Kratosi svetimkūnio kaimynystėje
„Teritorija pagal detalųjį planą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, užstatymo tankumas 30 proc., intensyvumas – 0,4. Sklypas – 7,14 aro. Vystytojas stato tributį namą, skelbimuose parduoda tris butus, bendras naudingasis plotas – daugiau kaip 300 kv. m, sklype taip pat įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, neužstatomo ploto lieka apie 20 proc.“, – socialiniame tinkle būsimąja kaimynyste piktinosi Pilaitėje gyvenantis Jurgis.
Jo žodžiais, anksčiau kaimynai namus blokuodavo per sklypo ribą, tokių individualių blokuotų namų aplinkui yra, tačiau šiuo atveju namai blokuojami vieno sklypo ribose. „Visa tai reglamentuojama kaip vienbučiai / dvibučiai namai, savivaldybė nesusižiūri, kad blokuoti namai realybėje tampa daugiabučiais.
Vystytojai nederina projektinių užduočių, neviešina projektų, teritorijoje nėra miesto komunikacijų, bendruomenė savo jėgomis bando tvarkyti teritoriją, tačiau vystytojai, nieko neinvestuodami rūpinasi tik pelnu. Negalime uždrausti blokuoti namų, bet, manau, atlikus ekspertizę būtų galima ginčyti, kad tai yra atskiri namai, todėl jiems turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir daugiabučiams“, – neabejojo pašnekovas.
Ne viskas reglamentuojama įstatymo raide
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją, advokatas Evaldas Klimas paaiškino, jog kiekvienas vystomas nekilnojamojo turto projektas yra unikalus. Teisė negali sureguliuoti visų santykių iki absoliučiai mažiausių smulkmenų. Pašnekovo žodžiais, natūralu, kad yra tam tikrų projektų, kurie formaliai atitinka teisės normos pažodinės išraiškos reikalavimus, tačiau nebūtinai atitinka konkrečios normos tikslų ar net turinio.
Dėl to, ar konkretus projektas atitinka norminį reguliavimą, gali kilti teisminis ginčas. Kilus ginčui, teismas atsakys, kuri iš bylos šalių yra teisi. Dėl kiekvieno kvestionuojamo projekto, advokato įsitikinimu, nereikėtų kurti naujo teisinio reguliavimo. Jau ir šiuo metu jis per daug detalus.
„Problemos slypi ne teisės normose, o jas taikant. Todėl praktikoje stebime, kad dėl planuojamų vystyti projektų, jų kokybės kyla vis daugiau diskusijų. Jos, žinoma, sveikintinos, tik svarbu, kad neužsitęstų ir būtų rasti visas puses tenkinantys kompromisiniai sprendimai. Juk pačios teisės tikslas ir yra užtikrinti civilizuotą konfliktų išsprendimą“, – reziumavo advokatas.
Gyventojus ramina – daugiabučio nebus
Projektą „Varnės namai“ vystančios bendrovės „4City“ direktorė Ligita Jankauskė portalui lrytas.lt komentavo, jog jų įgyvendinamas projektas – trys vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai, todėl kiekvienas namas turi savo atskirą unikalų numerį ir adresą.
„Šioje Pilaitės vietoje parengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais vadovaudamiesi ir įgyvendiname projektą. Pagal galiojantį detalųjį planą sklype galimas blokuotų namų užstatymas, toks vyrauja visoje teritorijoje. Vadovaudamiesi šiais dokumentais parengėme statybos projektą, gavome statybos leidimą ir įgyvendiname projektą. Mūsų projektas nėra trijų ar daugiau butų statinys. Tai yra trys vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai“, – komentavo įmonės direktorė.
Kadangi bendrovės stato tris vieno buto pastatus iki 300 kv. m, visuomenės apie būsimas statybas informuoti neprivalėjo.
L.Jankauskė patvirtina – šioje Vilniaus miesto teritorijoje nėra išvystyta vandentiekio sistema, tačiau ramino gyventojus, jog gaisrų gesinimui numatyta naudoti už maždaug 200 m esančio tvenkinio vandenį. Privažiavimas prie vandens tvenkinio ugniagesiams užtikrinamas motorizuoto eismo gatve. Namų atitvarinės konstrukcijos yra suprojektuotos ir įrengiamos taip, kad būtų užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai.
Kadangi šioje vystomų namų teritorijoje vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai nėra išvystyti, projekto gyventojams įrengtas vietinis 124 metrų gylio vandens gręžinys, į kiekvieną namą įvestas vandens įvadas. Buitinių nuotekų tvarkymas numatytas biologiniais valymo įrenginiais, kurie buvo suprojektuoti ir jau įrengti.
Prisidėdama prie miesto infrastruktūros gerinimo ir visos teritorijos sutvarkymo, bendrovė teigia pasirašiusi sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl finansinės paramos miesto infrastruktūros gerinimui. Taip pat papildomai, neatlygintinai, sutvarkys teritorijas, esančias už sklypo ribos ties Varnės ir J. Bretkūno gatvėmis. Ten numatyta sutvarkyti šlaitus, privažiavimus, pasodinti naujų augalų ir sutvarkyti žaliąsias zonas. Už sklypo ribos esančios teritorijos gerinimui žadama investuoti daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Kiekvienam namui bus įrengta po dvi automobilių stovėjimo vietas.
Pirmojo etapo namai, projekto vystytojo teigimu, parduoti pandemijos metu vos per 5 savaites, projektuojamas antrasis etapas. Į pirmąjį etapą investuota 250 tūkst. eurų.
Savivaldybė gerais norais netiki
Visai neseniai sostinės savivaldybė paviešino situaciją, kuomet nekilnojamojo turto agentūra parduoda orą – namus, kurių statybai nėra gautas leidimas. Savivaldybei įtarimą sukėlė individualių namų kvartale, viename sklype, suprojektuoti aštuoni sublokuoti namai.
Projekto autoriaus architekto Rimvydo Muduro traktavimu, tai yra aštuoni individualūs gyvenamieji namai, kurių kiekvieno plotas neviršija 300 kv. m, tad tokiems neva nereikia nei projektavimo užduoties tvirtinimo, nei projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros.
Bet, savivaldybės vertinimu, tai yra grubus bandymas pasinaudoti procedūrų supaprastinimais, kurie, Aplinkos ministerijos sprendimu, Statybos techniniame reglamente išties suteikti vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams.
„Savivaldybė šį ir analogiškus projektus vertina kaip blokuotų namų kompleksą, kurio bendras plotas gerokai viršija 600 kv. m ir jam būtinos tiek projektavimo užduoties derinimo, tiek projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Be to, savivaldybės specialistai, įvertinę aplinkinio užstatymo principus, konstatavo, kad šiame kvartale ir aplinkui Bajoruose vyrauja vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai.
Todėl toks, kur kas tankesnis užstatymas pažeidžia Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus, reikalaujančius darnos su aplinka bei kontekstualumo.
Dėl šių dviejų priežasčių savivaldybė atsisakė išduoti statybos leidimą šiam projektui.
