu yra išlikusi siurblinės patalpa, todėl fontaną būtų galima įrengti ir dabar.
Veikė per dvidešimt fontanų
A.Ščiupokas pasakojo, kad vienu metu Kaune veikė net 20 fontanų. Be tų, kurie veikia dabar, dar buvo Taikos prospekte prie tuometės 27-osios vidurinės mokyklos, prie dabartinės totorių mečetės miesto centre, V.Krėvės prospekte prie tuometės parduotuvės „Aguona“ ir restorano „Pasimatymas“, Vytauto parke, Gertrūdos gatvėje, dabartinės Sakramento bažnyčios kieme, prie kavinės „Trys mergelės“.
Sroveno ir trys geriamojo vandens fontanai – kaip ir dabar – du Rotušės aikštėje, o vienas buvo S.Daukanto gatvėje.
„XXI amžiaus pradžioje Kaune fontanų buvo likę jau tik 6. Bet mano tėvas net ir tada tikėjo, kad miestas fontanus sugebės atgaivinti. Dabar tai ir matau. Žaviuosi fontanais ir kaskadomis Vienybės aikštėje.
Mieliausias yra Kauko laiptų fontanas, nes jis atspindi didžiausią Kauno vertybę – tarpukario architektūros palikimą“, – kalbėjo A.Ščiupokas.
Medikas mano, kad fontanai mieste yra būtini, nes žmonėms teikia emocinį pasitenkinimą, taip pat jie grynina orą.
„Manau, kad naujo fontano reikėtų ir Nemuno saloje. Jis galėtų atsirasti Kaunui tapus Europos kultūros sostine“, – kalbėjo kaunietis.
Labiau pasistengti galėtų verslininkai
Jūratė Kamičaitytė
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorė
„Fontanai yra labai svarbūs miesto architektūros elementai. Dažnai jie būna svarbiausias viešosios erdvės, kurioje buriasi žmonės, akcentas, įrengiami prie reprezentacinių pastatų ir atlieka rekreacinę bei estetinę funkciją.
Pastaraisiais metais Kaune esančių fontanų situacija labai pagerėjo, atnaujinta senų, atsirado naujų fontanų.
Gerai, kad jie yra įvairių formų ir turi įvairias funkcijas.
Manau, kad mažiausiai fontanai rūpi verslo atstovams, nes jie neduoda pelno. Išimtis – naujieji fontanai Vienybės aikštėje. Tačiau, pavyzdžiui, didžiųjų prekybos centrų valdytojai nesistengia, kad jų prieigos, kurios yra viešosios erdvės, būtų patrauklesnės, kad ten atsirastų įspūdingų fontanų.
Idėja, kad fontaną būtų galima įrengti ir greta Nemuno salos ar saloje, įdomi. Manau, kad jis būtų rekreacinės paskirties, pasitaškyti tokiame fontane ar po jį pabraidžioti miestiečiams patiktų.“
Pradės veikti po kelių savaičių
Aušrinė Vaščegaitė
Kauno savivaldybės ryšių su visuomene specialistė
„Laisvės alėjos fontanas dar tobulinamas, šią savaitę buvo įrengiami papildomi filtrai, derinamas muzikos garsas. Bet jau kiekvienos valandos pradžioje vyksta muzikinės programos su fontano apšvietimu.
Taip pat fontano apšvietimas įsijungia pradėjus temti. Kol kas įrašytos trys dainos, dabar grojaraštis pildomas ir kauniečiai telefonu galės užsisakyti kurį nors iš dešimties muzikinių kūrinių. Vėliau jų gali būti ir daugiau.
Šiuo metu Kaune yra 17 fontanų, juos prižiūri bendrovė „Kauno vandenys“.
Fontanas veikia Laisvės alėjoje, Vienybės aikštėje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Rotušės aikštėje, Steigiamojo Seimo aikštėje (Gimnazijos g.), Miesto sode, Draugystės, Kalniečių, Dainavos parkuose.
Taip pat Kauko laiptų viršuje ir jų papėdėje, Čečėnijos aikštėje, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2A).
Rotušės aikštėje yra du geriamojo vandens fontanėliai, toks pat veikia ir prie „Kauno vandenų“ pastato.
Šiuo metu atnaujinamas fontanas Vytauto parke, jis turėtų pradėti veikti po kelių savaičių.“
